Emocinio smurto pasekmės vaikams pagal amžių

Visuomenėje diskutuojant apie vaikų auklėjimą daugybė dėmesio skiriama fiziniam smurtui, tačiau dažnai pamirštama, kad didžiulę žalą vaikui gali padaryti ir psichologinis smurtas. Deja, ne visi tėvai kol kas dar supranta, kas tai yra.

Emocinė prievarta - tai nuolatinis suaugusių, tai yra tėvų/globėjų ir kitų ugdančių vaiką asmenų bendravimas su vaiku, kuris sukelia vaikui ilgalaikius neigiamus emocinės būklės ir savivertės pasikeitimus. Literatūroje paprastai naudojami terminai “emocinė prievarta”, “emocinė nepriežiūra”, “emocinis smurtas”, psichologinė prievarta”, “psichologinis smurtas”.

Psichologė Ieva Daniūnaitė aiškino, kad emocinė arba psichologinė prievarta yra nuolatinis netinkamas elgesys ir bendravimas su vaiku, paremtas prievarta ar smurtu. „Vienkartinis tono pakėlimas, nesusivaldymas dar nėra emocinė prievarta. Tačiau jei toks elgesys tampa nuolatinis, jis yra žalojantis“, - kalbėjo ji.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Kauno apskrityje Giedrė Starkevičiūtė teigia, kad psichologiniu smurtu tampa nuolatinis vaiko, kaip asmenybės, žeminimas. Ir tai nebūtinai vien iš tėvų lūpų vaikų kryptimi skriejantys keiksmažodžiai.

Kaip atpažinti emocinę prievartą?

Iš visų prievartos rūšių sunkiausia yra nustatyti emocinę prievartą. Atskirti, kur pasireiškia netinkamas vaikų auklėjimas - kritikavimas, reikalavimai, perdėtos baimės dėl vaiko saugumo ir t.t., o kur prasideda emocinė prievarta, nėra paprasta.

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

Emocinis vaiką žalojantis elgesys vertinamas tada, kai nuolatinis vaiko emocinių poreikių netenkinimas ir jo savijautos bloginimas tampa auklėjimo stiliumi ir pastoviu suaugusių elgesio su vaiku modeliu. Kitokios kilmės sutrikimų turintys vaikai ir emociškai skriaudžiami vaikai elgiasi panašiai ir gali turėti panašių požymių. Tačiau stebint jų tėvų ar kitų suaugusių elgesį, galima atskirti kas paveikė vaiko savijautą ir elgesį.

Psichologė įvardijo, kad yra keletas psichologinio smurto rūšių:

• Pirma, kai tėvai nesidomi, kaip vaikas jaučiasi, kas jam įdomu ir kuo šis gyvena.
• Antra, kai tėvai nuolat kritikuoja savo vaiką. „Vaiką stipriai baudžia, nuolat verčia jį jaustis kaltą, nuolat pravardžiuoja, mano, kad jis nevykęs ar nuolat nuvilia tėvus. Tokiais atvejais tėvai dažnai nesupranta, kad ne vaikas yra blogas, o tiesiog jo elgesys netinkamas esant tam tikroms situacijoms“, - vardijo specialistė.
• Dar vienas psichologinio smurto rūšių - bendravimas su vaiku ne pagal jo amžių. „Vaikui gali kenkti tiek labai aukšti reikalavimai, pavyzdžiui, kad jis elgtųsi kaip suaugęs, perimtų tėvų funkcijas, tiek per didelė vaiko priežiūra ar globa. Pavyzdžiui, vaikui jau 12 metų, o manoma, kad jis dar niekur negali nueiti vienas. Tai trukdo vaikui ugdytis tiek savarankiškumą, tiek pasitikėjimo savimi jausmą“, - iliustravo I. Daniūnaitė.
• Ketvirta - vaikai įtraukiami į suaugusiųjų reikalus ir problemas. Pavyzdžiui, tėvai įtraukia vaikus į sudėtingus tarpusavio santykius ir jų aiškinimąsi. Deja, bet dažnai taip nutinka, kai poros skiriasi konfliktiškai. Taip pat psichologiniam smurtui priskiriamas vaiko įtraukimas į netinkamas veiklas, pavyzdžiui, nusikalstamas.
• „Arba nesudaromos vaikui galimybės socializuotis ir kurti socialinio bendravimo su kitais žmonėmis. Vaikui reikia ir kitų žmonių, kad jis taptų visaverte socialine būtybe. Tik tėčio ar mamos tam neužtenka“, - tęsė psichologė.

Taip pat svarbu atsiminti, kad:

• Tėvai ar kiti vaikui įtaką darantys suaugę vaiką kaip asmenį kaltina, kritikuoja, žemina, atstumia, nes yra įsitikinę, kad vaikas nusipelnė tokios nuostatos.
• Tėvai ir kiti suaugę iškelia vaikams per didelius arba per mažus jų amžiaus ir brandos neatitinkančius reikalavimus.
• Tėvai reikalauja, kad vaikas, kuris dar negali to padaryti, mokėtų įvertinti grėsmingas arba sudėtingas situacijas, kad atsakytų už aplinkybes, kurioms neturi įtakos, pavyzdžiui, sugebėtų prižiūrėti mažesnius brolius ir seseris, apsaugotų juos nuo pavojų, suteiktų pagalbą.
• Tėvai nepadeda arba nesukuria galimybių vaikui ugdyti bendravimo ir pažintinius gebėjimus: neišleidžia į užsiėmimus, būrelius, treniruotes, nepagrįstai draudžia bendrauti su bendraamžiais.
• Tėvai nepripažįsta vaiko individualumo ir psichologinių ribų.
• Tėvai naudoja vaikus savo psichologiniams poreikiams tenkinti, neatskiria savo lūkesčių nuo vaiko galimybių ir poreikių, neigia unikalias vaiko temperamento ir charakterio savybes.

Emocinio smurto pasekmės

Psichologinio smurto pasekmės vaikui gali būti skirtingos priklausomai nuo individualių vaiko savybių, jo amžiaus, kiek laiko patyrė emocinį smurtą. Kuo prieš vaiką smurtauta ilgiau, tuo pasekmės sunkesnės.

Psichologinį smurtą patiriantys vaikai susiduria su asmenybės augimo sunkumais, taip pat nukenčia jų pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, bendras supratimas, kas ir koks jis yra.

Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas

„Kaip ir kitų smurto rūšių, psichologinio smurto pasekmės panašios, tik šis smurtas labiau susijęs su vaiko emocine raida, vystymųsi. Tokie vaikai užaugę tampa nepasitikintys ne tik savimi, bet ir aplinka. Tikėtina, kad jie turės emocinių sunkumų, nerimo sunkumų, didesnę tikimybę susirgti depresija. Jie gali nesugebėti kurti adekvataus, pasitikėjimo kupino ryšio. Juk vaiko pasaulio suvokimas vystosi per ryšį su tėvais, o, jei tėvai žemina, grasina, tai vaikui pasaulis atrodo nesaugus“, - aiškino psichologė.

Be to, psichologinį smurtą vaikystėje patyręs suaugęs žmogus gali būti mažiau atsparus stresui, neturėti didelio emocinio atsparumo: susiklosčius itin sudėtingoms sąlygoms gali žalotis ar bandyti žudytis.

„Tuomet vaikas gali būti labai liūdnas, prislėgtas, o ilgainiui gali vystytis depresija ir kiti panašūs sunkumai“, - vardijo specialistė.

„Supraskime: jei tėvai su vaiku nebendrauja, juo nesidomi, vaikas jaučiasi neįdomus ir nereikalingas. O jei jis nuolat pravardžiuojamas, tai ir galvoja, kad yra toks, kokį jį apibūdina tėvai“, - pabrėžė I. Daniūnaitė.

Kur kreiptis pagalbos?

Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Todėl sužinojus, kad vaikas patiria smurtą ar pastebėjus smurto požymius, būtina pranešti:

Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos

• Policijai Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
• Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.).

Kur ieškoti pagalbos, jei prieš Tave smurtauja ar naudoja fizines bausmes?

• Pasakyk suaugusiems, kuriais tvirtai pasitiki.
• Kreipkis į Policiją bet kuriuo paros metu telefono numeriu 112.
• Kreipkis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val.

Taip pat galite kreiptis į:

• „Tėvų liniją“ - konsultacinę pagalbą telefonu pozityvios tėvystės klausimais, kylančiais tėvams, įtėviams, globėjams.
• Pagalbos vaikams liniją.

Svarbu suprasti, kad pyktis yra jausmas, kurio valdyti negalime, tačiau galime valdyti savo elgesį. Jei tėvai jaučia, kad paskutiniu metu pradeda trūkti kantrybės ir išsiliejama ant vaikų, tai reikėtų suprasti, kodėl to pykčio tiek daug. Galbūt tėvai per mažai miega, gal per daug streso, o gal pašliję santykiai su antrąja puse.

Pirmoji pagalba jaučiant sprogstantį pyktį - pripažinti sau, jog dabar pykstu. Vien pripažinimas sau, kad pykstu, turėtų padėti suprasti situaciją. O jei pyktis labai didelis, galima išeiti į kitą kambarį ir pabūti su savimi.

Jei galvosime, kad tik vaikas blogas ir tik jis atsakingas, tai tikrai nepakeis nei vaiko elgesio, nei tarpusavio santykių.

tags: #smurto #pasekmes #skirtingo #amziaus #vaiku #elgesiui