Visuomenė pasaulyje sensta. Numatoma, kad iki 2050-ųjų 65 metų ir vyresnių žmonių dalis Europos Sąjungos šalyse padidės 70 proc., o vyresnių kaip 80 metų - 170 proc. Lietuva išgyvena intensyviausią senėjimo periodą, nes garbaus amžiaus žmonių skaičius (65 metų ir vyresnių) viršija vaikų (0-14 metų) skaičių. Tokie demografiniai pokyčiai kelia svarbius uždavinius geriatrijos specialistams. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai serga ne viena lėtine liga, dažnai ilgą laiką būna slaugomi, jiems dažniau susiformuoja pragulų.
Pragulos, dar vadinamos spaudimo opomis, susidarymas prasideda, kai oda ir gilesni audiniai ilgą laiką yra spaudžiami ir apribojama kraujo apytaka. Dėl to audiniai negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų, o toksinai negali būti pašalinami, todėl prasideda audinių mirtis. Pragulų atsiradimo procesas gali būti labai greitas - vos per kelias valandas gali atsirasti pirminiai odos pažeidimai. Įprastai šis procesas vyksta keliais etapais: nuo odos paraudimo ir patinimo iki atviros žaizdos, kurios pavojus - infekcijos. Svarbu suvokti, kad pragulos nėra tik estetinė problema, bet rimta medicininė būklė.
Apie pragulų, žaidų priežiūrą ir prevenciją, vyresnių žmonių odos ypatumus ir veiksmingas gydymo galimybes kalbamės su Kauno klinikinės ligoninės gydytoja geriatre Jurgita Knašiene.
Pragulos yra odos ir audinio sužalojimai, kuriuos sukelia ilgalaikis odos spaudimas. Spaudžiamos kūno vietos audiniai apmiršta, sutrikus audinių vietinei kraujotakai ir neurotrofikai. Pragula susidaro, kai dėl sutrikusio kraujo pritekėjimo į audinius atsiranda vietinė mažakraujystė.
Kiek žmonių serga pragulomis Lietuvoje, statistikos nėra. Tačiau tai opi problema ne tik Lietuvai. Aktualumą lemia ir tai, kad pragulos, žaizdos smarkiai blogina gyvenimo kokybę, o gydymas nėra pigus. Todėl pagrindinis tikslas yra neleisti praguloms susiformuoti.
Taip pat skaitykite: Efektyvus pragulų gydymas
Pati dažniausia pragulų atsiradimo vieta yra kryžkaulio sritis. Antroji pagal dažnumą vieta yra kulnų sritis. Neretai tenka operuoti ir sėdmenų gumburo ir didžiojo šlaunikaulio gūbrio srityse susidariusias pragulas.
Pragulų paplitimas siekia 17-60 proc. (18 proc. bendruomenėje), apie 70 proc. pragulų išsivysto vyresniems nei 70 metų asmenims. Pragulos dažniau pasireiškia sergantiems neurologinėmis ligomis, nelaikantiems šlapimo, nejudriems asmenims. Dauguma pragulų pradeda formuotis ligoninėse, o vėliau progresuoja namuose, slaugos ir globos įstaigose. Pragulos - blogos prognozės požymis.
Pagrindinės pragulų susidarymo priežastys - kraujotakos sutrikimai, sumažėjęs judrumas, sumažėję jutimai, drėgmė, bloga mityba, amžius ir kūno sudėjimas, patiriamas kūno vietų spaudimas ir trintis.
Jei žmogus guli ant nugaros, pragulos formuojasi ant menčių, pečių, kryžkaulio, kulno, po didelių stuburo ar galvos operacijų ar traumų - ant pakaušio. Ypač liesiems žmonėms pragulos gali susidaryti net ant stuburo slankstelių. Gulint ant šono pragulos atsiranda ant klubo, peties, alkūnės, ties kulkšnimis.
Pasak gydytojo V. Vaitkus, pragulų išvengti beveik neįmanoma, todėl pagrindinė tiek gydymo įstaigos, tiek pacientu besirūpinančių artimųjų užduotis - neleisti praguloms formuotis ir plėstis. „Vos tik atsiranda pragulos požymiai, toje vietoje reikia naudoti specialius tvarsčius, užkertančius kelią pragulos gilėjimui. Pagrindinė profilaktikos priemonė vis dar yra judėjimas, to neišvengsime. Be to, svarbu iš karto išsiaiškinti priežastį, kodėl pragula atsirado pirmą ar antrą kartą.
Taip pat skaitykite: Slaugos priemonės: tepalai nuo pragulų
RVUL Terminių traumų skyriaus vyresnioji slaugytoja Jolanta Lištvan taip pat pabrėžia, kad ligonis turėtų kuo trumpiau gulėti ar sėdėti vienoje padėtyje, reikia ypač stengtis sumažinti spaudimą ten, kur atsikišę kaulai. Ji sako, kad visuose RVUL skyriuose odos spaudimui mažinti naudojamos įvairios pagalbinės slaugos priemonės: „Turime naujas funkcionalias, mobilias lovas, kurios padeda žymiai lengviau pakeisti ligonio kūno padėtį. Naudojame profilaktinius čiužinius, kurie lėtina pragulų formavimąsi. Turime ir kompresinių oro čiužinių, kurie naudojami esant didelei pragulų rizikai ar kai pragulos jau yra. Taip pat naudojame tokias papildomas priemones, kaip kulnų, dubens, alkūnių pagalvėles. Ir, žinoma, skatiname pacientų judrumą, padedame jiems keisti padėtį.“
J. Lištvan sako, kad pragulų gydymas ir priežiūra nesibaigia gydymo įstaigoje. Net ir grįžus namo, sunkiai judantys ar nejudantys pacientai turėtų būti prižiūrimi laikantis pagrindinių slaugos principų. „Pirmiausiai reikia skatinti ligonį judėti, jei tik tai įmanoma. Lova, kėdė, vežimėlis ar kitos priemonės turi būti specializuotos - būtina vengti kietų paviršių. Taip pat reikėtų vengti tempimo ar trinties, pavyzdžiui, gulintį ligonį kelti specialia pakėlimo paklode arba lenta. Kai ligonis sodinamas į kėdę, pirmiausia jis pakeliamas, bet netraukiamas arba velkamas.
Didelį dėmesį reikėtų skirti odos priežiūrai - ji visą laiką turi būti sausa ir švari, prausiantis naudoti švelnų muilą, odą nusausinti ne trinant, o švelniai patapšnojant. Jei ligonis nelaiko šlapimo ar išmatų, odai apsaugoti reikia naudoti apsauginį kremą, dažnai maudyti.
Be to, būtina stiprinti ligonio organizmo atsparumą ir užtikrinti pakankamą maisto medžiagų (baltymų), vitamino C ir skysčių kiekį bei sveiką paciento mitybą. Taip pat nepamiršti tinkamai parinkti ir naudoti pragulų gijimą skatinančius pleistrus, išsiaiškinti pakartotinio pragulų atsiradimo priežastis ir jas pašalinti.
Dažniausios pragulų susidarymo vietos
Taip pat skaitykite: Pragulų profilaktika
Pragulų stadijos
Pragulos yra klasifikuojamos pagal stadijas, kaip apibrėžta NPUAP - Nacionalinė pragulų gydymo ir prevencijos patariamosios grupės (angl. National Pressure Ulcer Advisory Panel). 1975 m. medicinos mokslų daktaras Jacob Shea, pagal pažeidimo laipsnį suskirstė pragulas į keturias stadijas, tačiau 2007 m. vasario mėn.
- I stadija - Neišnykstantis paraudimas: odos vientisumas nėra pažeistas, tačiau yra neišnykstanti eritema kaulinio išsikišimo vietoje. Gali būti skausminga, šiltesnė ar šaltesnė oda lyginant su aplinkui esančia.
- II stadija - Dalies odos storio pažeidimas: stebima negili žaizda su rožiniu/raudonu dugnu. Tai pat gali pasireikšti kaip nepažeista ar plyšusi serumu užpildyta pūslė.
- III stadija - Pilno odos storio pažeidimas: šioje stadijoje žaizdos dugne gali būti stebimas poodinis riebalų sluoksnis, tačiau kaulas, sausgyslės ar raumenys nėra matomi bei nepažeidžiami.
- IV stadija - Pilno storio minkštųjų audinių pažeidimas: esant tokiam pažeidimui vizualizuojasi kaulas, sausgyslės ar raumenys.
- Nestadijuojama: šiuo atveju yra pažeisti visi minkštieji audiniai. Žaizdos dugnas yra pilnas nekrotinių masių, fibrino apnašų.
- Įtariamas giliųjų audinių pažeidimas - raudonos ar kaštoninės spalvos lokalizuotas plotas ar pilnakraujė pūslė gali rodyti spaudimo ar šlyties sukeltą pažaidą. Ši vieta gali būti skausminga, šiltesnė ar šaltesnė lyginant su aplinkiniais audiniais. Taip pat gali jaustis fluktuacija po šašu.
Pragulų atsiradimas ne visada turi eiliškumą. Gilios pragulos vystosi iš vidaus į išorę veikiamos trinties ir spaudimo jėgų.
Pagal Europos pragulų konsultacinės grupės rekomendacijas, pragulos skirstomos į 4 stadijas:
- I stadija - tai spaudimo vietoje atsiradęs neblykštantis paraudimas ar melsvumas. Reikšmingas požymis, kad eritema neblykšta ją paspaudus - tą lemia iš kapiliarų ekstravazavęs ir intersticiniuose audiniuose susikaupęs kraujas.
- II stadija - dalies odos storio pažeidimas, apimantis epidermį ir dermos dalį.
- III stadija - viso odos storio pažeidimas ir poodžio audinių pažeidimas iki fascijos, galima savaiminė epitelizacija iš žaizdos kraštų.
- IV stadija - gilus audinių pažeidimas, įskaitant fascijas, raumenis, sausgysles ir kaulus, gali būti be odos pažeidimo, jei pragulą sukėlė šlyties jėgos.
Diagnozuojant pragulas, atliekamas išsamus geriatrinis ištyrimas (fizinė, protinė, funkcinė, mitybos būklė). Pragulų išsivystymo rizikai įvertinti naudojamos Nortono, Bradeno, Waterlow skalės (geriatriniams pacientams - Bradeno skalė). Pragulos, kaip ir visos opos, įvertinamos atsižvelgiant į vietą, skaičių, dydį, gylį, audinių gyvybingumą, eksudato kiekį, spalvą, konsistenciją, kvapą, aplinkinių audinių būklę, skausmą, opos stadiją.
Esant infekuotoms praguloms, būtina įvertinti žaizdos infekcijos požymius, atlikti žaizdos pasėlį, biopsiją.
Pragulų stadijos (NPUAP klasifikacija)
Pagrindiniai pragulų gydymo principai
Pragulų, žaizdų ir opų gydymas yra daugiadisciplininis. Daug dėmesio skiriama odos priežiūrai - odos valymui, drėkinimui emolientais, apsaugai nuo drėgmės pertekliaus (šlapimas, išmatos), stengiamasi vengti mechaninio poveikio odai (trynimo, masažavimo ir pan.). Kiekvieno tvarstymo metu būtina tekančiu vandeniu nuplauti aplinkinę odą, sausą odą tepti emolientais, naudoti antiseptikus. Jeigu yra kontaminacijos požymių (eksudacija, kvapas, fibrino apnašos), nekrektomija taikyti įvairius autolitinius, fermentinius, chirurginius metodus, taip pat naudoti vietinio poveikio preparatus (pvz., sidabro sulfadiaziną).
Tvarstymui siūloma naudoti tvarsčius, palaikančius drėgną aplinką. Reikia pasirinkti tvarstį, kuris saugo aplinkinę odą. Rekomenduojami tvarsčiai - hidrokoloidai, hidropluoštai, alginatai, putų poliuretanai, silikonai, sidabro tvarsčiai, šių medžiagų deriniai.
Siekiant išvengti pragulų, svarbu keisti kūno padėtį: gulintiems ligoniams - kas 2 val., sėdintiems - kas 15-20 min. Keičiant padėtį, vengti forsuoto tempimo, trinties, neguldyti / nesodinti ant anksčiau dėl spaudimo paraudusių odos sričių, vengti kietų paviršių, naudoti pagalbines priemones pacientams perkelti (pvz., slankiosios paklodės).
Pacientui, kuriam yra opų, žaizdų ar pragulų, būtina įvertinti mitybą, o prireikus ją koreguoti: tokio ligonio bazinis energijos poreikis yra 30-35-40 kcal/kg/d., 1,25-1,5 g/kg/d. baltymų (jei yra dideli odos defektai - iki 2 g/kg/d.).
Žaizdų gydymas apima šiuos etapus - negyvybingų audinių pašalinimą, specialių tvarsčių naudojimą, žaizdos infekcijos gydymą, chirurginį gydymą, odos plastiką. Esant sisteminėms komplikacijoms (sepsis, osteomielitas, celiulitas), taikomas sisteminis gydymas antibiotikais.
Gydydami opas, žaizdas ir pragulas, nepamirškime įvertinti ir malšinti skausmą. Tam būtina įvertinti paciento patiriamą skausmą naudojant skales, saugoti nuo skausmo procedūrų ir padėties keitimo metu, gydyti žaizdą drėgnoje aplinkoje, nenaudoti prilimpančių tvarsčių, skirti vaistų nuo skausmo, saugoti nuo skausmo nekrektomijų metu, įvertinti, ar nėra lėtinio skausmo. Veiksmingos ir kitos priemonės - čiužiniai nuo pragulų, biofizinio poveikio priemonės (kontaktinė elektrinė stimuliacija, neigiamo slėgio terapija, garso bangos terapija).
Odos priežiūra ir prevencija
Taisyklės paprastos - pragulų rizikos vertinimas, odos ir minkštųjų audinių perfuzijos gerinimas, tinkama odos higiena, mitybos įvertinimas ir korekcija, šlapimo nelaikymo kontrolė, lėtinių ligų gydymas, judėjimo užtikrinimas, paciento padėties keitimas (įvertinkite apkrovą ir laiką), funkcinių lovų ir čiužinių nuo pragulų naudojimas.
Tinkama odos priežiūra yra labai svarbi. Tai apima odos patikrinimą kasdien ir individualų maudymosi grafiką, naudojant šiltą (ne karštą) vandenį ir švelnų muilą. Venkite masažuoti kaulingas vietas ir naudoti kremus, jei oda sausa.
Naudoti pozicionavimo pagalvėles, tarp besiglaudžiančių kūno dalių ar čiužinio, siekiant sumažinti spaudimą.
Pirmiausia reikia identifikuoti rizikos veiksnius ir kiek įmanoma juos šalinti.
| Rizikos veiksniai | Prevencijos priemonės |
|---|---|
| Amžiaus nulemti odos pokyčiai | Reguliari odos apžiūra ir priežiūra |
| Sutrikęs judėjimas | Kūno padėties keitimas kas 2 valandas |
| Prasta mityba | Subalansuota mityba su pakankamu baltymų kiekiu |
| Gretutinės ligos | Lėtinių ligų kontrolė ir valdymas |
| Išorinių jėgų poveikis | Apsauga nuo trinties ir tempimo |
| Šlapimo ir išmatų nelaikymas | Odos apsauga nuo drėgmės pertekliaus |
Šio populiacijos odos pažeidimo rizikos veiksniai dažnai papildo vienas kitą. Tai:
- amžiaus nulemti odos pokyčiai;
- sutrikęs judėjimas dėl progresuojančių neurologinių ligų (Parkinsono ligos, demencijos), insulto, skausmo, sąnarių ligų, lūžių, komos ar sedacijos);
- prasta mityba (anoreksija, dehidracija, dantų ir dantenų problemos, sutrikusi uoslė ir skonis, dieta, skurdas);
- gretutinės ligos: cukrinis diabetas, depresija ar psichozė, vaskulitai, periferinės kraujotakos sutrikimai, sutrikęs skausmo jutimas, imunodeficitas ar gydymas gliukokortikosteroidais, lėtinis širdies nepakankamumas, terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, vėžys;
- išorinių jėgų poveikis;
- šlapimo ir išmatų nelaikymas.
Ką daryti pastebėjus pragulos požymius?
Kreiptis į gydytoją reikėtų iš karto pastebėjus pirmuosius pragulų požymius, tokius kaip nepraeina odos paraudimas ar atsiranda skausmas spaudimo vietoje. Jei žaizda pradeda kraujuoti, pūliuoti ar ima skleisti nemalonų kvapą, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu pasitarti su specialistu, jei pacientas turi lėtinių ligų, kurios komplikuoja pragulų gydymą, pavyzdžiui, diabetą arba kraujotakos sutrikimus. Reguliarios profilaktinės apžiūros slaugos įstaigose ar namuose taip pat padeda anksti identifikuoti riziką ir užtikrinti, kad pragulos būtų tinkamai valdomos bei gydomos.
Jei turite klausimų, prašome kreiptis į el. parduotuvės Rehastar.com personalą telefonu darbo dienomis 08:00 - 17:00 arba el. paštu.
tags: #praguloms #daroma #itaka #sirdies #nepakankamumas