Meningokokinė infekcija - tai rimta bakterinė infekcija, kurią sukelia bakterijos Neisseria meningitidis. Ši infekcija ypač pavojinga todėl, kad pirmieji požymiai gali būti labai nespecifiniai - panašūs į virusinę infekciją, peršalimą ar gripą. Meningokokinė infekcija gali sparčiai progresuoti ir, laiku nepradėjus gydymo, ji gali tapti pavojinga gyvybei.
Trumpas klinikinis apžvalga, svarbi slaugytojui
Meningokoko infekcija gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo lengvų viršutinių kvėpavimo takų simptomų iki gyvybei pavojingo meningito ir sepsio. Infekcija gali pasireikšti meningitu (galvos ir stuburo smegenis supančių membranų uždegimu) ir kraujo užkrėtimu (septicemija). Inkubacinis periodas dažniausiai trunka keturias dienas, tačiau gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų.
Pirmieji meningokoko požymiai gali būti itin nespecifiniai - karščiavimas, vangumas, galvos skausmas, kartais pykinimas ar raumenų skausmai. Skiriamasis ligos požymis - meningokokinis bėrimas. Jis būna „žvaigždinės“ formos, dažniausiai sėdmenų ir šlaunų srityje, ir, paspaudus, neišnyksta. Bėrimas dažniausiai atsiranda progresuojant ligai ir rodo, kad jau pažeidžiama kraujotaka.
Slaugytojo pareigos ir prioritetai pradinėje stadijoje
- Atpažinti ankstyvus simptomus: karščiavimą, galvos skausmą, vangumą, pykinimą, greitą būklės blogėjimą.
- Greitai įvertinti būklę ir organizuoti skubų pervežimą į gydymo įstaigą arba informuoti gydytoją apie įtariamą meningokokinę infekciją.
- Stebėti neurologinę būklę remiantis Glasgow komos skalė - tai patikimiausias būdas, įvertinti paciento sąmonės lygį.
- Paciento lovos galvūgalis pakeliamas 30 laipsnių kampu, tai pagerina veninio kraujo tekėjimą bei mažina intrakranialinį spaudimą.
Diagnozė: kokius tyrimus slaugytojas turi pasiruošti ir stebėti
Vienas svarbiausių diagnostinių tyrimų - nugaros smegenų punkcija, kurios metu paimama smegenų skysčio ištyrimui. Tikslią diagnozę padeda nustatyti smegenų skysčio ištyrimas laboratorijoje. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus.
Kraujo pasėlis imamas mažiausiai į du mėgintuvėlius (anaerobams ir aerobams nustatyti). Kitas naujas reikalavimas - prokalcitonino testas. Jis parodo sisteminę bakterinę infekciją, dėl kurios išsivysto sepsis ar septinis šokas, leidžia labai ankstyvojoje stadijoje diagnozuoti bakterinį sepsį.
Taip pat skaitykite: Meningokokinės infekcijos simptomai
Vitalinių funkcijų stebėjimas ir monitoravimas
Paciento sekimas ir monitoravimas - mažiausiai kas valandą būtina sekti ir dokumentuoti paciento gyvybinius požymius. Sekite paciento kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, pulsą, arterinį kraujo spaudimą, vidurinį spaudimą bei centrinį veninį spaudimą, diurezę bei deguonies įsotinimą. Rekomenduojama medicinos personalui sekti deguonies kiekį veniniame kraujyje, nes tai geriausias būdas sekti pacientą dėl tinkamos oksigenacijos.
Neurologinė būklė sekama remiantis Glasgow komos skale. Gyvybinių funkcijų sekimas taip pat padeda anksti nustatyti beprasidedantį sepsį. Pacientą sergančiu sepsiu galite atpažinti pagal karščiavimą, tachikardiją, lokalizuotą eritemiją, sumažėjusį šlapimo išsiskyrimą, hipotenziją ar dusulį.
Infekcijos ir sepsio specifika: slaugytojo žinojimas ir veiksmai
Sepsis - tai sisteminis uždegiminis atsakas į infekciją, kuri gali pasireikšti kraujotakos sistemos sutrikimu, daugybinių organų pažeidimu ir mirtimi. Sepsis gali prasidėti sisteminio uždegiminio atsako sindromu (SUAS). Jei pacientui, sergančiam sepsiu, pasireiškia organų disfunkcija, audinių hipoperfuzija ar sepsio išprovokuota hipotenzija, teigiama, jog pacientui yra sunkus sepsis.
Sepsis gali komplikuotis ūmiu respiraciniu distreso sindromu (ŪRDS), ūmiu inkstų nepakankamumu, virškinamojo trakto komplikacijomis, diseminuota intravaskuline koaguliacija (DIK), daugybinių organų pažeidimu (DODS). Išsiskirdami prostaglandinai žaloja audinius, tai pasireiškia vazodiliatacija ir padidėjusiu kapiliarų pralaidumu, skystis ima kauptis intersticinėje ertmėje, pacientui pasireiškia hipotonija bei edemos.
Atliekant bendrą kraujo tyrimą randama padaugėjusių leukocitų arba leukopenija, gali padidėti trombocitų kiekis. Serumo laktatų tyrimas rodo, ar nėra audinių hipoksijos. Jei rodmuo didesnis nei 1, tai rodo audinių hipoksiją. Pacientui sergančiam sepsiu gali sumažėti kalio kiekis, atsirasti hiper- arba hipoglikemija, padidėti šlapalo kiekis kraujo serume. Kreatinino kiekis didesnis nei 44,2 mmol/l rodo ūmų inkstų pakenkimą.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Antibiotikinė terapija ir skubūs veiksmai slaugytojui
Meningokokinė infekcija yra situacija, kai žmogui būtina skubi medicinos pagalba, todėl itin svarbu, kad gydymas būtų pradėtas nedelsiant. Ši infekcija gydoma antibiotikais. Antibiotikai, jei įmanoma, skiriami per pirmą valandą diagnozavus sepsį. Viena studija atskleidė, jog kiekviena pradelsta valanda be antibiotikų, esant sepsiui su hipotenzija, didina mirtingumą 7,6% per pirmas 6 valandas.
Antibiotikai skiriami atsižvelgiant į paciento ligos istoriją, toleranciją vaistams, esančias ligas, klinikinius simptomus bei numanomus patogenus. Slaugytojo užduotis - užtikrinti, kad antibiotikai būtų paskirti laiku, tiksliai užrašyti dozes, laikas ir stebėti paciento reakcijas bei alergines reakcijas.
Skysčių terapija, hemodinaminis palaikymas
Dėl sepsio pacientams gali atsirasti hipotenzija, tai įvyksta dėl sisteminio kraujagyslių išsiplėtimo bei blogo jų prisipildymo. Jei CVS mažiau nei 8 mmHg, pradedami lašinti kristaloidiniai tirpalai. Pagal naująsias rekomendacijas, lašinti koloidinių tirpalų nerekomenduojama. Jei per 60 minučių hipotenzija nesusikoreguoja nepaisant intensyvios skysčių terapijos, galvojama apie septinį šoką.
Jei reikia, paskiriama vazopresorių, kad vidurinis arterinis spaudimas būtų ne žemesnis nei 65 mmHg. Šiuo metu kaip pirmos linijos vazopresoriu rekomenduojamas norepinefrinas, kuris titruojamas, atsižvelgiant į vidurinį arterinį kraujo spaudimą.
Oksigenacija ir kvėpavimo palaikymas
Jei pacientui sepsis - skiriama 100 % deguonis per kaukę. Rekomenduojama medicinos personalui sekti deguonies kiekį veniniame kraujyje, nes tai geriausias būdas sekti pacientą dėl tinkamos oksigenacijos. Hipoksemija gali būti vienas pirmųjų ūmaus respiracinio distreso sindromo požymių.
Taip pat skaitykite: Sprendimai mažinant riziką slaugos padėjėjams
Specialūs stebėjimo aspektai: DIK, odos bėrimas, galūnių perfuzija
Stebėkite pacientą dėl krešėjimo sutrikimo - jei pacientui staiga pradėjo sruventi ar bėgti kraujas iš trijų skirtingų vietų arba atsirado petechijos ar cianozė, gali būti, jog jam vystosi DIK‘as. Atkreipkite dėmesį į paciento galūnės - jei jos šaltos, pakitusios spalvos ar cianotiškos, tikėtina, jog kemšasi smulkiosios kraujagyslės.
Petechijos ant kūno - tai raudonos arba raudonai melsvos spalvos, neapibrėžtos formos bėrimai, atsiradę dėl spontaninių kraujosrūvų odoje. Dažniausiai stebimos ant rankų, kojų, tačiau gali būti ir visame kūne. „Stiklinės“ testas atliekamas taip: skaidraus stiklinio indo kraštas lengvai prispaudžiamas prie bėrimo. Jei bėrimas spaudžiant neišnyksta ir lieka matomas per stiklą, testas laikomas teigiamu.
Parenterinis ir enterinis maitinimas kritiniams pacientams
Kritiškai sergantys pacientai turi ypatingų maitinimosi poreikių ir jiems būtina sukoreguota mityba. Maitinti pradedama po nedaug, 500 kalorijų per dieną, toliau koloražas po truputį didinama, atsižvelgiant kaip pacientas maistą toleruoja. Galima derinti gliukozės kaip maisto lašinimą į veną ir maitinti per zondą. Kuris maitinimo būdas - enterinis ar parenterinis- geresnis, nėra tvirtų sutarimų.
Profilaktika, skiepai ir kontaktų valdymas
Apsisaugoti nuo meningokokinės infekcijos padeda kelių lygių prevencija: asmens higiena, rizikos situacijų mažinimas ir skiepai. Skiepai gali būti rekomenduojami įvairaus amžiaus žmonėms; ES ir EEE šalyse dažniausiai rekomenduojama skiepyti kūdikius ir paauglius.
Lietuvoje naudojamos dvi vakcinos nuo meningokokinės infekcijos - „Bexsero“ ir „Trumenba“. „Bexsero“ vakcina skiriama kūdikiams nuo 2 mėnesių amžiaus ir vyresniems vaikams. „Trumenba“ vakcina naudojama vaikams nuo 10 metų ir suaugusiesiems. Kadangi B grupės meningokokas Lietuvoje yra sutinkamas dažniausiai, tad skiepas nuo šio tipo meningokoko yra pats svarbiausias.
Nustačius ligos atvejį, artimiems kontaktams gali būti skiriama profilaktika antibiotikais, siekiant sumažinti tolimesnio infekcijos plitimo riziką. Antibiotikai nėra bendroji prevencinė priemonė visiems gyventojams - jie skiriami tik artimiems kontaktams (chemoprofilaktika).
Infekcijos kontrolė ir slaugytojo elgesys
Infekcijos kontrolė- labai svarbu, kad būtų laikomasi visų infekcijos kontrolės priemonių. Slaugytojas turi užtikrinti asmens apsaugos priemonių naudojimą, tinkamą rankų higieną ir atitinkamą pacientų izoliaciją pagal nustatytas procedūras.
Tinkamas dokumentavimas - nepamirškite pažymėti apie įvestus kateterius, jų vietą ir laiką. Pažymėkite kaip pacientas kvėpuoja, užrašykite kraujo dujų tyrimų rezultatus, pažymėkite sulašintus skysčius, vazopresorius, antibiotikus. Paciento sekimas ir komunikacija su gydančia komanda yra slaugytojo kasdienė atsakomybė.
Bendravimas su paciento šeima
Bendravimas su paciento šeima - sepsiu sergančio paciento šeima dažnai jaučiasi bejėgė. Šeimos nariams reikia dažnai paaiškinti, kas daroma su jų artimuoju, kokios procedūros ir intervencijos atliekamos ir kodėl. Jei pacientas miršta, sudarykite sąlygas šeimos nariams atsisveikinti su artimuoju, pasikviesti kunigą, jei to pageidauja.
Pacientų rizikos grupės ir slaugytojo prevencinės rekomendacijos
Labiausiai pažeidžiamos grupės: kūdikiai, paaugliai, jauni suaugusieji, asmenys su įgimtais imuninės sistemos defektais. Paaugliai ir jauni suaugusieji tampa svarbia infekcijos plitimo grandimi dėl savo gyvenimo būdo - aktyvaus socialinio bendravimo, artimo kontakto, dalijimosi gėrimais ar bučinių. Šeimos gydytoja Monika Tuklerienė įspėja, kad meningokokinė infekcija ypač aktuali paaugliams ir jaunuoliams.
Higiena gali sumažinti riziką, tačiau ji negali visiškai apsaugoti nuo meningokokinės infekcijos. Skiepai sumažina riziką susirgti ir žymiai sumažina sunkių ligos formų tikimybę, tačiau jos negali užtikrinti 100 % apsaugos.
Praktiniai slaugytojo patarimai prie lovos
- Greitai identifikuokite pavojingus požymius: žaibiška būklės blogėjimas, bėrimas, sumažėjusi sąmonė, hipotenzija.
- Užtikrinkite greitą antibiotikų skyrimą ir dokumentavimą - pirmą valandą nuo sepsio diagnozės yra kritinė.
- Nuolat stebėkite diurezę; sumažėjęs šlapimo išsiskyrimas (mažiau nei 0,5 ml/kg/val mažiausiai 2 val) rodo hipoperfuziją.
- Kas valandą dokumentuokite gyvybinius požymius ir reagavimo į gydymą parametrus.
- Būkite pasiruošę atpažinti DIK: petechijos, kraujavimai iš kelių vietų, cianozė.
Ką daryti, jei atsiranda meningokokinis bėrimas ar žaibinė eiga
Jei atsiranda hemoraginio pobūdžio bėrimas arba paciento būklė greitai blogėja, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą. Esant žaibinei meningokokemijai visi simptomai progresuoja daug greičiau, staigiai blogėja paciento būklė, galima mirtis net per pirmąsias 24 valandas nuo simptomų atsiradimo.
Jeigu įtariamas meningokokinis meningitas ar sepsis, slaugytojas turi pasirūpinti nedelsiant informuoti gydytoją, pradėti monitoruoti gyvybinius rodiklius, pasiruošti skysčių terapijai, deguonies tiekimui, antibiotikams ir būtiniems diagnostiniams tyrimams.
Pirmoji pagalba vaikams: meningitas
Švietimas ir prevencija - slaugytojo vaidmuo bendruomenėje
Slaugytojas turi skatinti vakcinaciją, ypač rizikos grupėse, informuoti šeimas apie ankstyvus ligos požymius ir prevencijos priemones. Svarbu informuoti paauglius ir jaunus suaugusiuosius apie rizikas, vakcinacijos galimybes ir profilaktikos priemones, nes šios grupės dažnai lieka neapsaugotos.
Meningokokinė infekcija yra reta, tačiau pavojinga dėl savo greitos eigos ir nenuspėjamumo. Svarbu suprasti, kad ši infekcija nėra susijusi su silpnu imunitetu - ji dažnai paveikia visiškai sveikus, aktyvius paauglius ir jaunus suaugusiuosius, todėl informuotumas, budrumas ir prevencija yra esminiai.
Trumpa lentelė: pagrindiniai slaugytojo stebimi parametrai
| Parametras | Norma / budrumo riba | Slaugytojo veiksmai |
|---|---|---|
| Temperatūra | >39°C reikšminga | Dažnas matavimas, antipiretikai, informuoti gydytoją |
| Kraujo spaudimas | MAP <65 mmHg pavojus | Skysčiai, vazopresoriai pagal gydytojo nurodymus |
| Diurezė | <0,5 ml/kg/val | Vertinti perfuziją, informuoti komandą |
| Deguonies sat. | <90% kritiška | O2 terapija, monitoravimas |
| Glasgow skalė | Mažėjimas rodo blogėjimą | Kelias kas valandas, dokumentuoti |
tags: #meningokokas #slaugytojo #vaidmuo