Socialinio darbo profesijos terminų žodyne pateikiama profesinės kalbos (t. y. sąvokų ir terminų) visuma. Socialinis darbas apima daugelį visuomenės gyvenimo sričių, todėl terminai dažnai yra pasiskolinti iš kitų socialinių (tokių, kaip psichologijos, teisės, sociologijos, politikos, filosofijos, ekonomikos) bei gamtos mokslų.
Žodyno paskirtis ir reikšmė
Žodynas skirtas sisteminti ir norminti socialinio darbo profesinę kalbą, kad terminai būtų vienodai suvokiami ir vartojami socialinio darbo rašytinėje ir šnekamojoje kalboje. Pateikiamos ir tokios sąvokos, kurių negalima griežtai vadinti terminais, bet kurias reikia norminti, kad jos būtų vienodai suvokiamos ir vartojamos. Kiekvienas terminas turi kilmės paaiškinimą, vertimą į anglų kalbą bei apibūdinimą.
Terminų kilmė ir tarpdalykinis pobūdis
Terminai dažnai yra pasiskolinti iš kitų socialinių ir gamtos mokslų, o dalis profesinėje kalboje vartojamų terminų yra iš kitų mokslų, adaptuoti socialinio darbo profesijai. Socialiniai darbuotojai dirba socialinių paslaugų centruose, globos, švietimo, įkalinimo, sveikatos priežiūros įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose ir kitose srityse, todėl būtina turėti aiškią, sutartinę terminologiją.
Terminių žodžių pateikimo tvarka ir struktūra
Terminai žodyne pateikiami žodžių ir žodžio raidžių abėcėles tvarka. Yra daugiareikšmių terminų, kurių reikšmės nurodomos viename lizde. Kiekvienas terminas pateikiamas su leksikine reikšme ir naudoto šaltinio biografija, terminą iliustruojančiais pavyzdžiais. Dalis terminų ir sąvokų, dažnai vartojamų studentų darbuose, žodyne yra apibūdinti ne tik siaurąją prasme, bet aprašyti plačiau.
Profesinė kalbos norma ir vartojimas praktikoje
Socialinio darbo studijų programose specialistams keliami kvalifikaciniai reikalavimai pagrindžia gebėjimą vartoti terminus ne tik studijuojant specialybės literatūrą, bet ir kasdieninėje profesinėje kalboje. Socialiniai darbuotojai savo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal atskiras kompetencijų rūšis ir įvertina pats kurias kompetencijas jis turėtų patobulinti, kad galėtų kuo geriau ir profesionaliau atlikti savo funkcijas ir, svarbiausia, padėti klientams.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo kompetencijų vertinimo ir įsivertinimo. Po asmeninio socialinio darbuotojo įsivertinimo, rekomenduojama įsivertinimo rezultatus aptarti su vadovu arba kolega. Tai atlikti rekomenduojama norint išlaikyti kiek įmanoma daugiau objektyvumo, t.y. kad socialiniai darbuotojai per daug neigiamai arba teigiamai neįvertintų savo kompetencijų ir jas patobulintų tikrai ten, kur labiausiai trūksta žinių, gebėjimų, motyvacijos, vidinių nuostatų ar pan.
Kvalifikaciniai reikalavimai dirbti socialiniu darbuotoju
Dirbti socialiniu darbuotoju gali asmenys, kurie yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą; arba iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Profesinės kompetencijos tobulinimo reglamentavimas
Kaip ir iki šiol socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau atsiranda naujovė, kad iš 16 val., tik 60 proc. turi būti surinkta pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas; aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas; Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą, kitas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Departamento patvirtintas programas arba dalyvaujant supervizijoje.
Dalyvavimas supervizijoje yra privalomas, t.y. profesinę kompetenciją privaloma tobulinti 16 val., iš jų 60 proc., t.y. apie 10 val. laiko turi būti tobulinamasi pagal aukščiau išvardintas programas ir iš tų 10 val. bent kažkokia dalis valandų turi būti surinkta dalyvaujant supervizijoje.
Profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos, organizacijos paslaugų kokybės tobulinimu. Paprasčiau tariant, siekiama įtvirtinti požiūrį, kad visa socialinių paslaugų įstaiga (plačiąja prasme) yra atsakinga už paslaugų kokybę. Neneigiama asmeninė socialinio darbuotojo atsakomybė už savo kompetenciją, tačiau ir nėra perkeliama visa atsakomybė už įstaigos paslaugų kokybę.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Organizaciniai ir finansiniai aspektai
Už profesinės kompetencijos tobulinimą yra atsakingi socialiniai darbuotojai ir organizacija, todėl yra reglamentuojamas, kad socialinių paslaugų įstaigos, organizacijos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.
Žodyno pavyzdžiai ir terminų iliustracija
Profesinių terminų žodynėlis. Terminas - termino leksikinė reikšmė ir naudoto šaltinio biografija; terminą iliustruojantys pavyzdžiai. Dalis terminų ir sąvokų, dažnai vartojamų studentų darbuose, žodyne yra apibūdinti ne tik siaurąja prasme, bet aprašyti plačiau.
1. Teiginys, kad socialiniai įgūdžiai - „tai žmogaus orientavimas ir prisitaikymas joje“, artimas socializacijos tikslo sampratai, nes reiškiasi įvairiomis pažintinėmis, elgesio ir komunikacijos bei vertybinėmis formomis.
2. Socialinis darbuotojas turėtų individualizuoti duomenų įvertinimą ir taip pat stengtis išvengti faktų iškraipymo dėl lyčių stereotipų, kategorijų ir klasifikacijų poveikio.
Vaikų dienos centruose daug dėmesio skiriama socialiniams įgūdžiams ugdyti dailine veikla, nes ji patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos, išradingumo poreikius. (Pvz.: Vyšniauskytė-Rimkienė, J., Liobikienė T. N. 2010. Gebėjimai socialinio darbo praktikoje. Kaunas.)
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
(Pvz.: Stasiūnaitienė, E., Mažeikatienė, E. 2015. Socialinio darbuotojo patiriamos problemos dirbant su socialinės rizikos šeimomis. Sveikatos mokslai. Kaunas: Kauno kolegijos leidykla. p. 13.)
(Pvz.: Vaitiekienė, N. 2013. Socialinės rizikos šeimų vaikų, lankančių dienos veiklos tarnybą, socialinių įgūdžių analizė. Profesinės studijos : teorija ir praktika. Šiauliai: Šiaulių valstybinės kolegijos leidykla. p. 125.)
Terminų pateikimo pavyzdžių lentelė
| Terminas | Apibrėžimas / reikšmė | Šaltinis / pavyzdys |
|---|---|---|
| Socialiniai įgūdžiai | Žmogaus orientavimas ir prisitaikymas socialinėje aplinkoje, apimantis pažintines, elgesio, komunikacijos ir vertybines formas | Vyšniauskytė-Rimkienė, Liobikienė (2010); Vaitiekienė (2013) |
| Supervizija | Profesinės kompetencijos tobulinimo forma, privaloma dalis kvalifikacijos valandų | Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimai |
| Kvalifikacija | Socialinio darbo kvalifikaciniai laipsniai (profesinis bakalauras, bakalauras, magistras) ir specialūs reikalavimai | Teisiniai reglamentai ir studijų programos |
Teisinis kontekstas ir sąvokų aiškinimas
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimuose atskiriama, jog socialinį darbą dirba tik socialiniai darbuotojai ir tik jie turi tokią funkciją. Visi kiti specialistai, kurie prisideda prie socialinių paslaugų teikimo yra įvardijami kaip socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Vis dar aktualūs klausimai lieka, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kaip socialiniai darbuotojai turi tobulinti savo profesinę kompetenciją ir atestuotis. Socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus, dalyvavimas supervizijoje yra privalomas.
Terminologijos palaikymas ir šaltinių dokumentacija
Vieno akademinio leidinio, kuriame būtų surinkti svarbiausi ir dažniausiai socialinio darbo praktikoje vartojami terminai, iki šiol nebuvo. Iki šiol terminų rinkiniuose pateikiami aiškinimai, kilmės nurodymai, vertimai į anglų kalbą ir pavyzdžiai iš praktikos bei akademinių leidinių. Terminas žodyne turi kilmės paaiškinimą, vertimą į anglų kalbą bei apibūdinimą, o terminą iliustruojantys pavyzdžiai padeda suprasti vartojimo kontekstą.
Rekomendacijos žodyno naudotojams
- Naudokite žodyną kaip pamoką terminologijos supratimui ir kaip nuorodą rengiant profesinę dokumentaciją bei akademinius darbus.
- Vadovaukitės žodyno pateikta tvarka - terminai abėcėlės išdėstymo principu leidžia greitai rasti reikiamą sąvoką.
- Atkreipkite dėmesį į daugiareikšmių terminų reikšmes ir jų pateikimą viename lizde, kad būtų išvengta netikslumų.
- Diskutuokite savo įsivertinimo rezultatus su vadovu ar kolega, siekiant objektyvumo ir tikslingo kompetencijų tobulinimo.
Naudingi šaltiniai ir pavyzdžiai
Stasiūnaitienė, E., Mažeikatienė, E. 2015. Socialinio darbuotojo patiriamos problemos dirbant su socialinės rizikos šeimomis. Sveikatos mokslai. Kaunas: Kauno kolegijos leidykla.
Vyšniauskytė-Rimkienė, J., Liobikienė T. N. 2010. Gebėjimai socialinio darbo praktikoje. Kaunas.
Vaitiekienė, N. 2013. Socialinės rizikos šeimų vaikų, lankančių dienos veiklos tarnybą, socialinių įgūdžių analizė. Profesinės studijos : teorija ir praktika. Šiauliai: Šiaulių valstybinės kolegijos leidykla.
tags: #socialinis #darbo #zodynas #2004