Pastaruoju metu Lietuvoje socialiniai ryšiai tampa vis aktualesni. Šalyje vyksta įvairios iniciatyvos, kurių tikslas - sustiprinti bendruomenes ir plėtoti tarpusavio ryšius. Ši gyvenimo sritis yra apie jus ir jūsų santykį su kitais žmonėmis. Ji apibrėžia, kiek laiko skiriate socialiniam gyvenimui ir dalyvavimui įvairiose bendruomenės veiklose.
Ką laikote bendruomene, yra reliatyvu. Tai gali būti jūsų draugų ratas, santykiai su kaimynais, bažnyčios ar religinės grupės nariais, dalyvavimas kokios nors socialinės grupės veikloje (prie kurios save priskiriate), veikla visuomeninėje organizacijoje, veiklos su draugais ir pan. - viskas, kas nėra šeima arba darbas. Socialinis gyvenimas sukuria ypač palankias galimybes derinti įvairias gyvenimo sritis - laisvalaikį, sportą, poilsį, šeimos laiką.
Sampratos pagrindai: bendruomenė ir socialinė organizacija
Žmonės, turintys daug bendrų interesų, yra svarbiausias bendruomenės aspektas, todėl žmogus yra pats vertingiausias išteklius. Bendruomeniškumą apibrėžia poreikių tenkinimas, narystė ir bendras emocinis ryšys. Vienas iš svarbiausių visuomenės aspektų yra organizuotos ir tvirtos bendruomenės, kurios padeda gana operatyviai ir tikslingai išspręsti visai visuomenei ar jos daliai tenkančius sunkumus ir pasiekti tikslus.
Pastaruoju metu, vertinant verslo aplinką, daug dėmesio sulaukia bendruomeniškumas - bendruomenė, kuris yra svarbus požymis, lemiantis socialinės organizacijos kokybę. Bendruomeniškumui asmenų grupėje būdingi trys variantai kaip abipusių pastangų ir išteklių suvienijimo forma. Tai emociškai susipynusių ir vienas kitą stiprinančių ryšių, taip pat įsipareigojimo laikytis bendrų vertybių, standartų ir tikslo bei aukšto lygio atskaitomybės tinklas.
R. Šiuolaikinės organizacijos yra linkusios pabrėžti, kokią svarbą jų veikloje daro bendruomeniškumas. Bendruomeniškumo pagrindinis tikslas yra tenkinti bendruomenių viešuosius poreikius ir spręsti aktualias socialines problemas. Organizacijos dažnai skelbiasi esančios bendruomeniškos ir didelį dėmesį skiriančios bendruomenių gyvenimo gerinimui ir socialinių problemų sprendimui, tačiau neretai tai naudojama kaip rinkodaros priemonė, kurios nuoširdumą ir tikrumą turi įvertinti pats vartotojas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Bendruomenių vaidmuo formuojant socialinius ryšius
Bendruomenės Lietuvoje atlieka ypatingą vaidmenį, formuodamos socialinius ryšius ir skatinančios bendradarbiavimą. Jos tampa erdvėmis, kur žmonės gali susiburti, diskutuoti ir dirbti kartu, siekdami bendrų tikslų. Vienas iš ryškiausių bendruomenių bruožų - gebėjimas mobilizuoti vietinius gyventojus ir pasinaudoti turimais ištekliais.
Bendruomenių organizacijos nuolat rengia įvairius renginius, seminarus ir projektus, kviesdamos žmones aktyviai dalyvauti. Tai gali būti kultūriniai festivaliai, edukaciniai kursai ar socialinės pagalbos programos. Savanorystė yra dar vienas svarbus bendruomenių aspektas.
Bendruomenių veikla dažnai apima įvairių socialinių grupių dalyvavimą, kad kiekvienas galėtų pasisakyti. Tai ypač svarbu skirtingoms kultūrinėms, amžiaus ir socialinėms grupėms, turinčioms skirtingas patirtis ir poreikius. Ne mažiau svarbu, kad bendruomenių iniciatyvos dažnai orientuotos į tvarumą.
Dauguma jų pabrėžia ekologinę atsakomybę, skatina atliekų mažinimą ir ekologiškų produktų vartojimą. Lietuvos bendruomenių tinklas nuolat vystosi, prisitaikydamas prie besikeičiančių poreikių. Nuo kultūrinių projektų iki socialinės paramos programų - bendruomenės ieško naujų sprendimų, kad galėtų geriau tarnauti savo nariams.
Skaitmeninės platformos ir socialiniai tinklai
Socialiniai tinklai ir internetinės platformos taip pat atlieka svarbų vaidmenį formuojant naujus socialinius ryšius. Daugelis bendruomenių kuria savo grupes socialiniuose tinkluose, dalijasi informacija apie renginius, naujienas ir iniciatyvas. Socialinės medijos ir skaitmeninės platformos tapo neatsiejama šiuolaikinio bendravimo dalimi.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinės organizacijos: misija, veiklos kryptys ir atsakomybė
Įmonės reguliariai įsitraukdamos į bendruomenės veiklą, puoselėja teigiamą darbo kultūrą ir tai gali padėti užmegzti tvirtus ryšius su vietos bendruomenėmis. Taip pat skatinant bendruomeniškumą versle yra palaikomi žmonės, kuriems reikia pagalbos, ir keičiami gyvenimai į gerąją pusę. Bendruomeniškumas gali būti neįkainojama platforma reklamuoti įmonės produktus ir paslaugas.
Vienas geresnių įmonės bendruomeniškumo pavydžių yra ,,Mezgimo akademija“. Šioje organizacijoje daugiausiai dirba namuose gyvenančios mamos iš visos Lietuvos. Dauguma jų gyvena kaimuose ir mažesniuose miesteliuose, ten, kur darbo vietų itin trūksta. Ši įmonė kviečia kiekvieną pirkėją prisidėti prie drabužį numezgusios moters svajonės išpildymo - Mezgėjų Svajonių Fondo.
Pirkėjai noriai renkasi aukoti šiai iniciatyvai, o fondo lėšomis yra įgyvendinamos gaminį numezgusios mezgėjos svajonė. Svajonės būna įvairiausios, kaip pavyzdžiui išmokti vairuoti automobilį ir įgyti teises ar įvaldyti kompiuterinį raštingumą. Organizacijoje socialinės iniciatyvos yra kuriamos atvirai įsitraukiant visam kolektyvui.
Institucijos ir asociacijos: pavyzdiniai aktoriai
Šioje vitrinoje rasite:visuomeninės organizacijos, bendruomenės, draugijos, partijos, fondai, bažnyčios, religinės institucijos, klubai, asociacijos, jaunimo organizacijos, skautai, sąjungos~~~Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, Lietuvos Maltos ordinas, „Lietuvos Caritas“, „Solidarumas“, VšĮ „Versli Lietuva“, „Transparency International“, Bendruomenių portalas, Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), JCI Lietuva, „Mamų unija“, IOM, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, LiJOT, Asociacija „Infobalt“.
Socialiniai projektai moterims: iniciatyvos ir pavyzdžiai
Socialiniai projektai moterims užima svarbią vietą šiame kontekste, siekiant lyčių lygybės, moterų įgalinimo ir bendruomenės stiprinimo. Lietuvoje gausu iniciatyvų, kurios skatina socialinius ryšius ir stiprina bendruomenes. Taip pat svarbus aspektas yra savanoriška veikla, kurią organizuoja nevyriausybinės organizacijos.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Savanoriai prisideda prie socialinių programų, skirtų padėti pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, senjorams, neįgaliesiems ar benamiams. Švietimas ir informacijos sklaida yra dar viena svarbi sritis. Bendruomenių junginiai dažnai organizuoja mokymus, kur gyventojai gali įgyti naujų žinių ir įgūdžių.
Mokymai apima įvairias temas - nuo verslumo iki sveikos gyvensenos. Pirmiausia, šie junginiai skatina žmonių bendravimą ir bendradarbiavimą. Dažnai organizuojami susitikimai, diskusijos ir seminarai, kurių metu gyventojai gali dalintis idėjomis ir patirtimi.
Moterys socialiniame versle: iššūkiai ir galimybės
Nepaisant augančio domėjimosi tvariu, socialiai atsakingu verslu, Lietuvoje moterų kuriami socialiniai verslai - vis dar retenybė, ypač mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, socialinių verslų veikla Lietuvoje sudaro tik apie 1 % BVP, nors Europos vidurkis viršija 6 %.
Pastaraisiais metais pastebima, kad vis daugiau jaunų moterų domisi ne klasikiniu verslu, bet socialiniais, bendruomenėms svarbiais projektais. Tačiau tai dar nereiškia, kad šie projektai lengvai virsta tvariu verslu - dažnai trūksta ne tik finansų, bet ir žinių, palaikymo, mentorių. Socialinio verslo samprata dažnai painiojama su labdara, tačiau iš tiesų tai - tvarus veiklos modelis, kuriame pelnas nėra galutinis tikslas, o priemonė spręsti konkrečią socialinę problemą.
2023 m. atlikto „OECD Social Enterprise“ tyrimo duomenimis, moterų įkurti socialiniai verslai dažniau nei vyrų orientuojasi į emocinę gerovę, švietimą ir bendruomenės stiprinimą. Vienas iš būdų spręsti šią situaciją - ilgalaikės verslumo programos, kurios orientuotos ne tik į praktinius įgūdžius, bet ir į asmeninį augimą.
Kaip teigia verslo akseleravimo programos „Kuriančios bitutės“ koordinatorė Lauryna Olertaitė, moterims kuriant verslą dažnai svarbiau vidinė prasmė, širdžiai artima veikla, tikėjimas savo kuriamu produktu. Anot mąstymo pokyčių mentoriaus Mindaugo Valickio, viena iš esminių kliūčių jaunoms moterims žengti pirmuosius žingsnius versle - nesaugumo jausmas ir baimė suklysti. Specialistas įsitikinęs, kad stipriausias pokyčių variklis - savo potencialo suvokimas ir tikėjimas, kad jį galiu realizuoti.
Tarptautinė verslumo programa „Kuriančios bitutės“, skirta skatinti jaunas moteris iš Lietuvos regionų kurti prasmingus ir į vietos bendruomenes orientuotus verslus. Būtent toks yra „Kuriančių bitučių“ projektas, kuris startuoja su pirma dalyvių grupe. Anot M. Valickio, daugelis žmonių gyvena laukimo režimu - kad kažkas kitas duos tai, ko jie trokšta. Tačiau tik prisiėmę atsakomybę ir pradėję veikti, galime pasiekti vidinę laisvę.
Ladies' Circle: draugystė ir pagalba bendruomenei
Jau virš 20 metų Lietuvoje veikiančios asociacijos „Ladies' Circle Lithuania“ prezidentė Asta Virbickienė sako, kad pagrindinis klubo moto - draugystė ir pagalba. Klubo narės vykdo pačius įvairiausius socialinius projektus. „Ladies' Circle International“ klubas (LCI) veikia daugiau nei 40-oje šalių.
Kaip teigia A. Virbickienė, skirtingose šalyse veikiantys klubai organizuoja skirtingas iniciatyvas. Pavyzdžiui, Švedijoje veikiantis klubas laimėjo teisę vykdyti tarptautinį LCI socialinį projektą ir jau antrus metus vykdo iniciatyvą, kurios tikslas - remti moterų teises nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse. Socialinių projektų vykdymas apima tiek įvairiausius edukacinius užsiėmimus, finansinę paramą ar aprūpinimą būtinosiomis priemonėmis, tiek kovą su smurtu dėl lyties, vienodų teisių ar ekonominės laisvės.
„Lietuvoje turime 6 skirtinguose miestuose veikiančius klubus. Kiekvienas jų užsiima įvairia socialine veikla. Socialiniai projektai dažniausiai yra renkami dvejiems metams ar ilgiau, ir pastaruoju metu apima pagalbą šeimoms, netekusioms vieno maitintojo, daugiavaikėms šeimoms, auginantiems sergančius ar talentingus vaikus“, - pasakoja A.
Didžiąją dalį reikalingų lėšų klubas surenka organizuodamas renginius, Kalėdų muges, rengdamas aukcionus ar loterijas. Anot jos, asociacijai taip pat svarbu ir 1,2 proc. GPM surenkama parama. „Nepaisant to, pastebime, kad filantropijos kultūra Lietuvoje auga, prie to prisideda ir Kultūros ministerija.
Ir nors daugeliui atrodo, kad aukoti galima tik didelėmis sumomis - tai nėra tiesa. Prie geresnio žmonių gerbūvio prisidėti galima nedideliais, gražiais darbais, pavyzdžiui, atsisakant pietų ar vakarienės mieste ir tuos pinigus skiriant norimai organizacijai“, - teigia A. Virbickienė.
Socialiniai projektai romų bendruomenei
Vilniaus m. savivaldybės centrinės bibliotekos (VSCB) Naujosios Vilnios biblioteka nuo 2014 m. sistemingai vykdo programas, skirtas romų vaikų ir jaunimo kultūrinės ir socialinės atskirties mažinimui, skaitymo skatinimui per biblioterapijos užsiėmimus, taip pat per muzikos ir vaidybos užsiėmimus pagal literatūros kūrinius, siekiant romų vaikų ir jaunimo socializacijos, kai per literatūrinių personažų išgyvenimus atskleidžiamos su kultūrine ir socialine atskirtimi susijusios asmeninės problemos.
Nuo 2013 m. VSCB Naujosios Vilnios biblioteka bendradarbiauja su VšĮ „Romų visuomenės centras”. Pagal romų tikslinės grupės išsakytas refleksijas ir pasiūlymus parengėme programą „Kultūrų dialogas vienija: programa romų vaikams ir jaunimui”, kuri per kūrybišką skirtingų kultūrų pažinimą mažina socialinę atskirtį bei ugdo savitarpio supratimą, mažina tautinės neapykantos apraiškas. Projekto tikslinė grupė: romų vaikai ir paaugliai, bei kitų tautybių vaikai ir paaugliai iš vaikų ir jaunimo dienos centro „Mūsų nameliai”.
Parama šeimoms ir vaikams: pozityvi tėvystė ir bendruomeniškumas
Visuomeninė organizacija vaikų ir jaunimo dienos centras „Mūsų nameliai“ kartu su partneriu Naujosios Vilnios biblioteka įgyvendino unikalų renginių ciklą, skirtą turiningam laisvalaikio praleidimui šeimoje. Dienos centras pakvietė į nemokamus edukacinius, aktyvius lavinamuosius, meninius užsiėmimus skirtus visai šeimai. Veiklas vykdė įvairių meno krypčių specialistai (menininkai, dailininkai, aktoriai), užsiėmimus vaikams ir tėvams vedė ir profesionalūs psichologai.
Renginių ciklą sudarė interaktyvios paskaitos tėvams parengtos pagal pozityvios tėvystės ugdymo programos gaires, „Šeimos dienos“ renginiai- skirti turiningam laisvalaikio praleidimui su šeima, „Mainų turgelio“ renginiai- kurių metu suteikta unikali galimybė apsikeisti ar padovanoti nebereikalingus, bet vis dar geros kokybės daiktus kitiems, gal būt labiau stokojantiems bendruomenės nariams. Per projekto įgyvendinimo laikotarpį Naujosios Vilnios bendruomenė buvo pakviesta į 13 nemokamų renginių visai šeimai.
Įgyvendinant projekte numatytas veiklas buvo siekiama stiprinti Naujosios Vilnios bendruomenės šeimų, auginančių priešmokyklinio/mokyklinio amžiaus vaikus, socialinį ir emocinį intelektą taikant pozityvios tėvystės programą, ugdant ir puoselėjant tėvų - vaikų tarpusavio santykius, skatinant vietos bendruomenės socialinį jautrumą ir pozityvų bendruomeniškumą. Pagrindinis projekto tikslas pasiektas ir įgyvendintas.
Psichologinės pagalbos linijos ir centrai
Asociacija Moterų informacijos centras pagal LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą įgyvendina Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (toliau - SKPC) funkcijas Vilniaus apskrityje. Moterų informacijos centre nuo 2019 m. veikia linija, skirta teikti psichologinę pagalbą ir emocinę paramą telefonu ir internetu moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. Moterų informacijos centro misija - lyčių lygybė ir pasaulis be smurto.
Nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų žmogus neretai ima kaltinti save, svarsto visas buvusias galimybes pasielgti kitaip, ieško ”klaidų“ savo elgesyje, žodžiuose, išvaizdoje ir galiausiai visą atsakomybę už įvykį prisiima sau. Pamirštama, kad visa kaltė tenka tik nusikaltimą padariusiam. Socialiniai ryšiai ne tik padeda žmonėms jaustis labiau susijusiems su aplinka, bet ir teigiamai veikia psichologinę gerovę.
Asmeninis dalyvavimas ir bendruomeniškumo praktikos
Atsiradus profesinių ir / arba šeimos įsipareigojimų, laikas skiriamas socialiniam gyvenimui paprastai sumažėja. Norint jį išlaikyti aktyvų dažnai tenka dėti papildomų pastangų palaikyti ryšius su draugais ir bendruomenės nariais, inicijuoti susitikimus, organizuoti bendras veiklas, kartu priimant ir kitų asmenų kvietimus susitikti ir kur nors dalyvauti. Šiuo atveju rasti laiko reiškia aktyviai jo ieškoti ir jo skirti.
- Planuokite laiką socialiniam gyvenimui. Nepalikite socialinio gyvenimo savieigai, aktyviai planuokite ir rezervuokite laiką tam iš anksto savo kalendoriuje.
- Palaikykite gyvą bendravimą. Pokalbiai su žmonėmis gyvai gali pakelti nuotaiką ir pripildyti energijos kaip niekas kitas.
- Įtraukite draugus (-es) į svarbiausius gyvenimo įvykius. Tarkitės, konsultuokitės, dalykitės idėjomis ir įžvalgomis.
- Sustiprinkite bendruomenę darydami tai, ką mėgstate. Idėja paprasta - įtraukite kitus žmones į tai, ką mėgstate daryti, bet šiuo metu nedarote.
- Prisijunkite prie bendruomeninių iniciatyvų. Prisijunkite prie savanorius priimančių organizacijų veiklos.
Raudonasis kryžius. Caritas. Pasidomėkite ir vietinėmis iniciatyvomis. Pavyzdžiui, savo bendruomenėje, vaikų mokykloje, universitete, bažnyčioje, kurioje lankotės, paklausinėkite draugų, pažįstamų ir pan.
„Eurostat“ duomenimis, į savanorišką veiklą įsitraukia 19 proc. Europos gyventojų (16,3 proc. Įkurkite savo namo laiptinėje ar kur nors kitur rajone bibliotelę. Tai tvarus ir nebrangus būdas ne tik padaryti bendrą gyvenamąją erdvę jaukesnę, bet ir sustiprinti bendruomenę.
Bendruomenė ir verslas: sinergijos pavyzdžiai
Pastaruoju metu, vertinant verslo aplinką, daug dėmesio sulaukia bendruomeniškumas - bendruomenė, kuris yra svarbus požymis, lemiantis socialinės organizacijos kokybę. Bendruomeniškumui asmenų grupėje būdingi trys variantai kaip abipusių pastangų ir išteklių suvienijimo forma. Tai emociškai susipynusių ir vienas kitą stiprinančių ryšių, taip pat įsipareigojimo laikytis bendrų vertybių, standartų ir tikslo bei aukšto lygio atskaitomybės tinklas.
Daugiau apie bendruomeniškumo svarbą, naudą ir jo pavyzdžius galėsite išgirsti dalyvaudami renginyje „Socialinė atsakomybė versle: kiek esame bendruomeniški?“, kuris vyks vasario 10 d. 14:00, Microsoft Teams platformoje. Renginys nemokamas, tačiau visi norintys dalyvauti turi užsiregistruoti šioje formoje. Straipsnis parengtas Lietuvos verslo konfederacijos, įgyvendinant projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis.
Skirtumai ir sąveikos: bendruomenės ir socialinės organizacijos
Pirmiausia, verta atkreipti dėmesį į bendruomenių centrus, veikiančius daugelyje miestų ir kaimų. Bendruomenių renginiai, kultūriniai festivaliai ir savanorystės programos - tai puikūs pavyzdžiai, kaip žmonės gali susirinkti ir užmegzti naujus ryšius. Savivaldybės taip pat aktyviai prisideda prie šių iniciatyvų, organizuodamos mokymus ir seminarus, kurie skatina pilietinę veiklą.
Kultūrinės iniciatyvos taip pat yra itin svarbios. Renginių, tokių kaip koncertai, parodos ir festivaliai, organizavimas suteikia galimybę žmonėms susirinkti ir dalintis kultūriniu paveldu. Mokymosi bendruomenės ir grupės, besidalijančios žiniomis ir patirtimi, taip pat prisideda prie socialinių ryšių plėtros.
Lietuvoje galima rasti daug pavyzdžių, kai bendruomenių junginiai kuria inovatyvias iniciatyvas, stiprinančias socialinius ryšius. Šios iniciatyvos remiasi narių aktyvumu, kūrybiškumu ir noru dalintis patirtimi. Visos šios iniciatyvos stiprina socialinius ryšius Lietuvoje, skatindamos bendruomeniškumą, dalijimąsi ir bendradarbiavimą.
Lentelė: pagrindiniai bruožai ir sąveikos taškai
| Kriterijus | Bendruomenė | Socialinė organizacija |
|---|---|---|
| Ryšio pobūdis | Bendras emocinis ryšys | Įsipareigojimas laikytis vertybių ir standartų |
| Tikslas | Bendruomenės viešųjų poreikių tenkinimas | Socialinių problemų sprendimas ir kokybės gerinimas |
| Veiklos formos | Renginiai, savanorystė, kultūrinės iniciatyvos | Programos, projektai, partnerystės |
| Valdymas | Neformalus ar mišrus | Formalus, atskaitomybė |
| Skaitmeniniai įrankiai | Socialinių tinklų grupės | Skaitmeninės platformos komunikacijai ir atskaitomybei |
Rekomenduojama literatūra ir idėjos praktikai
„Total Leadership: Be a Better Leader, Have a Richer Life“ (Steward D. Friedman, 2014). Knygos autorius darbo ir asmeninio gyvenimo derinimą pateikia kaip skirtingų sričių papildomumą, išskirdamas keturias svarbiausias: darbą, namus, laiką sau ir bendruomenę. „Together: Why Social Connection Holds the Key to Better Health, Higher Performance, and Greater Happiness“ (Vivek H. Murthy, 2020).
„Year of Yes“ (Shonda Rhimes, 2016). Šiek tiek kitokio žanro knyga, kviečianti su autore pabūti vienus metus trukusiame eksperimente, kuriame ji gyvenimui ir iškilusioms progoms sako „taip“: kvietimams dalyvauti įvairiose veiklose, skaityti pranešimus, sakyti kalbas ir viskam, kam iki šiol niekada nesakydavo „taip“. „The Art of Showing Up: How to Be There for Yourself and Your People“ (Rachel Wilkerson Miller, 2020).
„Mažoji laimės knyga. HYGGE: gyvenimas pagal danus“ (Meik Wiking, 2017). Patarimų, tinkančių įjaukinti namus ir paversti juos malonia buveine laikui su šeima ir bičiuliais, knyga. Meikas yra Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktorius, daugybę metų tyrinėjęs danų gyvenimo magiją. Daug dėmesio skyrė socialinių ryšių ir draugysčių temai.
Mokymosi bendruomenės ir grupės, besidalijančios žiniomis ir patirtimi, taip pat prisideda prie socialinių ryšių plėtros. Pirmiausia, šie junginiai skatina žmonių bendravimą ir bendradarbiavimą. Dažnai organizuojami susitikimai, diskusijos ir seminarai, kurių metu gyventojai gali dalintis idėjomis ir patirtimi.
tags: #socialine #organizacija #ir #bendruomene