Stresas - neišvengiama gyvenimo dalis. Bet kokiame darbe sudėtingų situacijų negalima išvengti, o dažnai reakcija į jas yra nerimas, baimė ir stresas. Tačiau nerimas retai kada būna produktyvus. Vis didėjantis gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir augantys kompetencijos reikalavimai verčia žmogų nuolat suktis darbų verpete. Nepriklausomai nuo įstaigos dydžio, dėl per didelio darbo tempo vienas iš kelių kolegų gali patirti stresą darbe.
Darbuotojai, dirbantys toje pačioje aplinkoje skirtingai išgyvena stresą. Tai lemia ne vien individualūs veiksniai (santykiai šeimoje, ekonominė padėtis, asmenybės ypatumai), bet ir patiriamo streso suvokimas. Socialinis darbas yra daugialypis, o socialiniai darbuotojai neretai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, kas reikalauja daugiau ne tik žinių, laiko sąnaudų, bet ir gebėjo persiorientuoti į esamą situaciją, nuolat prie besikeičiančių darbo sąlygų ir politikos.
Socialinis darbuotojas, ne visada dirba jam palankioje aplinkoje, jo darbui keliami dideli reikalavimai, kartais nepalankus paslaugų gavėjai ir jų aplinkos požiūris. Visa tai sukelia nemalonius potyrius, o kai kuriems stresą. Socialinis darbas emociškai sekinantis, todėl socialiniams darbuotojams kyla didelė rizika ne tik patirti stresą, bet ir perdegti. Esant stresinei situacijai socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, kankina nerimas bei negatyvios mintys, būna apatiški ir vengia kontakto su kolegomis ir net savo klientais.
Stresą rodantys požymiai kiekvienam gali būti individualūs, pvz., fizinio simptomo požymis valgymo sutrikimas, vieniems gali pasireikšti padidėjusiu ar besaikiu valgymu, o kitiems - apetito praradimu; miego sutrikimas: nuolatiniu miego norėjimu arba priešingai - nemiga. Valgymo pokyčiai patyrus stresą, įvardijami kaip emocionalus valgymas, siekiant numalšinti stresą organizmą. Tačiau pasitaiko, kad socialiniai darbuotojai pradeda linkti prie žalingų įpročių - alkoholio. Į tai reikia atkreipti dėmesį tuomet, kai socialinio darbuotojo fiziniai pokyčiai kardinaliai pakito.
Paprastai darbdaviai per mažai dėmesio skiria mikroklimatui, kuris yra susijęs su darbo našumu ir pačių darbuotojų sveikata. Geri tarpusavio santykiai padeda įveikti darbe patiriamą įtampą. Paramos ir pagalbos ieškojimas ir teikimas. Streso valdymas socialiniame darbe nėra lengvas, nes tai darbas susijęs su kitų žmonių išgyvenimais, emocijomis, kurias, kartais, socialinis darbuotojas priima per suasmenintai ir reaguoja per jautriai. Kaip ir kiekvieną reiškinį, stresą būtina valdyti, pasirenkant vieną ar kitą realią galimybę jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų.
Taip pat skaitykite: Praktinės įžvalgos dirbant su rizikos grupės vaikais
Įveikos strategija turi sumažinti kilusius reikalavimus t.y. sumažinti streso lygį. Socialiniams darbuotojams nesuvaldžius kylančio ar lėtinio streso, kyla perdegimo grėsmė, netinkamas pareigų atlikimas ir negebėjimas pasirūpinti savimi, savo sveikata. Todėl labai svarbu žinoti galimas streso pasekmės ir patiriamo streso įveikos galimybes. Streso įveikos būdus yra daug, tačiau reikia išmokti tinkamai reaguoti į stresą, todėl to būtina mokytis. Koreguoti savo elgesį, siekiant įveikti iškilusias kliūtis, numalšinti streso negatyvų poveikį organizmui, būtina kontroliuoti save.
Streso mažinimas įmanomas per supervizijas, kurios skatina pabūti su savimi, permąstyti savo situaciją, atrasti darną, įvardinti streso sukėlėją ir rasti būdą streso poveikį sumažinti. Todėl supervizijas socialiniame darbe galima apibūdinti kaip profesinio streso prevencijos priemones, padedančios išspręsti atsiradusius vidinius ir išorinius prieštaravimus, konfliktus. Be to, asmeninė arba grupinė supervizija skatina ieškoti pozityvių sprendimų, tokiu būdu gerėja socialinių darbuotojų savijauta ir santykiai tiek darbe, tiek namuose, o gilinimasis į žmogaus profesinį vaidmenį verčia patį asmenį keisti netenkinančius santykių modelius.
Sveikai į stresą reaguojantieji elgiasi taip, kad sumažintų streso poveikį ir nekiltų papildomų problemų dėl reakcijos į stresą. Sveikai reakcijai į stresą priskiriami pokalbiai su kitais žmonėmis apie iškilusias problemas, įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą, atsipalaidavimo priemonės, humoras, laiko su gerais draugais praleidimas, rūpinimasis kitais. Neefektyvus stresą mažinantis elgesys padeda laikinai. Nesveikais streso įveikos elgesio būdai gali tapti tuomet, kai ilgą laiką vis pasirenkamos neefektyvios priemonės.
Profesionalus, bet ir psichologiškai atsiriboja, užsidaro, slopina savo jausmus. Tačiau neišsakyti ir užgniaužti jausmai gali prasiveržti įvairiomis į kitą nukreiptomis agresijos formomis, keršto siekimu arba savidestrukciniu elgesiu. Stenkites gerinti komandinį darbą, bendradarbiauti su kolegomis. Pasirūpinkite kolegomis. Prisiminkite, kad esantys šalia jūsų kolegos susiduria su panašia situacija kaip ir jus. Orientuokitės į problemų sprendimą. Reguliariai darykite pertraukėles darbe, skirti laiko poilsiui namuose. Laikytis dienotvarkės, poilsio režimo.
Baigiamųjų darbų temos apie neįgaliuosius: specifika ir motyvacija
Lietuvoje socialinio darbuotojo motyvavimo temos aktualumą lemia šios socialinio darbo sistemos problemos susijusios su mažu atlyginimu, sunkiomis darbo sąlygomis, didelė fizine ir psichine įtampa. Motyvacija yra susijusi su socialinių darbuotojų kaita, jaunų specialistų trūkumu, žemu profesionalumo lygiu ir kt. problemomis. Šio baigiamojo darbo tyrimo problema - kokie veiksniai sąlygoja socialinių darbuotojų motyvaciją dirbti su proto negalią turinčiais asmenimis? Straipsnyje aptariama socialinio darbo specifika su proto negalią turinčiais asmenimis, socialinių darbuotojų motyvacijos stiprinimo priemonės bei veiksniai lemiantys socialinių darbuotojų motyvaciją.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Buvo atliktas kokybinis tyrimas, pusiau struktūruotu interviu metodu, kuriam klausimai buvo iš anksto sukurti, suderinti ir apgalvoti, kad atitiktų tyrimo tikslą bei, jog būtų suprantami socialiniams darbuotojams. Atlikus tyrimą nustatyta, jog pagrindiniai motyvai skatinantys dirbti socialinį darbą su proto negalią turinčiais asmenimis yra klientų atsakas ir nuoširdumas, dirbamo darbo poreikis, pasiekti rezultatai. Motyvacijai dirbti svarbūs ir asmeniniai motyvai, tokie kaip noras padėti, empatija, klientų atsakas, tobulėjimo galimybė. Raktiniai žodžiai: motyvacija, proto negalė, socialiniai darbuotojai.
Prieš kelerius metus Lietuvos pilietis ar politikas, išgirdęs „socialinis darbas“ ir „socialinis darbuotojas“, reagavo ne tik neišmanančiai, bet dažnai ir negatyviai. Tačiau laikui bėgant sąvokos tapo įprastos, nors klausimų apie socialinį darbą išliko. Straipsnyje aptariama socialinio darbo raida Lietuvoje, jo samprata, pagrindiniai komponentai, plėtros tendencijos ir kliūtys.
Socialinis darbas Lietuvoje apibrėžiamas kaip profesinė veikla, skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas. Socialinis darbuotojas kasdien susiduria su situacijomis, kurios neturi aiškaus vienareikšmio sprendimo. Pasaulio dinamiškumas ir socialinis darbas siejasi neapibrėžtumu, kuris yra nuolatinis šios profesijos palydovas.
Magistrinio darbo tikslas - išanalizuoti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus komandoje, teikiančioje socialines paslaugas neįgaliųjų globos institucijoje. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinio specialisto - socialinio darbuotojo veikla komandoje pasižymi poreikio nustatymo ir paramos planavimo, vadybinės ir prevencinės veiklos funkcijomis; lyderio pozicija dažniausiai tenka socialiniam darbuotojui. Dažniausiai socialinis darbuotojas atlieka vykdytojo, vertintojo ir lyderio vaidmenis, rečiau - informacijos teikėjo. Tokioms kompetencijoms priskiriamos socialinė ir vadybinė kompetencijos.
Tyrimo išvados rodo, kad komandinėje veikloje socialinis darbuotojas užima svarbiausias pareigas ir dėmesį sutelkia į poreikio nustatymą, socialinę paramą, jos įgyvendinimą ir vertinimą. Rekomenduojama plėtoti komandinį darbą institucijoje, skatinti teigiamą darbuotojų požiūrį ir dalyvavimą mokymuose tiek viduje, tiek už institucijos ribų. Taip pat pabrėžiama, kad pasitikėjimas žmonėmis, net ir turinčiais raidos sutrikimų, atveria horizontus ir skatina asmeninį augimą bei papildomą partnerystę su bendruomene.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Priešingai nei tiksliai apibrėžiama integracija, Lietuvoje vis dar analizuojama, kaip geriau įgalinti neįgaliuosius dalyvauti visuomenėje. Socialinės integracijos koncepcija kartais praranda aiškų turinį, o praktikoje dažnai kalbama apie bendruomeninį įsitraukimą ir individų savarankiškumo skatinimą. Tyrimai rodo, kad būtina plėsti ne tik paslaugų teikimo, bet ir bendruomenės požiūrio pokyčius, siekiant įtraukti neįgaliuosius į kasdienį gyvenimą ir spręsti socialinę atskirtį.
Baigiamasis darbas išryškina, kad institucinės pertvarkos procesas Lietuvoje atnešė pokyčių socialinių paslaugų teikime, pavyzdžiui, deinstitucionalizacijos procese ir pereinant prie bendruomenės teikiamų paslaugų. Tokios pertvarkos reikalauja naujų darbo metodų, komandos formavimo, bei naujų įgūdžių ugdymo socialiniams darbuotojams. Pavyzdžiui, 2014-2020 metais Socialinės globos centras „Vija" dalyvavo deinstitucionalizacijos procese, o 2020 m. įkurtas specializuotos slaugos ir socialinės globos padalinys, skirtas 38 asmenims - įvertinus jų poreikius, persikėlė į naujas patalpas, kurios pareikalavo naujų darbo metodų.
Praktiniai patarimai socialiniams darbuotojams
- Reguliariai darykite pertraukas darbe ir raskite laiko poilsiui namuose.
- Laikykitės dienotvarkės ir poilsio režimo, kad išvengtumėte lėtinio streso.
- Stenkitės gerinti komandinį darbą ir bendradarbiauti su kolegomis, atkreipkite dėmesį į jų poreikius.
- Orientuokitės į problemų sprendimą ir ieškokite pozityvių sprendimų.
- Pasirūpinkite klientais ir kolegomis; supraskite, kad jie taip pat susiduria su panašiomis sunkumais.
Šio straipsnio tikslas - apžvelgti socialinio darbo Lietuvoje raidą, paklausą bei motyvacijos faktorius dirbti su neįgaliaisiais, atskleisti stresą ir kaip jį įveikti, akcentuoti komandinio darbo reikšmę bei pateikti praktinių rekomendacijų baigiamiesiems darbams apie šią temą.
Duomenys ir projektų tendencijos Lietuvoje
Daiktų kaupimas kaip vienas iš socialinės rizikos veiksnių apima klientų gyvenimo kokybę, higienos normas ir saugumą. Tokie atvejai kelia iššūkius tiek klientams, tiek socialiniams darbuotojams, nes kaupimas gali sukelti sanitarines problemas, gaisro pavojų bei kitus pavojingus scenarijus.
Tyrimų rezultatų painiava rodo, kad įstaigose trūksta nuoseklumo komandų formavimo ir veiklos, todėl rekomenduojama plėsti komandinį darbą įvairiose paslaugų teikimo srityse, skatinti profesionalų augimą, ir stiprinti ne tik individualias, bet ir grupines kompetencijas.
tags: #socialinis #darbas #baigiamieji #darbai #apie #neigaluma