Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - tai valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai).
Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas, gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas. Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui, teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys).
Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).
VSD įmokos apima:
- Darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą.
- Ligos socialinį draudimą.
- Motinystės socialinį draudimą.
- Privalomąjį sveikatos draudimą.
Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį. Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p.
Taip pat skaitykite: Ar gaunama bedarbio pašalpa sustabdžius IV?
Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms). Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų.
VSD Tarifai:
- Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo. VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %.
- Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc.
Nedarbo išmoka Lietuvoje
Nedarbo išmokos Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema, kurios tikslas - laikinai paremti pajamas praradusius žmones. Ją administruoja „Sodra“.
Norint ją gauti, būtina atitikti šiuos kriterijus:
- Būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui.
- Turėti bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių.
- Nebūti atleistam dėl savo kaltės (pvz., už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus).
Išmokos dydis priklauso nuo buvusių pajamų.
Taip pat skaitykite: Svarbiausia informacija apie bedarbio pašalpas
Nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis priklauso nuo laikotarpio, kiek laiko ji mokama.
- Pirmus tris mėnesius ji sudaro 38,79 % asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (tai yra pajamų, nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos).
- Nuo ketvirto iki šešto mėnesio išmoka mažėja ir siekia 31,03 %.
- Nuo septinto iki devinto - 23,27 % tų pačių pajamų.
Išmokos visada pervedamos už praėjusį mėnesį - nuo einamojo mėnesio 20 dienos iki jo pabaigos.
Svarbu atminti, kad jeigu Užimtumo tarnyba pasiūlo žmogui tinkamą darbo vietą ar kitą aktyvios darbo rinkos priemonę, mokėjimas nutraukiamas, išmoka nebemokama.
Individuali veikla ir nedarbo išmokos
Individuali veikla yra lanksti ir paprasta veiklos forma, kai žmogus savarankiškai vykdo komercinę, gamybinę, kūrybinę ar kitokią ekonominę veiklą, siekdamas uždirbti pajamas. Ši veikla ypač populiari tarp laisvai samdomų specialistų, konsultantų, amatininkų, kūrėjų ar mažų verslų savininkų.
Individuali veikla nereikalauja steigti juridinio asmens, todėl pradėti ją galima greitai ir be didelių investicijų. Tai puikus kelias tiems, kurie nori patys valdyti savo laiką, pasirinkti klientus ir patys spręsti, kaip organizuoti savo darbą.
Taip pat skaitykite: Išmokų Sąlygos Lietuvoje
Veikla pagal individualią veiklą leidžia išvengti sudėtingų biurokratinių procedūrų ir suteikia daugiau laisvės, tačiau kartu reikalauja atsakomybės už mokesčius ir apskaitą.
Kodėl individuali veikla šių išmokų neužtikrina?
Vykdantys individualią veiklą moka privalomas PSD ir VSD įmokas, tačiau nedarbo draudimo įmokos į šią schemą neįtrauktos. Kitaip tariant, išmokos negali būti mokamos, nes į sistemą neįnešama tam skirta dalis.
"Užimtumo tarnyba asmenims nesuteikia bedarbio statuso, kuomet asmuo turi įregistravęs individualios veiklos pažymą", - patikina Martynas Endrijaitis.
Ką reiškia individualios veiklos sustabdymas?
Nors nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems asmenims automatiškai nepriklauso, uždarius arba laikinai sustabdžius individualią veiklą yra galimybė registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui. Tokiu atveju atveriamos kelios svarbios galimybės:
- Nemokamos perkvalifikacijos programos. Užimtumo tarnyba finansuoja profesinio mokymo programas, kurių metu bedarbiai gali įgyti naują profesiją arba persikvalifikuoti. Mokymo paslaugos finansuojamos iki 5 minimalios mėnesinės algos (MMA), kvalifikacijai tobulinti - iki 2,5 MMA, o kompetencijai įgyti - iki 1,2 MMA; suteikiama mokymų stipendija, kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos bei sveikatos tikrinimas ar skiepai.
- Darbo paieškos pagalba ir karjeros konsultacijos. Užimtumo tarnyba teikia profesinio orientavimo paslaugas, kurios padeda suplanuoti karjerą, pasirinkti tinkamus mokymus, atlikti profesinį testavimą bei gauti informaciją apie dabartines darbo rinkos tendencijas ir perspektyvias profesijas.
- Subsidijos kuriant darbo vietą arba kuriant verslą. Taikomos priemonės, kuriose galimas savarankiško užimtumo rėmimas, darbo vietų subsidijavimas ar įdarbinimas subsidijuojant. Tai aktyvios darbo rinkos priemonės, kurias taiko ir Užimtumo tarnyba, kaip numatyta aktyvios darbo rinkos politikos programose.
- Praktikos ir stažuotės. Bedarbiai gali dalyvauti stažuotėse iki 6 mėnesių, kurių metu mokama stipendija (apytiksliai 360,4 € per mėnesį) arba taikoma nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tai leidžia atnaujinti darbo įgūdžius ir lengviau sugrįžti į darbo rinką.
Socialinio draudimo raida
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje).
Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Situacija kitose šalyse
Įdomu tai, kad kai kuriose ES valstybėse savarankiškai dirbantieji turi teisę į nedarbo išmokas. Pavyzdžiui, Ispanijoje savarankiškai dirbantys moka privalomas įmokas, kurios užtikrina nedarbo draudimą, nors išmokos dažnai yra mažesnės nei samdomiems darbuotojams (European Commission). Lietuvoje kol kas tokios praktikos nėra, nors diskusijos dėl socialinių garantijų plėtimo vyksta.
Klausiama Martyno, ar artimiausiu metu Lietuvoje planuojama keisti draudimo mokėjimo sistemą, kad IVP asmenys būtų įtraukti į nedarbo draudimą?
Deja, jis teigia, kad: "Šiuo metu neteko girdėti tokių siūlymų".
Individuali veikla suteikia daug privalumų - lankstumo, galimybę uždirbti daugiau, savarankiškumą, tačiau svarbu suvokti, kad kartu prisiimate atsakomybę už socialines garantijas. Nedarbo išmokos individualią veiklą vykdantiems nepriklauso.
Todėl, jei planuojate dirbti savarankiškai, verta iš anksto pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ ar kitus draudimo sprendimus. Tik taip galėsite užtikrinti saugų pereinamąjį laikotarpį netekus klientų ar pajamų.
Jeigu individuali veikla, kurią vykdei iki šiol, nepasiteisino ar tiesiog nebeatneša džiaugsmo, tai gali būti gera proga išbandyti kažką naujo. Perkvalifikacijos programos ir Užimtumo tarnybos siūlomos galimybės leidžia atrasti kitą kryptį - galbūt sritį, apie kurią anksčiau net nesvarstei.
D. U. Reikia kreiptis į Užimtumo tarnybą (užimtumo tarnyba.lt) ir užsiregistruoti.
tags: #bedarbio #socialinis #draudimas