Onkologinėmis ligomis sergantiems suaugusiesiems dažnai reikalingas sudėtingas ir ilgalaikis gydymas, reikalingi dažni kraujo tyrimai, intraveninių skysčių lašinimas, chemoterapija, kraujo perpylimai bei kitos procedūros. Porto kateteriai, įvedami į didžiąsias venas, yra efektyvus ir dažnai naudojamas būdas venoms išsaugoti, taip išvengiama tolimesnio daugkartinio venų ieškojimo bei badymo.
Išorinis kateteris
Išorinis kateteris yra ilgas, lankstus vamzdelis, kurio vienas galas įvedamas į dešinįjį prieširdį, o kitas galas lieka krūtinės ląstos išorėje. Vamzdelis driekiasi po krūtinės oda ir netoli raktikaulio patenka į vieną iš didžiųjų kaklo venų, kurios spindžiu pasiekia širdį. Kadangi chemoterapiniai vaistai, kraujo komponentai ir IV skysčiai leidžiami į kūno išorėje esantį vamzdelio galą, pacientas nejaučia skausmo.
Kateteris dažniausiai įvedamas chirurginiu būdu, atliekant procedūrą taikant bendrąją nejautrą. Chirurgas daro du mažus pjūvius: vieną arti raktikaulio, kur kateteris pateks į veną, o kitą - krūtinės ląstos srityje, kur kateteris išeis iš kūno. Kateteris yra pritvirtinamas - prisiuvamas prie odos, kad neišslystų, o aplink jį yra sintetinė manžetė, į kurią įauga audiniai. Kasdien tinkamai prižiūrint, išorinis kateteris gali tarnauti toje pačioje vietoje gana ilgą laiką.
Tinkamam išorinio kateterio naudojimui reikalinga reguliari jo priežiūra. Priežiūra apima reguliarią odos valymą, sterilų tvarsčio keitimą ir heparino tirpalo naudojimą.
Tačiau išorinis kateteris turi ir privalumų. Vienas iš pagrindinių privalumų yra tai, kad pacientai išvengia adatų dūrių skausmo. Kai kuriems pacientams gali būti reikalingas dviejų spindžių kateteris (kiek didesnis vamzdelis, padalintas į 2 dalis), tuomet išoriniai kateteriai gali būti vienintelis tinkamas pasirinkimas pacientams.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Išoriniai kateteriai taip pat naudojami, kai intraveninis gydymas taikomas ilgą laiką, planuojama kaulų čiulpų transplantacija. Dėl išorinio kateterio ribojamas plaukiojimas, kaitinimasis pirtyje, kartais ir maudymasis vonioje ar po dušu.
Išorinio kateterio schema
Išorinio kateterio priežiūra
Tinkama išorinio kateterio priežiūra yra būtina siekiant išvengti infekcijų ir krešulių susidarymo. Vietą, kur kateteris išeina iš kūno, reikia dažnai prižiūrėti ( kas antrą dieną ar bent kartą savaitėje): valyti odą, keisti sterilų tvarstį ir užtikrinti, kad nėra jokių infekcijos požymių, tokių kaip paraudimas, patinimas ar šlapiavimas. Kad būtų išvengta kraujo krešulių susidarymo, kateterį taip pat būtina reguliariai praplauti heparino tirpalu. Būtina laikytis gydytojo nurodymų ir gydymo įstaigos suteiktų priežiūros dažnumo rekomendacijų. Iškilus klausimams, kreipkitės į slaugytojas.
Nepaisant kasdienės priežiūros, išoriniai kateteriai kartais gali užsikimšti arba užkrešti. Tai dažniausiai atsitinka dėl kraujo krešulių, kurie susidaro kateterio viduje. Jei taip nutinka, kateteris praplaunamas specialiais vaistais (aktivazė (kitaip - alteplazė, rt-pa), urokinazė ir streptokinazė), kurie ištirpdo krešulį. Kiti veiksniai, tokie kaip vaistų nuosėdos, taip pat gali sukelti kateterio užsikimšimą, ištirpdyti tokiam kamščiui gali būti naudojamas druskos rūgšties tirpalas. Tokiais atvejais skysčiai patenka į kateterį, bet kraujui iš jo ištekėti sunku. Siekiant, kad kraujas ištekėtų, reikia išbandyti skirtingas pozas ar Valsalvės manevrą, t.y.
Nors kateterio lūžis pasitaiko retai, tai yra viena iš rimtesnių komplikacijų. Jei įskyla ar lūžta kateterio dalis esanti kūne, kuomet jis nenaudojamas, į aplinkinius audinius patenka tik heparinas. Jei kateteris sulūžta, kai lašinami chemoterapiniai vaistai, šie gali nutekėti į aplinkinius audinius ir juos pažeisti. Tokiu atveju būtina greitai užspausti vamzdelį tarp lūžio vietos ir krūtinės, uždėti sterilų tvarstį ir nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Rizikos, susijusios su išoriniais kateteriais
Naudojant išorinius kateterius, gali kilti tam tikrų rizikų. Galimos komplikacijos yra infekcijos ir krešulių susidarymas. Infekcijos gali atsirasti tiek kateterio įvedimo vietoje, tiek kraujyje. Krešuliai gali susidaryti pačiame kateteryje ar kraujagyslėje, į kurią jis įvestas.
Infekcijos rizika turint išorinį kateterį yra gana didelė, net jei kateteris prižiūrimas atidžiai. Infekcijos rizika didesnė pacientams, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl chemoterapijos. Infekcijas dažniausiai sukelia natūrali paciento mikroflora - bakterijos, esančios ant odos, burnoje ar virškinamajame trakte. Dažniausias infekcijų sukėlėjas yra Staphylococcus epidermidis (odos stafilokokas).
Infekcija gali būti įtariama, jei temperatūra pakyla virš 38,5°C, atsiranda paraudimas, patinimas arba skausmas kateterio srityje. Tokiu atveju būtina atlikti kraujo pasėlius, kad būtų nustatytas infekcijos sukėlėjas, ir pradėti gydymą antibiotikais. Dažniausiai gydymas antibiotikais yra veiksmingas, tačiau kai kurie mikroorganizmai ant kateterio sugeba sudaryti bakterinę plėvelę, kurios neįmanoma sunaikinti, dėl šios priežasties kateterį tenka šalinti.
Poodinis portas
Palyginti su išoriniu kateteriu, poodinis portas yra visas po oda, todėl jis yra mažiau pastebimas ir reikalauja mažiau kasdienės priežiūros. Tai yra mažytė metalinė kamera (apie 3 cm skersmens) su guminiu viršeliu, implantuojama po krūtinės oda dešinėje pusėje. Kateteris praeina po oda nuo metalinės kameros (porto) iki stambios venos arti raktikaulio, o toliau venos viduje pasiekia dešinį prieširdį.
Poodinis portas įvedamas operacinėje, paprastai taikant vietinę nejautrą. Procedūra trunka mažiau nei valandą. Chirurgas padaro du mažus pjūvius: vieną krūtinės srityje, kur bus įdėtas portas, o kitą - kaklo apačioje, arti raktikaulio, kur kateteris įeis į veną. Kateteris per didelę kraujagyslę nuvedamas iki dešiniojo prieširdžio, o kitas jo galas prijungiamas prie porto, kuris yra įdedamas po oda. Į portą įšvirkščiama skysčio, kad įsitikinti, jog prietaisas veikia gerai.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Portas yra po oda, todėl norint juo pasinaudoti, reikia pradurti odą. Procedūros metu oda kruopščiai nuvaloma antiseptiku ir per ją bei guminį porto viršų įvedama speciali adata. Adata yra prijungiama prie trumpo vamzdelio, kuris naudojamas skysčiams ar vaistams suleisti. Nors procedūra reikalauja įdurti adatą, siekiant sumažinti diskomfortą, dažnai naudojami anesteziniai tepalai ar purškalai.
Poodiniai portai turi guminę pertvarą, kuri, ištraukus adatą, savaime užsidaro, ir yra skirta atlaikyti adatų dūrius daugelį metų. Poodinio porto guminė pertvara yra sukurta taip, kad atlaikytų daugybę adatų dūrių per ilgą laiką.
Poodinio porto schema
Poodinio porto priežiūra ir rizikos
Kadangi portas yra po oda, jis nereikalauja kasdienės priežiūros. Oda virš porto gali būti prausiama kaip ir likusi kūno dalis. Tačiau svarbu stebėti, ar nėra patinimų, paraudimų ar šlapiavimo, nes tai gali būti infekcijos požymiai.
Jei gydymui kateterį reikia naudoti kasdien, slaugytoja prijungia vamzdelį prie intraveniškai skiriamų skysčių lašinės, o po to užkemša jį steriliu dangteliu, praplovusi fiziologiniu tirpalu. Ten, kur adata įeina į portą, uždedamas permatomas tvarstis. Taip sujungtas portas gali būti iki septynių dienų. Po to, norint išvengti infekcijos, adata turėtų būti išimta, o portas, prireikus, pajungiamas iš naujo.
Kaip ir naudojant išorinius kateterius, pagrindinės galimos rizikos yra infekcija, krešuliai, rečiau porto užsilenkimai ar lūžiai. Infekcijos rizika naudojant poodinius portus yra mažesnė nei naudojant išorinius kateterius, nes portas yra visiškai uždengtas oda, kuri suteikia natūralią apsaugą nuo mikrobų. Nors krešulių susidarymo ar kateterio užsilenkimo rizika yra gana maža, jei tai atsitinka, taikomi panašūs metodai kaip ir su išoriniais kateteriais.
Periferiškai įvesti centriniai kateteriai (PĮCK)
Vėžio gydymo metu dažnas kraujo ėmimas tampa neatsiejama kasdienybės dalimi. Kraujas yra būtinas įvairiems tyrimams: klinikiniams, biocheminiams kraujo tyrimams ir kraujo pasėliams, kurie padeda gydytojams stebėti paciento sveikatos būklę, vertinti gydymo efektyvumą bei nustatyti infekcijų buvimą.
Peiferiškai įvesti centriniai kateteriai naudojami pacientams, kuriems dažnai imamas kraujas ar vykdomos intraveninės terapijos, nes jie leidžia išvengti dažnų adatų dūrių ir sumažina diskomfortą. Kateterio priežiūra apima reguliarius praplovimus fiziologiniu tirpalu bei tinkamą tvarsčių keitimą, siekiant išvengti infekcijų.
Sprendimo priėmimas
Sprendimas dėl veninio kateterio naudojimo yra svarbus žingsnis jūsų gydymo procese, todėl būtina jį aptarti su gydytoju ar slaugytoja. Jei turite abejonių ar klausimų, nedvejodami išsakykite savo nuogąstavimus. Svarbu paminėti, kad nėra „teisingo” ar „klaidingo” sprendimo - kiekvienas pacientas yra individualus, todėl skirtingos situacijos gali reikalauti skirtingų sprendimų.
Centrinių kateterių pagrindai – centriniai veniniai kateteriai (CVK)
Veninių kateterių palyginimas
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite informaciją apie skirtingų veninių kateterių tipus, jų savybes bei priežiūros reikalavimus.
| Elementas | Išorinis kateteris | Poodinis portas | PĮCK |
|---|---|---|---|
| Priežiūra | Kasdienė | Kasmėnesinė | Kasdienė |
| Kūno vaizdo pokyčiai | Ryškūs: vamzdeliai kūno išorėje | Nežymūs: guzelis po oda | Ryškūs: vamzdeliai kūno išorėje |
| Juntamas skausmas | Keičiant tvarsčius | Adatos dūris į portą, tvarsčių keitimas | Adatos dūris įvedant kateterį, keičiant tvarsčius |
| Infekcijos dažnis | Aukštesnis | Žemesnis | Aukštesnis |
| Rizika, kad vaistai pateks į audinius | Mažiausia | Maža | Maža |
| Kaina | Išorinių ir PĮC kateterių priežiūrai reikalingos valymo, tvarstymo ir praplovimo priemonės, o poodiniams portams to nereikia. Tačiau portas paprastai kainuoja daugiau. Abu įvedami operacinėje, reikalingos chirurgo ir anesteziologo paslaugos. Portas pašalinamas operacinėje, o išorinį kateterį galima pašalinti tvarstomajame suleidus raminamųjų. |
tags: #kaip #naudoti #adata #slaugytojoms