Ergoterapijos Pratimai Rankoms: Kaip Atkurti Funkcijas ir Pagerinti Gyvenimo Kokybę

Ergoterapija yra viena iš svarbiausių pagalbos priemonių, padedančių tiek vaikams, tiek suaugusiesiems atkurti kasdienį savarankiškumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Jeigu susiduriate su judėjimo, bendravimo, ar emociniais sunkumais, ergoterapeuto konsultacija gali tapti raktu į geresnę savijautą. Ergoterapija gali padėti įvairiose gyvenimo situacijose. Nuo vaikystės iki senjorų amžiaus tiek suaugusieji, tiek vaikai gali pasinaudoti šios srities specialistų pagalba.

VU ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro ergoterapeutė Fausta Blužaitė teigia: jei išmoktume taisyklingai sėdėti, susitvarkytume darbo ir miego vietą, darytume pertraukėles ir kas dieną mankštintumėmės, daugelis iš mūsų išvengtų stuburo skausmų, deformacijų, judėjimo aparato ligų.

Kas yra Ergoterapija?

Jeigu kyla klausimas „kas yra ergoterapija?“ - trumpai atsakome. Ergoterapija yra mokslinis ir praktinis metodas, padedantis žmonėms atstatyti funkcijas, kurias gali sutrikdyti ligos, traumos ar įvairūs įgimti sutrikimai. Ergoterapija suteikia daugybę naudos tiek fiziškai, tiek emociniu aspektu. Ji padeda atkurti judesių koordinaciją, gerina motorinius įgūdžius, mažina skausmą, stiprina raumenis ir gerina pusiausvyrą.

Ergoterapija (gr. ergon - darbas, therapeia - gydymas, slaugymas) - pacientų funkcinių galimybių atkūrimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas, tikslinga veikla siekiant padėti jiems savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jų norus, poreikius ir visuomenės nustatytus reikalavimus. Tikslingos veiklos rūšys - kasdienė, darbinė ir laisvalaikio.

• Kasdienė - veikla, kurią asmuo atlieka kiekvieną dieną kaip savarankiškas ir nepriklausomas individas.
• Produktyviosios veiklos (darbas) - tikslas - asmeninis tobulėjimas, visuomeninių poreikių ir pragyvenimo reikmių tenkinimas. Šiai veiklai priskiriamos ir studijos, profesinė praktika.
• Laisvalaikio veiklos - pasirinkimą daugiausia lemia asmens motyvacija (pomėgiai, sportavimas ir kt.).

Ergoterapeutas, dirbdamas su pacientu, įvertina funkcinius jo sutrikimus, nustato problemas, parengia veiksmų planą ir numato priemones joms spręsti, artimiausius ir tolimiausius tikslus. Taip pat padeda lavinti apsitarnavimo, buitinius, darbinius, laisvalaikio organizavimo įgūdžius, kognityvines funkcijas. Parenka įtvarus, kitas kompensacines priemones, pritaiko jas ir apmoko jomis naudotis. Konsultuoja, kaip pritaikyti namų ir darbo aplinką, tausoti energiją.

Taip pat skaitykite: Pratimai reabilitacijai

Kam Skirta Ergoterapija?

Ergoterapija dažnai taikoma siekiant pagerinti gyvenimo kokybę tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Suaugusieji, susiduriantys su fizinėmis negalėmis, pavyzdžiui, po ilgalaikio sėdimo darbo, sąnarių ligų ar traumų, gali pasiekti žymų gyvenimo kokybės pagerėjimą per ergoterapiją.

Vaikams ergoterapija taip pat yra esminė pagalba, ypač jei jie turi specialiųjų poreikių, tokių kaip autizmo spektro sutrikimai, dėmesio sutrikimai ar motorinės raidos sutrikimai. Terapija skirta pagerinti jų motoriką, bendravimo įgūdžius ir padėti prisitaikyti mokykloje bei kasdienėje veikloje.

Po įvairių traumų ir ligų ergoterapija tampa būtina norint sugrąžinti žmogų į kasdienį gyvenimą. Pavyzdžiui, po sunkių traumų, sąnarių endoprotezavimo ar neurologinių ligų (pvz., insulto) kineziterapija ir ergoterapija padeda atstatyti funkcijas, sumažinti skausmą ir grąžinti pacientą į įprastą gyvenimo ritmą.

Vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, ergoterapija yra itin svarbi. Ji padeda lavinti ne tik motoriką, bet ir socialinius įgūdžius, pažintinius gebėjimus, taip pat emocinę sveikatą. Pavyzdžiui, vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimų, gali naudoti ergoterapiją, kad išmoktų geriau bendrauti, valdyti savo emocijas ir efektyviau prisitaikyti prie kasdienių užduočių.

Ergoterapeutai konsultuoja ir žmones, sergančius kvėpavimo, nervų, virškinimo sistemos, endokrininėmis, inkstų, ausų, nosies, gerklės, akių, odos, ginekologinės ligomis, vaikus, turinčius raidos sutrikimų, patyrusius gimdymo traumas. Taigi susiduriame su pačiais įvairiausiais sveikatos sutrikimais.

Į Ambulatorinės reabilitacijos skyrių, kuriame dirba Fausta Blužaitė, dažniausiai kreipiasi pacientai po traumų, pavyzdžiui, plyšus raiščiams, sąnarių protezavimo operacijų, turintys kitų judėjimo aparato pažeidimų, sergantys kraujotakos ligomis. Tenka konsultuoti ligonius, kuriuos vargina galvos kraujotakos sutrikimai, kurių galvos, stuburo smegenys pažeistos po traumų, insultų. Juos ergoterapeutas moko, kaip apsirengti, nusiprausti, pasigaminti valgyti, iš lovos atsisėsti ant kėdės ir pan. Kitaip tariant, paprasčiausių kasdienio gyvenimo įgūdžių.

Sulaukiama daug nugaros skausmais besiskundžiančių pacientų, vienus vargina pečių, kitus viršutinės nugaros dalies ar juosmens skausmai, dažnas skundžiasi raumenų sustingimu, įtempimu, nuovargiu. Šie žmonės paprastai guodžiasi ir dėl sumažėjusios judesių amplitudės, raumenų jėgos susilpnėjimo, jiems sunkiau apsirengti, kyla sunkumų užsiimant kita kasdiene veikla. Jiems skiriame individualius pratimus, kurie padeda atkurti sutrikusias judėjimo aparato funkcijas. Rengiame ir ergonomikos seminarus, per kuriuos mokome, kaip tinkamai susitvarkyti darbo, miegojimo vietą, kaip taisyklingai judėti, kelti, stumti ar nešti sunkius daiktus, kad nepatirtų stuburo traumų, pažeidimų.

Ergoterapijos Metodai ir Naujovės

Ergoterapeutai taiko skirtingus modelius. Vieni iš jų skirti žmogaus funkcinėms galimybėms, raumenų jėgai, ištvermei, judesių amplitudei didinti, kiti - asmens užimtumui gerinti. Treti remiasi konkretaus paciento individualiais poreikiais.

Ergoterapeutai vis dažniau taiko naujas technologijas, kurios padeda ligoniams po traumos ar sunkios ligos sugrįžti į gyvenimą, mėgstamą veiklą. Kuriami įvairūs modernūs judėjimą lengvinantys prietaisai, jutikliai, mobiliųjų telefonų programėlės. Specialios kompiuterio programos padeda sudominti pacientus, jiems greičiau atlikti tam tikrus pratimus, atgauti jėgas, susigrąžinti prarastus įgūdžius. Nuobodžius pratimus vis dažniau keičia kompiuteriniai žaidimai su 3D vaizdu, jie motyvuoja ateiti į ergoterapijos užsiėmimus. Virtualioji realybė ypač patraukli vaikams, jaunimui, todėl plačiai taikoma jų reabilitacijoje.

Kaip Vyksta Ergoterapijos Konsultacija?

Ergoterapeuto konsultacija visada yra pritaikyta pagal paciento poreikius, atsižvelgiant į jo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Pirmojo susitikimo metu specialistas atliks išsamų paciento būklės įvertinimą, įskaitant fizinius, emocinius ir psichologinius aspektus. Bus analizuojami kasdieniai įpročiai, pacientui keliami iššūkiai ir nustatomi pagrindiniai tikslai.

Kiekviena konsultacija apima praktinius užsiėmimus, kurie padeda pacientui atlikti reikalingus pratimus, lavinti motoriką, taisyklingą judesį ir koordinaciją. Ergoterapeutas parenka būtent tas užduotis, kurios padeda pacientui pasiekti asmeninius tikslus ir palengvina kasdienes užduotis.

Pratimai Rankoms ir Plaštakoms

Rankų, plaštakų, riešų, pirštų ir pečių mobilumas bei stiprumas yra būtini kasdieniams judesiams, sportinei veiklai ir darbui. Po traumų, operacijų ar dėl ilgalaikio neaktyvumo šios sritys gali susilpnėti, prarasti lankstumą ir sukelti diskomfortą.

Ergoterapijos pratimai padeda stiprinti plaštakos raumenis ir išsaugoti sąnarių judrumą. Sustingę sąnariai, skausmas, sumažėjusi rankų jėga ir paprastų judesių apsunkimas lemia, kad net įprasti darbai reikalauja daugiau pastangų. Žmogus pradeda vengti tam tikrų veiklų, praranda savarankiškumą ir jaučia nuolatinę įtampą.

Sergant artritu judesiai tampa skausmingesni, todėl būtini saugesni ir efektyvesni veikimo būdai. Dažnai rekomenduojama pagalvoti, ar nėra reikalinga ergoterapija, ypač kai kasdieniai kylančių sunkumų sprendimai tampa nebeaiškūs. Specialistas įvertina konkrečias situacijas - nuo rankų sukibimo iki judesių ekonomijos - ir pasiūlo individualius sprendimus.

Rankų judesių laisvė ir jėga sergant artritu mažėja palaipsniui, todėl svarbu nepavėluoti pradėti juos stiprinti. Ergoterapeutai taiko švelnius, sąnarius tausojančius pratimus, kurie padeda išlaikyti judesių amplitudę, mažina skausmą ir gerina rankų stabilumą. Į treniruočių planą dažnai įtraukiami koordinacijos, smulkiosios motorikos, pojūčių lavinimo pratimai, taip pat funkcinių veiksmų treniravimas, padedantis atlikti buitines užduotis lengviau ir saugiau.

Ergoterapija apima ir aplinkos pritaikymą, kuris sergant artritu yra itin svarbus. Kaskart, kai rankoms ar sąnariams tenka mažesnė apkrova, žmogus patiria mažiau skausmo ir mažiau pavargsta. Todėl rekomenduojama naudoti lengviau suimamas virtuvės priemones, platesnes durų rankenas, neslystančius paviršius, pagalbinius įrankius, kuriuos galima suimti be didelės jėgos.

Pavyzdžiai Pratimų Rankoms

Čia rasite pavyzdžių, skirtų rankų stiprinimui, judesių lankstumui gerinti ir reabilitacijai po traumų ar operacijų.

Pratimai su plastikine mase:

• Pilnas sugriebimas: Iš masės suformuokite kamuoliuką.
• Pirštų tiesimas: Iš masės suformuokite kilpą, užmaukite ant piršto, delnu laikydami kitą masės dalį tieskite sulenktą pirštą.
• Pirštų atitraukimas į šalis: Iš masės suformuokite nedidelį blynelio formos lopinėlį. Lopinėlį uždėkite ant visų penkių pirštų galų.
• Pirštai - žirklės: Laikykite gabalėlį masės tarpupirštyje. Spauskite gabalėlį taip tarsi dviem savo pirštais norėtumėte jį perkirpti.
• Piršto suspaudimas: Suspauskite gabalėlį masės tarp piršto ir nykščio.
• Pirštų atitraukimas: Suformuokite iš masės žiedą, užmaukite jį ant dviejų pirštų ir bandykite juos atitraukti vieną nuo kito.
• Nykščio tiesimas: Iš masės suformuokitę kilpą.
• Nykščio pritraukimas: Įstatykite masę tarp nykščio ir rodomojo piršto. Spauskite masę nykščiu rodomojo piršto kryptimi.
• Griebimas nykščiu: Laikykite pirštus kumščio padėtyje.

Kiti pratimai:

• Kelias sekundes susikaupę žiūrėkite į arti esantį daiktą, paskui - į tolimą arba pažiūrėkite per langą.
• Laikykite galvą tiesiai, pasukite į vieną pusę, palaikykite 4-5 sekundes, sugrįžkite į pradinę padėtį, paskui pakartokite į kitą pusę.
• Sėdėkite atsipalaidavę, rankas nuleiskite žemyn ir kelkite pečius aukštyn, palaikykite apie 8 sekundes ir nuleiskite žemyn.
• Sėdėkite tiesiai, rankas padėkite ant šlaunų ir tiesia nugara lenkitės į priekį - nosimi siekite kelius, palaikykite 6-8 sekundes.
• Rankas sulenkite per alkūnes 90 laipsnių kampu, delnus pasukite į viršų, pirštus ištieskite, o paskui sulenkite juos.
• Sėdėkite pėdas laikydami ant grindų pečių pločiu, nugara tiesi, pėdos ir blauzdos turi sudaryti statų kampą, kulnus laikydami ant grindų, pėdas kelkite aukštyn.
• Smarkiai užmerkite ir atmerkite akis, kartokite šešis kartus. Pažiūrėkite žemyn, aukštyn, į kairę, į dešinę. Pamirksėkite, pasukite akimis ratus po kelis kartus į abi puses. Užmerkite dešinę akį, o kairę plačiai atmerkite, kartokite pratimą kita akimi.

Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms būtina daryti pertraukėles. Mūsų rekomendacija - penkiolikos minučių pertraukėlės kas valandą. Jei sėdėdami po kurio laiko imatės jaustis nepatogiai, keiskite pozą. Pagalvokite, galbūt kai kuriuos darbus įmanoma atlikti stovint ar vaikštinėjant po kabinetą, pavyzdžiui, kalbėti telefonu. Jei nemokate jokių pratimų, bent jau pasirąžykite, pasilankstykite į abi puses. Tai padės išvengti stuburo deformacijų, įtempimo, nugaros skausmų. Žinoma, ne mažiau svarbi taisyklinga laikysena, ergonomiška darbo vieta.

Praktiški patarimai kaip taisyklingai sėdėti:

• Sėdint prie darbo stalo kojas reikia laikyti lygiagrečiai su grindimis, sudarant 90 laipsnių kampą ties čiurnomis, šlaunys taip pat laikomos lygiagrečiai su grindimis, keliai sulenkti stačiu kampu.
• Atlošas turi remtis į juosmenį, apatinėje nugaros dalyje. Nugara su juo turi sudaryti 90 laipsnių kampą.
• Rankas reikėtų laikyti lygiagrečiai su stalu, sudarant 60-90 laipsnių kampą.
• Atstumas nuo akių iki stalo turėtų būti apie 20 centimetrų.
• Atstumas nuo akių iki monitoriaus turėtų būti per ištiestą ranką.
• Kojos turi tvirtai remtis į grindis visa pėda, rankos - į stalą.

Kaip taisyklingai kelti, stumti, nešti sunkius daiktus:

• Negalima jų kelti pasilenkus, reikia visiškai atsitūpti, kojas laikyti plačiai pražergtas į šonus. Keliamą daiktą reikia apkabinti rankomis, laikyti priglaustą prie pilvo ar krūtinės.
• Jei keliamas apie 50 kilogramų daiktas pasilenkus, nugarai tenka atlaikyti didesnį nei 700 kilogramų svorį.
• Jei siekiama paimti toliau esantį daiktą, vieną koją reikėtų laikyti pakeltą ore.
• Prireikus patraukti sunkų daiktą, pavyzdžiui, stalą, reikia prieiti prie pat jo, apkabinti iš šonų ir tada traukti.
• Grindims plauti tinkamiausia šluota ilgu kotu, kad nereikėtų susilenkti.
• Norint nuvalyti aukščiau esantį paviršių reikia užlipti ant pakylos, kėdės, kad nereikėtų jo siekti pasistiebus, persikreipus, pasilenkus ar atsilošus.
• Jei reikia nešti didelius svorius, būtina sudėti juos į du vienodus krepšius ir nešti abiem rankomis.
• Parduotuvėje prekes dėkite ne į krepšelį, o į vežimėlį.
• Pirkiniams nešti įsigykite krepšį su ratukais, kuprinę.

Kaip taisyklingai miegoti:

• Jei čiužinys yra kietas, reikėtų rinktis storesnę pagalvę. Jei minkštas - plonesnę.
• Gulint ant pagalvės kaklas turi būti ne per daug palinkęs į priekį ar atloštas atgal.
• Kaklinė stuburo dalis visada turi turėti atramą, būti neišlinkusi.
• Stuburo padėtis turi likti natūrali, tada miegant jis nebus įsitempęs, galės atsipalaiduoti.
• Anatominė pagalvė palaiko natūralius stuburo linkius, kaklo raumenys miegant būna atsipalaidavę.
• Jei mėgstate miegoti ant nugaros, labiau tiks plonesnė ir plokštesnė pagalvė.
• Jei dažniau miegate ant šono, turėtumėte rinktis storesnę pagalvę.
• Bet kokiu atveju pagalvė neturi būti storesnė negu atstumas nuo ausies iki peties.

Priemonės Ergoterapijai

Plaštakos ir pirštų mankštai bei reabilitacijai - stiprina rankų smulkiąją motoriką, gerina judesių kontrolę, mažina sąstingį ir skausmą. Peties mankštai ir reabilitacijai - atkuria judesių amplitudę, stiprina raumenis, mažina sąnarių įtampą.

Yra įvairių priemonių, skirtų rankų stiprinimui, judesių lankstumui gerinti ir reabilitacijai po traumų ar operacijų. Šios priemonės tinka tiek profesionaliam naudojimui reabilitacijos centruose, tiek individualiai mankštai namuose.

Priemonė	Paskirtis	Nauda
Reabilitacinis žiedas su spygliukais	Plaštakos ir dilbio raumenų stiprinimas	Gerina miklumą ir motoriką
Gelinis reabilitacinis kamuoliukas	Plaštakos ir dilbio raumenų stiprinimas	Gerina miklumą ir motoriką
Kiaušinio formos rankų treniruoklis	Plaštakos ir dilbio raumenų stiprinimas	Gerina miklumą ir motoriką
Plastikinė masė	Rankų ir pirštų reabilitacija	Pagerina tarpfangalinių sąnarių ir riešo judesių paslankumą, mažina skausmą

tags: #ergoterapijos #pratimai #rankoms