Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai (tokie kaip “savo eilės laukimas”, “pokalbio palaikymas”) įgyjami lengvai ir greitai. Autistiškiems vaikams šis procesas gerokai sunkesnis. Tuo metu kai dauguma vaikų šių socializacijos įgūdžių išmoksta tiesiog dalyvaudami bendravime, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai turi labai nuosekliai to mokytis, ir kiek įmanoma anksčiau.
Socialinio funkcionavimo deficitas - esminis autizmo bruožas. Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas susijęs su pokalbio užmezgimu, atsakymų į kitų norą pasikalbėti, akių kontaktu, kitų žmonių neverbalinių signalų nuskaitymu, gebėjimu stebėti į tai kąs vyksta kito žmogaus akimis.
Svarbiausia, šių įgūdžių nepakankamas išlavėjimas trukdo žmogui vystyti ir palaikyti reikšmingus ir malonius santykius. Tai nerimą kelianti situacija, ypač turint omenyje faktą, kad socialinis sutrikimas gali sukelti žymiai gilesnių problemų, tokių kaip žemas sėkmingo mokymosi mokykloje, nesėkmėmis bendravime ir bendraamžių atstūmimu, nerimu, depresija ir kitomis negatyviomis pasekmėmis (Bellini, 2006; Tantam, 2000; Welsh, Park, Widaman, & O’Neil, 2001).
Ilgą laiką vyraujanti nuomonė, kad autistiški vaikai nenori bendrauti, dažnai klaidinga. Daugelis autistiškų vaikų, iš tiesų, siekia bendravimo, tačiau, šie vaikai dažnai neturi pakankamai išvystyto efektyvios komunikacijos.
Socialinių įgūdžių trūkumo priežastys
Šių įgūdžių nepakankamo išlavėjimo priežastys gali būti skirtingos, pradedant įgimtais neurologiniais sutrikimais ir baigiant negebėjimu įgyti šias savybes (socialinė izoliacija).
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Kaip tai padaryti” kai kuriems vaikams taip pat gali sukelti socialinį nerimą. Daugelis tėvų ir mokytojų pažymi, kad socialinės situacijos paprastai jų vaikams iššaukia labai daug baimių. Tai, kaip autistiški vaikai aprašo šį nerimą, primena, ką daugelis mūsų jaučia, kai yra priversti kalbėti prieš auditoriją (padidintas širdies ritmas, pastebimas drebulys, koncentracijos problemos ir pan.).
Daugumai mūsų įprastas būdas apsiginti tokioje situacijoje - streso ir nerimo sumažinimas vengiant nemalonių situacijų. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, dėl to dažnai ima vengti bet kokių socialinių situacijų ir, kaip pasekmė, tai sukelia nepakankamai išvystytus socialinius įgūdžius.
Kai vaikas nuolat vengia bendravimo, jis neduoda sau galimybės įgyti socialinių įgūdžių. Kai kuriems vaikams, šių įgūdžių trūkumas priveda iki negatyvių bendravimo su bendraamžiais situacijų, bendraamžių atstūmimo, izoliacijos, nerimo, depresijos, narkotinių medžiagų vartojimo ir net suicidinių minčių.
Socialinių įgūdžių mokymo modelis
Prieš imdamiesi mokyti socialinių įgūdžių, būtina pradėti nuo detalaus jų esamo lygio vertinimo. Kai vertinimas baigtas, kitame žingsnyje vertėtų atpažinti skirtumą tarp sunkumų, patiriamų įgyjant įgūdžius, ir sunkumų, patiriamų juos taikant. Remiantis šia informacija, mes pasirenkame intervencijos metodus. Vos ėmus taikyti intervenciją, esant poreikiui būtina vertinti ir keisti intervencijos strategiją.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Nors ir naudoju žodį “žingsniai”, svarbu pažymėti, kad šis modelis ne visiškai linijinis. Pavyzdžiui, aš dažnai pastebiu papildomą socialinių įgūdžių deficitą (pirmas žingsnis), tuo metu kai aš jau būnu pradėjęs intervencijos procesą (ketvirtas žingsnis).
Pirmas žingsnis bet kokiame socialinių įgūdžių mokymo programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas. Šio vertinimo tikslas, atsakyti į paprastą ir, tuo pačiu, sunkų klausimą: kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius?
Daugumai vaikų atsakymas įgauna nepakankamą konkrečių socialinių įgūdžių formą. Kitiems priežastimi tampa žiaurūs ir jį ignoruojantys bendraamžiai.
Vertinimas turi detaliai parodyti tiek stipriąsias, tiek ir silpnąsias vaiko buvimo bendruomenėje puses. Vertinimas turi būti sudarytas iš stebėjimo kombinacijos (stebint natūralioje aplinkoje ir stebint struktūruotoje), interviu (su tėvais, mokytojais, vaikų žaidimų aikštelėje ir paties vaiko) ir standartinių vertinimo įrankių (įgūdžių, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimo testai).
Komandai, kuri dirba su vaiku, svarbu nustatyti esamą bendravimo lygį ir efektyviai įsikišti į tą sritį, kur vaikui svarbu padėti. Pavyzdžiui, jei vertinimas rodo, kad vaikas negeba palaikyti paprasto pokalbio akis į akį su kitu žmogumi, tuomet ir intervencija turi prasidėti nuo to, o ne nuo sunkesnio komunikacijos grupėje įgūdžio. Arba, jei tyrimai rodo, kad vaikas nežino, kaip simboliškai arba bent jau funkcionaliai naudoti žaislus, tuomet intervencija, greičiausiai, prasidės nuo žaidimų įgūdžio formavimo iki bendravimo įgūdžių mokymo.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Autizmas
Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba.
Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis autistų vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Tik labai nedaug vaikų visiškai atsistato be jokio gydymo.
Gera naujiena yra tai, kad egzistuoja įvairūs efektyvios pagalbos būdai. Tačiau jų poveikis vaikams skirtingas: kai kurie metodai gali lemti didelį pagerėjimą, o kiti &- beveik jokio. Nėra tokio gydymo metodo, kuris padėtų kiekvienam autistui.
Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką autistą. Kuo aanksčiau šie vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo geresnės prognozės.
Autizmui būdinga, kad dažniausiai nebūna ankstesnio visiškai normalaus vystymosi periodo. Pažeidžiamas socialinis bendravimas. Vaikas netinkamai supranta socialinius- emocinius signalus: jis nepakankamai reaguoja į kitų žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos.
Be to, būdingas skurdus socialinių signalų vartojimas ir silpna socialinių, emocinių ir komunikacijos įgūdžių integracija, ypač socialinio ir emocinio bendravimo stoka. Taip pat gali būti nepakankamas socialinis turimų kalbinių įgūdžių vvartojimas, pažeisti sugebėjimai žaisti imitacinius bei socialinius žaidimus, blogas sinchroniškumas ir subtilaus sugebėjimo bendrauti trūkumas pokalbio metu, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo bei fantazijos stoka mąstymo procesuose.
Šiems vaikams būna pažeista balso moduliacija ir kalbą lydinčių gestų, padedančių pabrėžti mintis, stoka. Autizmas pasireiškia būdingais kokybiniais socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimais.
Tokie vaikai savo išvaizda nesiskiria nuo sveikų, tačiau dėl komunikacijos ir elgesio skirtumų autizmo sutrikimą turinčių vaikų aplinkiniai dažnai nesupranta, nes jie atrodo užsidarę, nesuprantami, grubūs, nebendraujantys arba keistai bendraujantys. Tačiau tokie vaikai nėra nejautrūs arba atsiriboję.
Autizmą lemiama intuicijos ir empatijos stoka apsunkina šių vaikų kontaktą su aplinkiniais, o ir jiems patiems sukelia didelį nerimą socialinėse situacijose. Jie dažniausiai turi autizmui būdingą siaurą ir labai savitą interesų ratą, kitaip bendrauja, kitaip suvokia save ir aplinkinius, savotiškai juos ir piešia.
Autizmo nulemti bendravimo sutrikimai labai riboja šių vaikų raidos, mokymosi, socialinės adaptacijos galimybes. Iki šiol nagrinėjama, kiek vaikas, turintis autizmo sutrikimą, gali suprasti jį supančią aplinką bei jos reikalavimus, kaip ją suvokia. Tai svarbu tam, kad būtų galima rasti būdus jo kontaktui su aplinka palengvinti.
Svarbesni autizmo bruožai, padedantys laiku nustatyti šį sutrikimą:
- sunkiai bendrauja su kitais žmonėmis;
- nesupranta instrukcijų;
- priešinasi mokytis;
- nebijo realių pavojų;
- vengia ką nors keisti;
- neturi poreikio rodyti gestais;
- ne vietoje juokiasi ar kikena;
- reikalauja to paties objekto;
- ribotas akių kontaktas;
- keistai žaidžia (pvz., sukioja daiktus) ir kt.
Tai gali būti polinkis nelankstumui ir griežtai tvarkai daugelyje kasdienės veiklos situacijų, tai atsitinka tiek atliekant naujus užsiėmimus, tiek gerai žinomus. Ypač ankstyvoje vaikystėje gali būti specifinis prisirišimas prie neįprastų, dažniausiai kietų daiktų.
vaikai gali reikalauti ypatingų nefunkcinio pobūdžio ritualų, gali būti specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais ir kt. Dažnai pastebimas specifinis susidomėjimas nefunkciniais daiktų elementais - kvapas ar pojūtis palietus. Gali būti priešinimąsis nustatytos tvarkos ar asmeninės aplinkos pokyčiams, pvz.: baldų perstatymui namuose.
Greta minėtų požymių, autiskitški vaikai dažnai turi kitų nespecifinių problemų: baimės, miegojimo ir valgymo sutrikimai, įniršio priepuoliai ar agresyvus elgesys. GGali būti autoagresija (pvz.: riešų kandžiojimas), ypač jei autizmą lydi protinis atsilikmas.
Daugeliui autistų trūksta spontaniškumo, iniciatyvos ir kūrybingumo organizuojant laisvalaikį, jie sunkiai apsisprendžia. Vaikams augant, specifinių autizmo požymių išraiškos kinta, tačiau trūkumų išlieka ir suaugus. Dauguma autizmo sindromu pasižyminčių asmenų yra sutrikusio intelekto.
Todėl pirmiausia ir konstatuojamas protinis atsilikimas. Manoma, kad tik apie 10- 11% yra normalaus intelekto, apie 11% -ribinio ir apie 80% -sutrikusio intelekto. Asmenys, pasižymintys autizmo sindromu, panašūs į ligonius, sergančius šizofrenija.
Ligoniams sunku susikaupti ir ką nors suprasti, todėl nesiseka mokytis, intensyviai dirbti protinį darbą, juos apima nemiga, jie užsisklendžia, pasidaro šaltesni su artimaisiais. Pakinta interesai, ima domėtis abstrakčiomis ir nerealiomis problemomis. Kartais domisi savo kūnu - tyrinėja savo veidą, išorę. Dažnai sutrinka suvokimas (būna iliuzijų ir haliucinacijų), sugenda nuotaika (apima liūdesys, neviltis, kartais nuotaika būna pakili).
Žmogus atrodo šaltas ir pašaipus, originaliai mąsto. tikrovės, netikėtas arba labai vienodas elgesys, keistos emocijos (autistas gyvena savo minčių, svajonių, fantazijų pasaulyje; domisi tik savo poreikiais ir norais, kurie dažniausiai patenkinami vaizduotėje (Psichologijos žodynas, 1993)). Vaikas ar suaugęs pasyvus, vienodas, pedantiškas, tiki, kad jo fantazijos - tai tikrovė.
Kai nėra socialinės sąveikos ar socialinės adaptacijos, vaikas, pasižymintis autizmo sindromu, pasitraukia iš aplinkos į savo uždarą pasaulį. Pirmiausia sutrinka santykiai tarp vaiko ir jo šeimos. Jis vengia bet kokios veiklos su kitais asmenimis, žaidžia dažniausiai atsiskyręs nuo vaikų ar suaugusiųjų.
Autistai nesuvokia santykių tarp žmonių ir santykių tarp savęs ir aplinkos. Vaikams nesusiformuoja būtini įgūdžiai dėl aplinkinių veiksmų mėgdžiojimo, imitavimo stokos. Jie nesupranta veiksmo būtinumo.
Manoma, kad neimituojama dėl to, kad vaikas nemato veiksmo visumos, o tik atskiras jo dalis, nesugeba įgytų mokėjimų pritaikyti naujoje nežinomoje aaplinkoje. Jis yra bejėgis savarankiškai tvarkytis. Vaikas neplanuoja savo veiklos, nežino, ką reikia daryti, todėl sėdi ir nieko neveikia.
Kartais guli ant pilvo ir rėkia arba kokiu nors būdu save stimuliuodamas, bando nusiraminti. Planuodamas veiklą, nesupranta laiko ir veiksmų nuoseklumo. Autisui sunku suprasti, kad darbas turi pradžią ir pabaigą.
Socialinės sąveikos ir adaptacijos problemų atsiranda ir dėl to, kad vaikai nemoka ir negali prognozuoti kito žmogaus veiksmų, nesuvokia ir savo būsenos, todėl nevartoja žodžių, susakančių kito žmogaus būseną. Dėl to, kkad nesugeba prisitaikyti prie aplinkos, jos nesupranta, vaikai tampa agresyvūs, neretai ir saviagresyvūs.
Agresyvumą dažniausiai lemia: komunikaciniai sutrikimai; nenoras keisti aplinką; nutraukiami stereotipiški veiksmai ar judesiai, t.y. neleidžiama daryti to, ką jie nuolat atlikinėja; vaikui keliami nerealūs reikalavimai; per aktyvi ar per menka stimuliacija; nerimas; nepatenkinami poreikiai.
Kartais agresyvumu vaikai parodo, kad siekia kontakto. Dėl vienokio ar kitokio agresyvumo dar labiau nukenčia socialinis prisitaikymas.
Iškyla įvairių socialinių problemų: meilės ir prisirišimo stoka, neturi draugų, atsiskiria nuo aplinkinių, juos ignoruoja, neatsakinėja į klausimus (nors juos ir supranta), nesiglaudžia prie motinos ar tėvo, netiesia rankučių suaugusiems, vengia akių kontakto ir tiesaus žvilgsnio su suaugusiais, kūdikiškai nekrykštauja ir nesidžiaugia bendravimu, nesišypso, veidas neišraiškingas, primena susirūpinusio žmogaus veidą, kartais „išdidaus princo“.
Visuomenė stengiasi sudaryti sąlygas tėvams pasirinkti švietimo įstaigą, bet kartu ir įpareigoja juos dalyvauti ugdymo procese. Tėvai turi žinoti, ko vaikas mokosi, dalyvauti tame mokymosi procese ir kartu rūpintis savo vaiko pažangumu (Mondeikienė L. Bendromis pastangomis šeima ir mokykla turi spręsti ypatingos svarbos klausimą - sudaryti sąlygas besivystančiai asmenybei veikti, sąmoningai ir kūrybiškai pasirenkant vertybes.
Tėvų elgesį galima keisti įtraukus juos į aktyvų bendrą darbą, pradedant vaiko tyrimu ir baigiant programų sudarymu bei jų realizavimu. Tėvai žino, ką jų vaikas moka, kaip jis elgiasi įvairiose situacijose, kas jį ... Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu.
Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. Vaikystės autizmas. sensoriniai sutrikimai, neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją., pvz. Nepagydomi- visa gyvenima. Dgn nuimama-tik kai hiperdignostika per anksti o tik veluojanti raida iki 18m isaiskeja. Pauglyste - nera tinkamas (iskraipo elgesy kopijuodamos) diagnozei. kompensaciniai socialinio elgesio mechanizmai.
Miego sutrikimai, 50-80%. Nemiga. Pas juos < melatonino.
Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuojamas jau 18 mėn.
Pirmaisiais gyvenimo metais buvo nustatyti keli neurokognityviniai biologiniai žymenys - socialinio atsako skirtumai, pvz. o socialiniai interesai ir santykiai su bendraamžiais; jis supranta- ji supranta. Zaidzia ne su vaikais, o salia vaiku. Produktus valgo atskirai- nevalgo sumaisytu produktu.
Autizmo diagnostiniai įrankiai
- Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl.
- 2metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl.
- 4m socialinio bendravimo klausimynas (angl.
- Autizmo diagnostinis interviu (angl.
- Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl.
- Socialinio jautrumo skalė (angl.
- Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl.
Pagalba ir gydymas autizmo spektro sutrikimams
- Taikomoji elgesio analizė (angl.
- Denverio modelis mažiems vaikams (angl.
- Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl.
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl.
- Pagalba šeimai.
Struktūra - vaikui svarbu žinoti eiga, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidnti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius. Kantrumas - vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.
Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų. Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai. Ar izeidzianciai.
Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai. Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą. Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti. Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau. Ausines padeda- < dirgiklliu, net neklausant.
Gydymas gali būti skiriamas nuo 6 metų amžiaus, kai pasireiškia vidutinio, didelio ar labai didelio laipsnio hiperkinezinis sutrikimas, t. y.
Aspergerio Sindromas
Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas.
tags: #socialiniu #igudziu #trukumas #arba #suletejimas