Šiame straipsnyje nagrinėjami pacientų ir jų artimųjų dvasinės slaugos poreikių vertinimo metodai. Straipsnis apima įvairius aspektus nuo sveikatos ugdymo iki slaugos kokybės vertinimo.
Prof. A., Prof. J. (2011 m.), M. Dr. O. (2011 m.) ir kt. mokslininkai nagrinėjo šią temą. Asmuo, įgijęs slaugos studijas baigimo diplomą, taip pat bendrosios praktikos ir (ar) atitinkamos specialiosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.
Moksliais pagrįstas pedagoginis procesas, paremtas ugdytojo ir ugdytinio (paciento ar sveiko asmens) sąveika (bendradarbiavimu) siekiant iškelti sveikatos prioritetus vertybių sistemoje, diegti holistinį sveikatos supratimą. Sveikatos ugdymas yra nenutrūkstamas procesas, t.y. trunkantis visą gyvenimą.
Kryptinga, planinga ir sisteminga ugdytojo ir ugdytinio sąveika siekiant suteikti žinių, kaip stiprinti ar grąžinti sveikatą ir apsisaugoti nuo ligų. Šiandien sveikatos ugdymas yra viena iš pirmos eilės slaugos sričių. Slaugytojas privalo suteikti pakankamai žinių ir informacijos, kad žmogus išmoktų tinkamai rūpintis savo sveikata bei išsiugdytų gebėjimus ją saugoti.
SVEIKATOS MEDIS - Artimojo slauga namuose – ką būtina žinoti?
Siekdami teigiamo sveikatos ugdymo rezultato, būtina analizuoti pacientų poreikius ir mokymosi priežastis. Darbo tikslas: nustatyti pacientų sveikatos mokymosi poreikį ir motyvus Kaišiadorių ligoninės Vidaus ligų ir Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Realizuojant tyrimą buvo atlikta teorinė mokslinės literatūros analizė ir įvykdytas momentinis tyrimas, apklausiant raštu 301 pacientą iš Kaišiadorių ligoninės. Tyrimo rezultatai: vertinant sveikatos mokymo ypatumus Kaišiadorių ligoninės Vidaus ligų ir Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose galima teigti, kad pacientų mokymu, individualiais užsiėmimais metu daugiausia užsiima slaugytojos.
Slaugytojų mokymas, pacientų nuomone, įvertintas kaip geras. Analizuojant pacientų mokymo poreikį paaiškėjo, kad pacientai daugiausia žino apie galimas ligos komplikacijas ir reikalingas slaugos priemones. Statistškai reikšmingai (p < 0,05) daugiau apie galimas ligos komplikacijas ir reikalingas slaugos priemones žino Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pacientai negu Vidaus ligų skyriaus pacientai.
Analizuojant pacientų mokymosi poreikį išryškėjo, kad statistiškai reikšmingai (p < 0,05) vidaus ligų skyriuje besigydantys pacientai mažiau norėjo sužinoti apie ligos gydymo ypatumus nei Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje besigydantys pacientai. Tyrimas atskleidė, kad pagrindiniai motyvai mokytis yra gyvenimo kokybės gerinimo siekis.
Ši slaugos mokslo samprata skatina slaugos mokslo plėtrą ir globalizuoja praktinius slaugos įgyvendinimo tikslus. I. Žiedūnienė (2008) teigia, kad modernėjantis slaugos mokslas įpareigoja ne tik grąžinti sveikatą, bet ir sudaryti visas reikiamas sąlygas, kad žmogus taptų aktyviu savo sveikatos priežiūros komandos nariu.
Siekiant išvengti visuomenės atotrūkio nuo dabartinės sveikatos mokslo pažangos, būtinas aktyvus, sisteminis ir nuolatinis sveikatos mokymas visuomenėje ir sveikatos įstaigose. Pacientų mokymo istorija siekia šimtmečius. Viena iš pirmųjų slaugos mokytojų Florence Nightingele padarė didelę įtaką ne tik slaugos mokslo plėtrai, bet ir suformavo pagrindinius pacientų mokymo slaugoje principus. Tai apima ir socialines, kultūrines, psichologines paciento ugdymo sritis.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų svarba prevencijoje
Lietuvos sveikatos priežiūros įstatyme pabrėžiama, kad gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė. Sveikatos potencialą ir jo palaikymo sąlygas lemia daug įvairių veiksnių, todėl būtina užtikrinti ekonominės sistemos raidos stabilumą, gyventojų užimtumą, sveikatos priežiūros prieinamumą, priimtinumą ir tinkamumą, darbo, gyvenamosios ir gamtinės aplinkos kokybę bei patenkinti gyventojų poreikius ugdyti sveikatą.
LR Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 1302 apibrėžia bendrosios praktikos slaugytojos rengimo reikalavimus, kuriuose nurodoma, kokias kompetencijas privalo turėti bendrosios praktikos slaugytojos tam tikrose slaugos veiklose. Šios kompetencijos edukacinei slaugytojos veiklai realizuoti: slaugytojos privalo siekti ugdyti visuomenės sveikos gyvensenos įgūdžius bei organizuoti ir įgyvendinti sveikatos tausojimo mokymą.
Zagurskienės D. teigimu, Lietuvoje nemažai yra mokslinių studijų, kurios atliktos siekiant įvertinti paciento turimus įgūdžius įtaką sveikatos gerinimui ir gyvenimo kokybei. Tačiau apie pacientų požiūrį į mokymą bei sveikatos mokymosi poreikius ir motyvus kalbama mažai. Viena iš pirmųjų Lietuvoje pradėjusi analizuoti sveikatos mokymo svarbą ir reikšmę slaugoje yra Zagurskienė D., I. Žiedūnienė. Šios mokslininkės savo darbuose pirmą kartą atskleidžia sveikatos raštingumo lygio ir ugdymo proceso reikšmę slaugoje.
Taip pat analizuoti ir kitų mokslininkų darbai: V. Ąžuolaitis (2005) tyrinėjo sveikatos ugdymo sistemos ypatybes, apžvelgė sveikatos mokymo turinį, svarbiausius mokymo tikslus bei apibrėžė ugdytinio ir ugdytojo sąveiką; V. Grabauskas, E. Ąžubalytė (2004) savo darbuose daugiau nagrinėjo paciento dalyvavimą sveikatos priežiūros komandoje, kuris pagrįstas savanoriška paciento mokymosi koncepcija; R. Giedrikaitė (2007), I. Jakušovaitė (2007) analizavo pacientams suteiktos informacijos apie ligą vertinimą pacientų požiūriu, aptarė pacientų teises gauti informaciją; L. Sajienė (2001), V. Žydžiūnaitė (2002) analizavo, kaip slaugytojos suvokia mokymą kaip kompetentingą slaugos veiklą. Kiti Lietuvos mokslininkai: J. Demskytė (2002), D. Kriukelytė (2002), J. Gulbinienė ir Š. Saladžiūnskas (2002), J. Toliušienė, D. Skorupskienė (2007) ir daugelis kitų savo moksliniuose darbuose epizodiškai nagrinėja pacientų mokymą, informuotumą daugiau gilindamiesi ne į mokymo procesą, o į mokymo turinio išdėstymą. Kitaip tariant, pateikia mokymo turinį, rekomendacijas, analizuoja jo suprantamumą ir tinkamumą. Kaip matoma iš pateiktos Lietuvos mokslinių darbų apžvalgos, dar menkai yra nagrinėjamas pacientų mokymo(si) poreikis ir motyvai.
Dažnai sveikatos priežiūros specialistai paciento sveikatos mokymo motyvus traktuoja kaip savaime suprantamus: sveikatos išsaugojimas ir gerinimas, gyvenimo kokybės gerinimas, gyvenimo trukmės prailginimas ir t.t. Tačiau tai nėra teisinga nuostata. Vadovaujantis ne biomedicininio, o holistinio sveikatos modelio koncepcija, negalima nuspėti, nuspręsti už pacientą, o būtina analizuoti pacientų sveikatos mokymo poreikius bei motyvus.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo vaidmuo psichikos sveikatoje
Tyrimo rezultatai, gauti ištyrus pagrindinius mokymosi motyvus ir poreikius, gali būti reikšmingi ne tik mokslinėje praktikoje, bet ir taikomi slaugos praktikoje, toje ligoninėje, kurioje atliktas tyrimas. Slaugytojams ir kitiems medicinos specialistams šis tyrimas gali padėti suvokti, kada pacientas yra motyvuotas mokytis ir kokie jo motyvai, taip pat kokios sveikatos mokymo temos yra aktualiausios pacientui. Atskleistas pacientų požiūris į sveikatos mokymo procesą gali padėti gerinti sveikatos mokymo kokybę.
Tyrimo tikslas: nustatyti pacientų sveikatos mokymo(si) poreikį ir motyvus Kaišiadorių ligoninės Vidaus ligų ir Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose. Hipotezė: Kaišiadorių ligoninės Vidaus ligų skyriuje ir Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje pacientai turi poreikį, bet nėra motyvuoti sveikatos mokymui.
Siekiant įgyvendinti uždavinius pasirinktas kiekybinės duomenų analizės metodas. Informacijai surinkti naudota anketinė apklausa. Darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Literatūros sąrašą sudaro 39 pozicijos.
Sveikatos edukologija ir sveikatos ugdymas
Analizuojant mokslinę literatūrą randamos kelios sąvokos, susijusios su sveikata ir mokymu: "sveikatos edukologija", "sveikatos ugdymas", "sveikatos informacija", "sveikatos mokymas", "ugdymas sveikata", "sveikatos raštingumas" ir "pacientų mokymas". Visos šios sąvokos yra susijusios su žmogaus sveikatos laidavimu. Svarbu atskirti sveikatos mokymo procesą, ugdymo temas, nutarimą, kokias sąvokas kokiam kontekste ir kada vartoti.
Sveikatos ugdymas skatina pacientų ir ugdytojų sąmonėje diegti holistinį sveikatos supratimą, t. y. šiam individui, šeimai, bendruomenei ir visai visuomenei. Taip pat sveikatos ugdymas yra procesas, kurio metu suteikiamos žinios ir įgyjami įgūdžiai. Aiškinant šią sąvoką svarbu suvokti ir žodžio ugdymas reikšmę.
Kaip teigia L. Jovaiša (2001), "ugdymas yra tikslinga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, gėrybėmis brandinanti žmogaus biofizinę sandarą, psichiką, santykius, kultūrą ir dvasią". Taip pat galima paaiškinti ir žodžio edukologija (lot. educatio - apšvietimas, ugdymas, gr. logos - mokslas reikšmę) reikšmę - tai daugiadisciplininis mokslas apie žmogaus ugdymą. Anot L. Jovaišos (2001), dabartinė edukologija yra ne tik mokslas apie žmogaus ugdymą ir ugdymąsi per visą savo gyvenimą, apimanti mikroedukacinę terpę, kurioje vyksta tiesioginė ugdomoji sąveika (ugdomasis poveikis - ugdytinio reakcija), bet apima ir makroedukacinę terpę - švietimo sistemas, įvairias jos edukacines, socialines, vadybos problemas. Taigi, sveikatos ugdymas ir sveikatos edukologija yra lygiavertės sąvokos.
I. Žiedūnienė (2008), savo darbuose vartojanti sveikatos ugdymo ir edukologijos sąvokas, teigia, kad sveikatos ugdymas (edukologija) yra veikla, kuri vykdoma dabartyje, bet visada orientuota į ateitį. Tai kryptinga ugdytojo ir ugdytinio bendra veikla, kurioje perteikiama specifiškai apibendrinta žmonijos istorinė patirtis. Sveikatos ugdytojų ir pacientų bendradarbiavimu yra siekiama realizuoti tam tikrą sveikatos būklės gerinimo ir asmenybės ugdymo programą. Sveikatos ugdymas, kaip nurodo L. Jovaiša (2001), gali ir turėtų būti permanentinis (lot. per-manens - nenutrūkstamas), t. y. trunkantis, besitęsiantis visą gyvenimą, procesas.
Sveikatos ugdymo tikslas yra įtraukti patį žmogų į savo ugdymo procesą ir skatinti tobulėti fiziniu, psichiniu, socialiniu požiūriu, t.y. saugoti, išlaikyti ir gerinti savo sveikatą. Sveikatos mokymas yra kryptinga, planinga ir sisteminga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, suteikianti žinių, kaip stiprinti, tausoti ar grąžinti sveikatą. Sveikatos terminų ir apibrėžimų standarte (1997) sveikatos mokymas apibrėžiamas kaip kryptingos pastangos suteikti visuomenei žinių, kaip apsisaugoti nuo ligų ir stiprinti sveikatą.
Kaip nurodo D. Ženiukaitė (1998) sveikatos mokymo sąvoka pradėjo keistis Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Sveikatos mokymas buvo vadinamas sanitariniu švietimu. Tai žmonių pastangomis, o ne prievarta. Kita vertus, ugdymo tikslai gali būti realizuojami per mokymą, o kiekvienas mokymas turi turėti ugdomąjį aspektą. Mokymas yra sveikatos ugdymo funkcija. Taip pat reikia pažymėti, kad sveikatos mokymas nėra adekvatus sąvokai sveikatos informacija. Pastarosios sąvokos aiškinimas dažnai painiojamas su sąvoka sveiktos priežiūros informacija ir informacijos teikimo sąvoka - tai dvi skirtingos koncepcijos.
Sveikatos informacija Lietuvoje traktuojama kaip visa informacija susijusi su nacionaliniais sveikatos statistiniais rodikliais. Tai demografiniai rodikliai, sergamumo rodikliai, apsinuodijimo rodikliai ir t.t. Taip pat gydymo įstaigos suteiktų paslaugų rodikliai, medicininės reabilitacijos rodikliai ir t.t. Gilinantis į sveikatos mokymo sąvoką būtina apibrėžti, kaip vyksta sveikatos mokymas. Mokymo procese sukuriama dvigubo ryšio sistema: tiesioginis ryšys, kurio metu teikiama informacija, ir grįžtamasis ryšys, kurio metu mokytojas suvokia mokinio informacijos įsisavinimą.
Donabedian modelis
Kaip nurodo J. Bydam (2000), kiekvienam mokymo procesui ir yra būdinga tai, kad jį sudaro mokytojas, mokinys ir juos siejantis mokymo tikslas.
Pagrindinės sąvokos
Kokybė - daugiaaspektė sąvoka, galinti reikšti efektyvumą, našumą, teisingumą arba lygybę, priimtinumą, prieinamumą, tinkamumą ir mokslinę arba techninę kokybę. Paciento slaugos poreikis - tai tam tikras veiksmas arba būtinas resursų poreikis gerai asmens savijautai užtikrinti. Rezultato kriterijus - rezultato matas. Kiekvienas rezultato kriterijus turi būti pagrįstas tam tikru sveikatos ar gerovės rodmeniu. Slaugos intervencijos - slaugytojo veiksmai klinikinėje praktikoje. Slaugos rezultatas - slaugytojos veiklos poveikis asmens ar jos grupės sveikatai ir gerovei. Sveikata - visavertė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas.
Šios šiuolaikinės profesinės žinios asmeniui ir visuomenei didina pageidaujamų sveikatos rezultatų tikimybę ir mažina nepageidaujamų rezultatų galimybę. Sveikatos priežiūros kokybė ir efektyvumas yra vieni esminių sveikatos priežiūros tikslų ir prioritetų. Šie tikslai sąlygoti ekonominės padėties, racionalaus išteklių panaudojimo, išlaidų mažinimo strategijų diegimo, naujų organizacinių struktūrų sukūrimo, pažangių veiklos metodų diegimo, kurie būdingi daugeliui pasaulio šalių. Šiems poreikiams patenkinti. Šiomis iniciatyvomis siekta keisti įstaigos valdymo metodus, medicinos ir klinikinės slaugos praktikos standartus, specialistų rengimą, finansų paskirstymą ir atskaitomybės formas.
Visuomenei senstant, sveikatos priežiūrai kyla nauji iššūkiai sprendžiant ilgalaikės pagyvenusio ir seno amžiaus žmonių stacionarinės slaugos prieinamumo, kainos ir kokybės klausimus. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, 2008 m. pradžioje 65 metų ir vyresni a šalies gyventojai buvo 15,8 proc., t.y. beveik 1 proc. arba 16 tūkst. daugiau nei prieš trejus metus. Sveikatos priežiūros išlaidos Lietuvos ilgalaikės slaugos institucijose nuo 2005 m. iki 2008 m. išaugo beveik dukart (nuo 171,9 iki 333,4 mln. litų). Daugelyje pasaulio šalių sukurtos pagyvenusio ir seno amžiaus žmonių sveikatos priežiūros sistemos, kurios dalis - palaikomasis gydymas ir slauga. Palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos skirtos pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, patyrusiems trauminius sužalojimus, neįgaliesiems.
Lietuvoje šios rūšies paslaugos teikiamos savarankiškuose specializuotose ligoninėse, pirminės sveikatos priežiūros centrų padaliniuose arba bendrojo pobūdžio ligoninėse. Vadovaujantis holistiniu požiūriu į pacientą, svarbu parodyti, kad šiose įstaigose stabilizuojama ir gerinama pacientų sveikatos būklė, skatinama ir mokoma savipriežiūros, gerinama gyvenimo kokybė. Slaugos rezultatų vertinimo aktualumas siejamas su sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. šiais teisiniais dokumentais. Kokybės užtikrinimo 2005-2010 m. programa atitinka PSO programinio dokumento "Sveikata - 21" 16 tikslą "Sveikatos priežiūros kokybės valdymas", kuriame skelbiama: "Iki 2010 metų šalys turėtų užtikrinti, kad sveikatos sektorius, nuo gyventojų reikmėmis paremtų programų iki konkretaus ligonio priežiūros klinikiniu lygmeniu, bus orientuotas į sveikatos priežiūros rezultatus". Kadangi nėra standartizuotų rodiklių, sveikatos priežiūros kokybė ir jai keliami tikslai nevertinami. Todėl PSO rekomenduoja sukurti ir įdiegti rezultatų vertinimo priemones, kurios atskleistų sveikatos priežiūros pasiektus rezultatus ir skatintų kokybės gerinimą.
Jei nėra aiškiai apibrėžtų siektinų paciento slaugos rezultatų, sudėtinga tikėtis aukštos priežiūros kokybės. Slaugos rezultatų vertinimo istorija siekia Florence Nightingale laikus, kai ji pasisakymais apie slaugos veiksmingumą ir rezultatus, kaip kokybės rodiklius, ragino sveikatos priežiūros profesionalus atlikti savo darbą kiek įmanoma geriau. Nepaisant slaugos rezultatų vertinimo svarbos, jų įvertinimas ir matavimo metodo pasirinkimas nėra lengvas uždavinys. Trūksta patikimų ir metodiškai pagrįstų slaugos praktikos vertinimo būdų ir priemonių. Tai skatina tyrėjus domėtis slaugos rezultatais ir plėtoti slaugos kokybės mokslinius tyrinėjimus. Apie mokslinius tyrimus, kuriuose būtų skiriamas dėmesys slaugos rezultatams ir jų kriterijams neatlikta. Sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugų kokybė ir kiekybinis jos įvertinimas šalyje apskritai mažai analizuotas.
Šie tyrimai palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse iki šiol nebuvo tiriami, nes nesukurta patikimų vertinimo priemonių ir metodų. Šis tyrimas apima pacientų funkcinės, fiziologinės ir psichinės būsenos ir socialinius veiksnius, priežiūros suvokimo bei šeimos sveikatos aspektus. Tyrimui atlikti pirmą kartą panaudota Slaugos rezultatų klasifikacijos anketa, pritaikyta Lietuvoje. Sistemiškai vertindami pacientų slaugos rezultatus, slaugytojai parodys savo, kaip profesinės grupės, indėlį į asmens sveikatos priežiūrą. Veiksmingos ir kokybiškos slaugos paslaugos garantuos ekonominę naudą. Vieningos pacientų slaugos rezultatų analizavimo ir vertinimo priemonės sudarys galimybę palyginti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių veiklą tarpusavyje. Šias jos poreikius. Šia slaugos terminija lietuvių kalba. Šis tyrimas padės: 1. Nustatyti siektinus paciento slaugos rezultatus palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. 2. Pagrįsti siektinus slaugos rezultatų vertinimo praktinį pritaikymą palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. 3. Literatūros paieška atlikta pagal pasirinktus raktažodžius elektroninėse mokslinių duomenų bazėse (CINAHL, MEDLINE, EBSCO Publishing, OvidSPir Ovid Nursing database) iš Kauno medicinos universiteto ir užsienio universitetų prieigos. Vartoti raktažodžiai: slauga, slaugos rezultatai, slaugos rezultatų klasifikacija, slaugos kokybė, sveikatos priežiūros kokybė, kokybės vertinimas, kokybės užtikrinimas, senyvo amžiaus žmonių slauga, slaugos ligoninė. Straipsniai lietuvių kalba analizuoti recenzuojamuose leidiniuose "Medicina" (Kaunas), "Sveikatos mokslai", "Gerontologija", "Lietuvos šeimos ir bendrosios praktikos gydytojas". Keletas ankstyvesnių publikacijų kopijų iš leidinių "Hospital Topics" (1972), "Quality Review Bulletin" (1986), "Inquiry" (1988) atsisųsta iš užsienio universitetų bibliotekų.
Tradicinis pacientams teikiamos slaugos vertinimo modelis
Tradicinis pacientams teikiamos slaugos vertinimo modelis apima tris esminius aspektus: išteklius (struktūrą), veiklas (procesą) ir paciento sveikatos pokytį (rezultatą). Modelis pagrįstas Avedis Donabedian (1919-2000), gydytojo ir visuomenės sveikatos veikėjo, sveikatos priežiūros kokybės trilogija, dar vadinama triada arba paradigma: struktūra-procesas-rezultatas, kuri pirmąkart paskelbta 1980 m. Donabedian laikomas žymiausiu sveikatos priežiūros kokybę ir rezultatus nagrinėjusis veikėjas. Nors mokslininko darbai išvados buvo susietos su gydytojų teikiamomis paslaugomis, slaugos tyrėjai ir praktikai sėkmingai naudoja jo pasikolytą kokybės schemą ir kategorijas kokybiškai slaugos praktikai apibūdinti. Pagal Donabedian, struktūra yra visi su priežiūros teikimo vieta susiję pastovūs požymiai ir savybės (materialinės ir organizacinės). Procesas apibūdina gydytojų ir kitų priežiūros specialistų žinias, įgūdžius ir gebėjimus,taip pat veiksmus. Rezultatas suprantamas kaip slaugytojos veiklos sąlygotas paciento sveikatos pokytis. Šios išraiškos. Vadovaudamiesi Donabedian kokybės paradigma, šiame darbe susiejome struktūrą ir procesą su rezultatais slaugos srityje.
Donabedian framework
Struktūra, procesas ir rezultatas - tai nėra trys atskiri kokybės matmenys. Kiekviena modelio dalis yra vertinama kartu su likusiomis dalimis, lyg tai būtų susijęs įvykių grandinė. Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programoje teigiama, jog nepaisant geros priežiūros, rezultatai gali būti blogi, ir priešingai - pacientai gali pasveikti netgi blogai prižiūrimi. Todėl, vertinant kokybę, siūloma atkreipti dėmesį ir į priežiūros procesą, ir į jo rezultatus. Šiuo atveju yra įsitikinęs, kad šie ryšiai labiau tikėtini (tikimybiniai) nei tikri ar būtini. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad paciento slaugos rezultatas visų pirma yra asmens (paciento) sveikatos būklės dimensija, kuri atspindi jo būseną, būklę ar elgesį, bet ne slaugytojos veiklą. Rezultatas yra paciento sveikatos pokytis, t.y. paciento rezultatas, bet ne slaugymo ar gydymo rezultatas. Pacientų slaugos rezultatų įvertinimo pagrindas yra slaugos standartai, kurie taikomi lyginamajam (realybės ir tikimybės) slaugos praktikos įvertinimui ir padeda slaugytojams vertinti bei tobulinti teikiamą slaugą. Donabedian kokybės trilogija cituojama Lietuvos sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo 2005 - 2010 m. programoje. Ji išlieka sveikatos priežiūros kokybės vertinimo ir tobulinimo teoriniu pagrindu, nors pats autorius struktūrą, procesą ir rezultatus vadino ne kokybės savybėmis, bet informacijos šaltiniais. Pasak jo, pateikdamas tris kokybės vertinimo aspektus, jis siūlo tris skirtingus būdus kokybei vertinti. Šis nustatymas. Biomedicininio modelio požiūriu sveikatos priežiūros kokybė buvo matuojama administraciniais rodikliais, t.y. vertinant tik kiekybiškai išplėtotas medicinos technologijas, sergamumą, mirtingumą, gydymo trukmę, išlaidas. Atkreiptas dėmesys į klinikinius požymius, bet ne į konkretų slaugos poveikį. Kritimai, griuvimai, pragulos, paciento skundai, svorio netekimas, šlapimo nelaikymas ir duomenys apie pacientų pasitenkinimą buvo laikomi įprastais slaugos kokybės rodikliais, kuriais siekta pateisinti nepopuliarius kaštų mažinimo sprendimus.
Slaugos rezultatų vertinimas ir slaugos kokybė
Slaugos rezultatus galima vertinti įvairiais metodais, atsižvelgiant į tyrimo tikslus ir kontekstą. Svarbu pasirinkti tinkamus metodus, kurie leistų objektyviai ir patikimai įvertinti slaugos kokybę ir jos poveikį pacientų sveikatai bei gerovei. Slaugos kokybės vertinimas apima struktūros, proceso ir rezultato aspektus, kurie leidžia kompleksiškai įvertinti teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą.
Slaugos kokybės vertinimas yra nuolatinis procesas, kuris padeda užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir gerinti pacientų gyvenimo kokybę. Svarbu, kad slaugos kokybės vertinimas būtų pagrįstas moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi, o rezultatai būtų naudojami slaugos praktikos tobulinimui.
Slaugytoja
Slaugos rezultatus galima vertinti įvairiais metodais, atsižvelgiant į tyrimo tikslus ir kontekstą. Svarbu pasirinkti tinkamus metodus, kurie leistų objektyviai ir patikimai įvertinti slaugos kokybę ir jos poveikį pacientų sveikatai bei gerovei. Slaugos kokybės vertinimas apima struktūros, proceso ir rezultato aspektus, kurie leidžia kompleksiškai įvertinti teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą.
Slaugos kokybės vertinimas yra nuolatinis procesas, kuris padeda užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir gerinti pacientų gyvenimo kokybę. Svarbu, kad slaugos kokybės vertinimas būtų pagrįstas moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi, o rezultatai būtų naudojami slaugos praktikos tobulinimui.