Vykstant sparčiam technologiniam progresui, spartėjant gyvenimo tempui ir didėjant informacijos svarbai, pradedama atsisakyti įprastų komunikavimo būdų ir pereinama prie elektroninių komunikavimo sprendimų. Nauji komunikavimo sprendimai tampa vis svarbesni, nes būtent jie lemia įmonės pranašumą ir prisideda prie visos organizacijos veiklos produktyvumo. Šiuos tikslus pasiekti šiomis dienomis vis dažniau pradedama naudotis ganėtinai nauja komunikavimo priemonę bendravimui su visuomene - socialinę mediją. Organizacijos, įmonės, kurios nesinaudoja šiuo šių dienų komunikacijos įrankiu, žymiai atsilieka nuo konkurentų, kurie yra įsisavinę šią komunikacijos priemonę su visuomene.
Svarbu suvokti, kaip, kada, kas ir kodėl veikia vartotoją socialinėse medijose. Esant tokiomis palankiomis galimybėmis komunikuoti su visuomene, viešasis sektorius turėtų tuo pasinaudoti savo tikslams pasiekti.
Internetas atsirado kaip nekomercinė profesionalų bendravimo ir duomenų apsikeitimo priemonė (pirmieji sujungti kompiuteriai priklausė universitetams ir karinėms įstaigoms; internetas ilgokai buvo plėtojamas ir naudojamas tokio pobūdžio įstaigų), tačiau greitą interneto plėtrą pastaraisiais dešimtmečiais paskatino jo naudojimas komercijai (el. prekybai ir pramoginių produktų sklaidai), atsiradusios pelningos paslaugos ir jos sėkmingas naudojimas tarpasmeninei komunikacijai. Labiausiai pažengusiose šalyse interneto plėtra yra beveik pasiekusi prisisotinimo lygmenį, nors daugumoje šalių pagal naudojimo dažnumą internetas dar atsilieka nuo labiausiai paplitusių priemonių, visų pirma televizijos. Vienas iš naujųjų interneto bruožų - didelės, su niekuo anksčiau nepalyginamos galimybės auditorijai dalyvauti kuriant ir skleidžiant pranešimus - yra svarbiausia pastarojo meto interneto ir apskritai naujųjų medijų raidos tendencija, įvardijama socialinių medijų terminu.
Socialinės medijos - elektroninio komunikavimo forma (internetinės svetainės komunikavimui, dienoraščiai), kuria naudojantys vartotojai gali dalintis informacija, idėjomis įvariomis formomis (tekstinės, vaizdinės, garsinės medžiagos).
Dėl pokyčių visuomenėje ir technologinio proceso socialinė medija jau kuris laikas vadinama labai reikšminga marketingo priemone daugeliui verslų. Iš esmės socialinė medija yra suvokiama kaip alternatyva tradicinei žiniasklaidai, dar vadinama pilietine žiniasklaida. Šiuo atveju vartotojo reikšmė yra gerokai didesnė. Vartotojai, naudodamiesi lengvai prieinamomis technologijomis ir internetu, disponuoja tam tikru turiniu informacijos, jį skelbia, juo keičiasi. Socialinė medija yra ypatinga savo autentiškumu, skaidrumu, stebėtinu operatyvumu, bendruomeniškumu, vartotojų dalyvavimu ir visuotiniu prieinamumu.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Socialinių medijų klasifikacija
Mokslinėje literatūroje išskiriamos pagrindines socialinės medijos šakos (pagal L. Bivainienę, 2008):
- Socialiniai tinklai (angl. social network) - dinamiška ir perspektyvi socialinės medijos forma. Jie įgalina žmones jungtis milžinišku mastu, remiantis savo realiu socialiniu ratu arba rasti naujų pažinčių remiantis bendrais interesais, bendrais profesiniais tikslais ir kt.
Socialiniame tinklalapyje vartotojai turi galimybę gan paprastai susikurti savo, galima sakyti, „mini“ tinklalapį, kuriame dalijasi nuorodomis, kelia fotografijas, vaizdo įrašus, rašo komentarus. Kitaip tariant, įgalina dalintis informacija bei interesais su dešimtimis, šimtais ar tūkstančiais žmonių, priklausomai nuo tinklo dydžio.
Socialinių medijų priemonės:
- Tinklaraščiai
- Socialiniai tinklai
- Dalijimosi medija (pvz. nuotraukomis ar video)
- Bendradarbiavimo projektai (pvz. wiki)
- Virtualūs žaidimų pasauliai
- Virtualios socialinės aplinkos
Socialinės medijos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:
- Pagal paskirtį (pvz., bendravimas, dalijimasis turiniu, profesionalus tinklaveikos kūrimas)
- Pagal turinio formatą (pvz., tekstas, nuotraukos, video)
- Pagal auditoriją (pvz., bendra, nišinė)
Pateikiant pavyzdžius susipažįstama su informacijos patikimumo sąvoka. Aptariama, kaip vertinti duomenų ir informacijos apie objektą ar reiškinį patikimumą pagal pateiktus kriterijus.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Mokomasi dirbti su įvairiuose šaltiniuose rasta informacija: analizuoti, grupuoti faktus pagal įvairius požymius, atrinkti svarbiausius, išmesti pasikartojančius, perfrazuoti, apibendrinti, įvertinti, ar ko netrūksta, ar pakanka klausimui atsakyti. Naudojamasi skaitmeninėmis technologijomis, ugdomi informacijos paieškos internete gebėjimai, daug dėmesio skiriama informacijos patikimumo problemoms.
Socialinių medijų ramsčiai
Socialinių tinklų nauda įmonėms ir viešajam sektoriui
Socialinės medijos atveria plačias galimybes viešajam sektoriui komunikuoti su visuomene, teikti informaciją ir skatinti dialogą.
Socialinių tinklų privalumai:
- Greitas informacijos sklaida
- Tiesioginis ryšys su auditorija
- Galimybė stebėti visuomenės nuomonę
- Efektyvus komunikacijos kanalas
„Patiktukai ir nenoras gyventi. Kodėl kalbame apie socialinių tinklų įtaką?”, – M. Marcinkevičius
Socialinės medijos taip pat turi trūkumų, tokių kaip melagingos informacijos plitimas, dezinformacija, informaciniai karai, propaganda ir kibernetinės atakos, kurios kelia grėsmę asmeniui, visuomenės ir valstybės saugumui.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Bendraujant virtualioje erdvėje, nepažįstami asmenys (pašnekovai) gali apsimetinėti kitais asmenimis, t. y. skelbti, pasakoti apie save melagingą informaciją (pavyzdžiui, vardą, amžių, lytį, šalį, miestą, pomėgius ir kt.), nuotraukas, vaizdo įrašus ir kt., siekiant pelnyti vaiko pasitikėjimą.
Svarbu atpažinti kibernetines grėsmes ir atitinkamai į jas reaguoti ir elgtis. Mokomasi atsirinkti tinkamas grupinio komunikavimo priemones, atpažinti kibernetines grėsmes ir į jas tinkamai reaguoti.
Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant visuomenės informavimą ir žodžio laisvę demokratinėje valstybėje.
Socialinių medijų privalumai ir trūkumai turėtų būti įvertinami, diskutuojant apie asmeninę atsakomybę už informacinio turinio skelbimą, komentavimą ir platinimą.
Aptariamos duomenų ir informacijos privatumo, patikimumo problemos, pateikiami ir nagrinėjami konkretūs pavyzdžiai. Gilinamasi į duomenų ir informacijos patikimumo problemą.
Medijų raštingumas suprantamas kaip visi techniniai, pažinimo (kognityviniai), socialiniai, pilietiniai ir kūrybiniai gebėjimai, leidžiantys mums naudotis medijų, žiniasklaidos ir informacinėmis priemonėmis, kritiškai jas suprasti ir su jomis bendradarbiauti. Tokie gebėjimai įgalina mus aktyviai dalyvauti visuomenės socialinėse, kultūros ir ekonominėse veiklose bei demokratiniuose procesuose. Medijų raštingumas yra vienas svarbiausių XXI a. visuomenės gebėjimų, apimantis ir siauriau suprantamą informacinį raštingumą, t. y. gebėjimus identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių. Tai viena pagrindinių žmogaus teisių skaitmeniniame pasaulyje, sudaranti galimybes pasiekti asmeninių, socialinių, darbo ir švietimo tikslų.
tags: #socialiniu #mediju #klasifikacija