Meningokokinė infekcija yra pavojinga liga, kuri gali greitai progresuoti ir sukelti sunkias komplikacijas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sukelia šią infekciją, kaip ji pasireiškia, kokie yra gydymo būdai ir kaip galima apsisaugoti nuo jos.
Kas Sukelia Meningokokinę Infekciją?
Meningokokinę infekciją sukelia bakterija Neisseria meningitidis, kuri turi kapsulę. Pagal jos polisacharidų skirtumus meningokokai skirstomi į grupes A, B, C, D, X, Y, Z, W135 ir kt. Europoje daugiausia meningokokinės infekcijos atvejų sukelia B ir C grupės meningokokai, o Lietuvoje dažniausiai pasitaiko B grupės meningokokinė infekcija.
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu artimai bendraujant su infekuotais sergančiais asmenimis arba sveikais bakterijų nešiotojais. Ar žmogus susirgs simptomine forma, priklauso nuo imuninės sistemos veiklos.
Pasak prof. R. Kėvalo, apie 10 proc. visuomenės nešioja meningokoką B nosiaryklėje. Tai yra tiek vaikai, tiek suaugusieji. Reikia atkreipti dėmesį, kad meningokokas B nėra vien tik vaikų infekcija.
Rizikos Grupės ir Sezoniškumas
Nors serga įvairaus amžiaus žmonės, dažniausiai ji pasitaiko vaikams, kurie sudaro apie 60-70 proc. visų ligonių. 30-40 proc. susirgusių vaikų yra kūdikiai. Kitos meningokokinės infekcijos rizikos grupės yra asmenys, kuriems sutrikusi imuniteto veikla, yra pašalinta blužnis, rūkantys, persirgę gripu ar kitomis kvėpavimo takų infekcijomis, pažeidžiančiomis kvėpavimo takų gleivinę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Meningokokinei infekcijai būdingas sezoniškumas, susirgimų padaugėja žiemą ir pavasarį. Didžiausias užsikrėtimų skaičius stebimas vasario-kovo mėnesiais.
Žmogaus imlumas šiai bakterijai priklauso nuo daugelio veiksnių. Didelį vaidmenį atlieka imuninė sistema, į organizmą patekusių bakterijų kiekis ir jų potipis, genetiniai veiksniai, kiti kartu patekę virusai ir bakterijos, pažeidžiančios kvėpavimo takus. Svarbiausia žinoti, kad geriausias būdas apsisaugoti - vakcinuotis.
Meningokokinės Infekcijos Formos ir Simptomai
Simptomai priklauso nuo ligos formos. Jos išskiriamos trys: lokalizuota, generalizuota ir reta.
Meningokokinė liga: požymiai, simptomai ir vakcinos
1. Lokalizuota forma
Tai nazofaringitas, kuriam būdingas bendras negalavimas, užgulusi nosis, galvos ir gerklės skausmas, neaukšta temperatūra. Liga trunka 1-3 d. ir dažniausiai praeina savaime gydantis namuose. Žmonės pasveiksta ir net nesužino, jog sirgo meningokokine infekcija.
2. Generalizuota forma
Ji pasireiškia meningokokiniu sepsiu, dar vadinamu meningokokemija arba meningokokiniu meningitu. Galimas ir šių abiejų formų derinys. Meningokokemijai būdinga aukšta, 39-40 °C temperatūra, galvos skausmas, šaltkrėtis, bendras silpnumas. Per pirmąją parą ar pirmąsias valandas atsiranda hemoraginio pobūdžio bėrimas, kuris paspaudus neišnyksta. Bėrimas dažniausiai plinta nuo šlaunų, sėdmenų, blauzdų link liemens, pažastų ir veido. Išskiriama žaibinė meningokokemija, kurios metu visi šie simptomai progresuoja daug greičiau, staigiai blogėja žmogaus būklė ir jis gali mirti net per pirmąsias 24 val. nuo simptomų atsiradimo net ir taikant reikiamą gydymą.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Meningokokinis meningitas taip pat pasireiškia karščiavimu - 38-39 °C, galvos skausmu, pykinimu, vėmimu. Ligonis tampa jautrus šviesai, mieguistas, vangus, atsiranda smegenų dangalų dirginimo požymių. Jei liga progresuoja iki meningoencefalito, galimi traukuliai, sąmonės praradimas. Mišriai formai būdingi tiek meningito simptomai, tiek bėrimas.
3. Retos formos
Tai sąnarių, širdies dangalų ir plaučių uždegimai.
Didžiausia problema, kad pradžioje liga nepasireiškia specifiniais klinikiniais simptomais, o labai primena įprastą gripą. Be to, ir kraujo pokyčiai iš pradžių nėra nustatomi. Todėl jei pasireiškia aukšta temperatūra, ligonis tampa vangus, visuomet geriau pasikonsultuoti su medikais. Atsiradus bėrimo elementams, liga progresuoja labai greitai, tad būtina kuo skubiau kviesti greitąją pagalbą ar vykti į budinčią gydymo įstaigą, kurioje bus atlikti kraujo tyrimai ir skubiai pradėtas gydymas.
Gydymas ir Komplikacijos
Susirgus generalizuota, sunkia ligos forma (ypač jeigu ji yra žaibinė), galimi įvairūs organų pažeidimai, siejami su meningokokiniu sepsiu. Gali pasireikšti įvairūs širdies dangalų ir raumens uždegimai, inkstų nepakankamumas, sunkus plaučių uždegimas ir kt. Šios komplikacijos gali būti mirtinos.
Dėl meningokokinio sepsio nulemtų kraujotakos sutrikimų atsiranda įvairios odos ir kitų minkštųjų audinių nekrozės, gali prireikti persodinti pažeistus odos plotus arba vėliau gydyti likusius randus. Jeigu pažeidimai labai dideli, tenka amputuoti galūnes. Net ir išgydžius meningitą, ligonį visą gyvenimą gali kamuoti įvairūs liekamieji reiškiniai: nepaaiškinamas nuovargis, atminties ir dėmesio koncentravimo, elgesio, emocinės raidos sutrikimai, intelekto defektai, epilepsija, smegenų vandenė, suprastėjusi klausa arba visiškas kurtumas ir kt.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Generalizuota meningokokinė infekcija gydoma gydymo įstaigoje antibiotikais. Daugeliui ligonių netgi prireikia gydymo intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame dažnai tenka gydyti ir atsiradusias komplikacijas, pavyzdžiui, septinį šoką, kraujo krešėjimo sutrikimus.
Vakcinacija kaip Profilaktikos Priemonė
Skiepai yra efektyviausia iki šiol žinoma meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonė. Kadangi nėra tiksliai nustatyta, kokios priežastys lemia, ar žmogus, susidūręs su meningokoku, susirgs, o komplikacijos ir mirties rizika yra didelė, tikrai verta apsidrausti ir skiepytis.
Lietuvoje įvedus visuotinę kūdikių vakcinaciją, stipriai sumažėjo atvejų skaičius populiacijoje. Skiepytis savo lėšomis rekomenduojama paaugliams, jaunuoliams (ypač gyvenantiems bendrabučiuose), nes sergamumas šioje amžiaus grupėje yra ganėtinai didelis. Jeigu vykstama į šalis, kuriose plačiai paplitę ir didelį pavojų kelia kitų tipų meningokokai, rekomenduojama pasiskiepyti atitinkamais skiepais. Pavyzdžiui, keliaujant į Subsacharinės Afrikos regioną, rekomenduojama pasiskiepyti nuo A tipo meningokoko.
Lietuvoje ir Europoje, JAV, Kanadoje paplitęs meningokoko B serotipas, todėl mūsų šalyje rekomenduojama skiepytis nuo meningokoko B. Tačiau jeigu vyksite į Afriką, Braziliją ar Japoniją, kur labiau paplitęs C serotipas, rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo minėtos serogrupės.
Pasak prof. R. Kėvalo, negalima ignoruoti Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriaus sudaryto plano, kuris parengtas atsižvelgiant į pasaulines praktikas. Tėvams rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaikų skiepų. Pasikalbėti ne tik dėl skiepų kalendoriuje nurodytų vakcinų, bet ir dėl mokamų. Pavyzdžiui, meningokoko B vakcina nemokamai skiepijami tik vaikai, kurie gimė nuo 2018 m. liepos 1 d.
Nuo meningokokinės infekcijos vaikai iki dviejų metų vakcinuojami tris kartus: trijų, šešių ir dvylikos mėnesių amžiaus. Vyresni nei 2 metų vaikai ir suaugusieji skiepijami dukart su 1-3 mėnesių pertrauka.
Šiuo metu Lietuvoje skiepai kompensuojami nuo 2018 metų gegužės gimusiems kūdikiams. Net ir tai, jog už vakcinas nereikia mokėti neįtikina daugelio tėvų - 2019 metais pirmąja vakcinos doze buvo paskiepyta tik kiek daugiau nei 74 procentai visų kūdikių.
Mitas apie Saugia Aplinką
Skaičiuojama, kad meningokoko B nešiotojų visuomenėje yra apie 10-20 proc. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Teigti, kad vaikas visą laiką bus saugioje aplinkoje ir nesusidurs su meningokoku B, yra neatsakinga.
Dažniausi Meningokoko B Infekcijos Simptomai:
- Karščiavimas
- Vėmimas
- Šaltos galūnės - rankos, kojos
- Bėrimas
- Jautrumas ryškiai šviesai
- Raumenų skausmas
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu uždarose patalpose, žmonių susibūrimo vietose ar artimai bendraujant su sergančiu bei bakterijos nešiotoju. Pabrėžiama tai, jog bakterijos nešiotojas pats gali nejausti jokių požymių. Tokių žmonių visuomenėje gali būti 5-10 procentų.
Skiepų Veiksmingumas ir Mitai
Tėvai mano, kad jų vaikas nesusirgs. Bet meningokokas turi bjaurią savybę, kad jis pavojingiausias kūdikiams ir vaikams iki 5 metų amžiaus. Tačiau serga bet kurio amžiaus žmonės, ypač jaunimas, kuris pradeda studijuoti, patenka į kolektyvus, pavyzdžiui, kariuomenę, kur yra buvę šios meningokokinės infekcijos protrūkių.
JAV imunologai teigia, kad jeigu vaikas paskiepijamas 11 vakcinų iš karto, jo imuninė sistema apkraunama tik 0,1 proc.
38-38,5 C temperatūra laikoma lengvu karščiavimu. Tai pasitaiko vienam iš 10 paskiepytų vaikų, tai dažna nepageidaujama reakcija. Moksliškai įrodyta, kad viena paracetamolio dozė prieš vakciną ir 1-2 šio vaisto dozės po vakcinacijos karščiavimą sumažina, pagerina vaiko būklę. Tai profilaktinė priemonė.
Gydytojai turi informuoti tėvus, kad lengvas karščiavimas - normali organizmo reakcija į vakciną. Dėl lengvo karščiavimo tėvams neverta baimintis.
Sergamumo Duomenys
2019 metais Lietuvoje buvo užfiksuoti 37 susirgimai meningokokine B tipo infekcija iš kurių 16 atvejų nustatyta vaikams iki 16 metų. 2016-2019 metų apžvalga rodo, jog daugiausiai sirgo 0-6 metų vaikai (156 atvejai), mažiau sirgo vyresni nei 25 metų žmonės (69 atvejai) ir trečioje vietoje - 18-24 metų jaunuoliai (28 atvejai).
Lietuva kartu su Airija, D. Britanija ir Nyderlandais yra šio tipo susirgimais pirmaujančios Europos šalys.
Meningokoko B infekcija yra labai pavojinga - nuo jos žūsta 9-16 procentai sergančiųjų. Be to, tai itin dažnai invalidizuojantis susirgimas: vienam iš penkių pasireiškia galūnių amputacija, psichologinės pasekmės, inkstų nepakankamumas, klausos praradimas arba smegenų pažeidimas. Net jei šių padarinių netenka patirti, gydytojai teigia, jog persirgusiems vaikams sudėtingiau sekasi mokytis, lieka žemesnė savivertė ir jie patiria nerimą.
| Metai | Susirgimų Skaičius Lietuvoje | Vaikų Iki 16 Metų |
|---|---|---|
| 2019 | 37 | 16 |
| 2016-2019 (apžvalga) | - | 156 (0-6 metų) |
tags: #socialinis #eksperimentas #meningokokas