Smurtas artimoje aplinkoje išlieka viena rimčiausių socialinių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas, situacija vis dar kelia didelį nerimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras. Tą rodo ministerijos užsakymu „Baltijos tyrimai“ praeitų metų lapkričio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Ji taip pat parodė, kad 90 proc. gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys.
Nors nuo 2022-ųjų smurtą patyrusių gyventojų sumažėjo 4 proc., nuo 20 iki 16 procentų, tačiau 58 proc. nukentėjusiųjų pagalbos niekur nesikreipė. Ministrė pabrėžė, kad žmonės, nesikreipdami pagalbos, padeda smurtautojams išvengti atsakomybės.
Tyrimo duomenimis, smurtą artimoje aplinkoje dažniau patiria žemesnes pajamas gaunantys žmonės. Respondentai beveik po lygiai minėjo, kad patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Seksualinį smurtą sakosi patyrusios 8 proc. moterų ir 0 proc. vyrų, ekonominį - 8 proc. vyrų ir 4 proc. moterų. Smurtą aukos dažniausiai patyrė nuo buvusio bei esamo sutuoktinio, sugyventinio, tėvų ar įtėvių.
SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
ES Tyrimo Duomenys
2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl smurto dėl lyties tyrimo rezultatus, kurie išties neramina.
Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų. Lietuvoje situacija, atrodytų, yra šiek tiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2 % moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis.
Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %. Šie skaičiai rodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose.
Pagalbos Kreipimasis
Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes.
Ši problema nėra unikali Lietuvai. Europos Sąjungoje tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. Tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės.
Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Tokia visuomenės reakcija ne tik kenkia nukentėjusiam asmeniui, bet ir apsunkina pastangas užkirsti kelią smurtui.
Užuot sutelkusi dėmesį į smurto priežastis - smurtautojo elgesį, visuomenė siunčia klaidingą žinią, kad kaltas yra ne pats smurtas, o aplinkybės ar nukentėjęs asmuo.
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą.
5 veiksmingi būdai kalbėtis su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiu asmeniu | „MedCircle“
Svarbų vaidmenį šioje kovoje atlieka ir žiniasklaida, kuri turi atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų. Šiuolaikinė žiniasklaida turėtų būti empatiška, skaidri ir orientuota į visuomenės švietimą, o ne sensacijų vaikymąsi.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
2024 m. Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūros (FRA) Tyrimas
ES lygmens tyrimas apie smurtą prieš moteris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Lyginant duomenis galima pastebėti pokyčius ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2014 m. fizinį ir / arba seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų.
Išsamioje apklausoje dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų 27 ES šalyse. Interviu metu jų buvo teiraujamasi ne tik apie fizinį, bet ir apie psichologinį, seksualinį smurtą, taip pat seksualinį priekabiavimą darbe.
FRA duomenimis, ketvirtadalis moterų Lietuvoje yra patyrusios fizinį ir / arba seksualinį smurtą. Patyrusios fizinį smurtą atskleidė 15 proc. dalyvių. ES vidurkis šiuo klausimu siekia 13,5 proc. Seksualinio smurto patirtis įvardijo 10 proc. respondenčių Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad fizinį ir / ar seksualinį intymaus partnerio smurtą patyrė 17 proc. apklaustųjų. Skaičiai šokteli moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą. Jo apraiškas teigia patyrusios 30 proc. respondenčių Lietuvoje. Apskritai, bent vieną iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių patyrė 31 proc.
Mintautė Jurkutė, M. teigia: „Nors šių metų duomenys rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejus įvardijo mažiau - 25 proc. - moterų, visgi toks pokytis per dešimtmetį yra mažas. Didesnis teigiamas pokytis pastebimas intymaus partnerio psichologinio smurto rodikliuose - 2014 m. jį teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. - 30 proc. Kita vertus, teigiamus pokyčius reikia vertinti atsargiai, nes smurto rodikliai priklauso ir nuo kitų tapatybės bruožų. Pavyzdžiui, kitas Tarnybos tyrimas atskleidė, kad smurto tikimybė gali išaugti, jei moteris turi negalią“.
Kalbant apie smurto patirtis svarbu paminėti visuomenės požiūrį, kuris dažnai turi įtakos smurto pateisinimui, aukų kaltinimui. Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
„Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“, - teigia M.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. atliko tyrimą, kuris parodė, kad penktadalis apklaustųjų (19 %) pasisakė patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Dar skaudžiau atrodo moterų patirtys - kas ketvirta (25 %) prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama. 70 % smurtautojų - esami arba buvę sutuoktiniai, sugyventiniai.
Jei lyginsime su 1997 metais atliktu tyrimu, kurio duomenimis kas trečia 16 metų sulaukusi moteris turėjo smurtinės patirties, tai dabartiniai skaičiai džiugina. Dar viena teigiama tendencija - net 69 % apklaustųjų mano, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys. Anksčiau buvo galvojama, kad daugiausiai smurto aukų - vaikai.
Lietuvoje dažniausiai užfiksuojama smurto artimoje aplinkoje rūšis - fizinis smurtas (65 %). Tai nesikeičia jau kurį laiką. 2014-2019 metais daugiau nei pusė nukentėjusiųjų įvardijo patyrę būtent fizinę agresiją.
Visgi negalima teigti, kad fizinis smurtas - dažniausiai pasitaikanti smurto rūšis. Ekonominis, psichologinis ar seksualinis smurtas gali būti sunkiau atpažįstamas.
Pagalbos Kreipimosi Problemos
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.
Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį.
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos. Policijos pareigūnai dažnai būna vieninteliai, iš kurių neįgalieji gauna informaciją apie savo teises. Tačiau jiems kai kuriais atvejais gali trūkti kompetencijos bendraujant su negalią turinčiais žmonėmis.
Pagalbos Linijos ir Kontaktai
- El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el. El.
Statistika
Apibendrinant statistinius duomenis, galima sudaryti lentelę, kuri aiškiai parodo smurto artimoje aplinkoje mastą Lietuvoje:
| Rodiklis | Procentas |
|---|---|
| Moterys, patyrusios smurtą (ES vidurkis) | 25,2 % |
| Moterys, patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą (ES vidurkis) | 16,6 % |
| Gyventojai, manantys, kad smurtas šeimoje nepriimtinas (ES vidurkis) | 55 % |