Prezidentas Gitanas Nausėda aktyviai dalyvauja socialinės politikos formavime ir įgyvendinime Lietuvoje. Šalies vadovas nuolat pabrėžia socialinės atskirties mažinimo svarbą ir siekia užtikrinti tinkamas sąlygas visiems Lietuvos gyventojams.
Prezidento požiūris į socialinę politiką
Gitanas Nausėda teigia, kad su dabartine Vyriausybe kalbėtis socialinės politikos klausimais yra sudėtingiau nei su ankstesniąja. Vis dėlto, jis pabrėžia, kad net ir esant sudėtingoms aplinkybėms, stengiasi daryti viską, kas įmanoma, siekiant spartesnio pensijų indeksavimo ir vaiko pinigų didėjimo.
„Aš tikėjau ir tebetikiu ta vizija, suprantu kad atsirado x plius viena priežastys, kurios gerokai apsunkina šį darbą, bet net ir tomis aplinkybėmis - ir pensijų spartesnis indeksavimas, ir vaiko pinigų didėjimas, ką mes darėme ir su ana Vyriausybe, ir su šia aš stengiausi daryti tą patį“, - teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas mano, kad socialinės atskirties klausimai jau keletą pastarųjų metų yra absoliučiai svarbiausi. Jis apgailestauja, kad ši problema nebuvo sprendžiama taip, kaip turėjo būti, ir kad socialinės atskirties rodikliai vėluoja, todėl sudėtinga nustatyti priežastinį ryšį.
Kova su socialine atskirtimi
Prezidentas mano, kad Lietuvai reikia daugiau solidarumo ir supratimo, kad žmonių su negalia teisės ir gerovė taptų visų bendru reikalu. G. Nausėda ir jo komanda planuoja susitikimus su įvairių sričių atstovais, kurie gali daryti sprendimus, mažinančius žmonių su negalia atskirtį Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinės politikos pokyčiai valdant Gitanui Nausėdai
Šalies vadovas ypatingą dėmesį skiria tinkamų sąlygų sudarymo klausimams - aplinkos ir informacijos, viešųjų paslaugų prieinamumui, švietimo sistemos, taip pat darbo aplinkos, viešojo transporto, būsto ir viešųjų erdvių pritaikymui žmonėms su negalia. Taip pat kelia specialistų žinių negalios temomis problemas.
G. Nausėda ragina valstybės ir savivaldybių institucijas politikos formavimo ir įgyvendinimo darbotvarkėse nuolat proaktyviai planuoti reikalingus žmonių su negalia teisių užtikrinimo ir gerovės didinimo darbus, įsipareigoti pasiekti konkrečius ir pamatuojamus rezultatus.
Pandemija dar labiau išryškino žmonių su negalia problemas. Jų šalyje gyvena apie 236 tūkst., tai 8 proc. visų gyventojų.
Prezidentas dalyvauja ES viršūnių susitikime, skirtame ES socialinės politikos tikslams aptarti
Valstybės kontrolieriaus skyrimas
Prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė Irenos Segalovičienės kandidatūrą į valstybės kontrolieriaus poziciją. Pristatydamas savo pasirinkimą, šalies vadovas pabrėžė, kad I.Segalovičienė - nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo.
„Tikiuosi iš Valstybės kontrolės aktyvesnio įsitraukimo į valstybės biudžeto formavimą, tai padėtų sudėtingu laikotarpiu išlaikyti fiskalinę drausmę. Be to, būtina ir toliau didinti Valstybės kontrolės rekomendacijų kokybę ir stiprinti poveikį viešajam valdymui. Prie to neabejotinai galėtų prisidėti ir kryptingos pastangos taikyti inovacijas - didžiųjų duomenų, dirbtinio intelekto, automatizuotus, tikralaikius sprendimus. Neabejoju, kad I.Segalovičienė, įsigilinusi į viešojo valdymo stebėsenos ir vertinimo temas bei sukaupusi vertingos praktinės patirties, yra tinkamiausia kandidatė siekti šių tikslų“, - Prezidentūros pranešime sakė G.Nausėda.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Pagal Konstituciją, valstybės kontrolierių skiria ir atleidžia Seimas, o kandidatūrą teikia prezidentas. Jos vadovas skiriamas penkerių metų kadencijai. Dabartinis valstybės kontrolierius M.Macijauskas pareigas eina nuo 2020 m. gegužės 7 d.
Irenos Segalovičienės patirtis
Socialinės politikos ekspertė I.Segalovičienė šalies vadovo vyriausiąja patarėja dirba nuo 2019 metų rugpjūčio pabaigos. Ji vadovauja ekonominės ir socialinės politikos patarėjų komandai ir yra bene labiausiai žiniasklaidoje matoma G.Nausėdos patarėja.
I.Segalovičienė iki darbo Prezidentūroje yra dirbusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, taip pat Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėja, dėstė Kauno technologijos universitete. Šioje aukštojoje mokykloje ji yra baigusi viešojo administravimo magistrą, yra atlikusi mokslinių tyrimų viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis.
| Pareigos | Institucija | Laikotarpis |
|---|---|---|
| Vyriausioji patarėja | Prezidentūra | Nuo 2019 m. |
| Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė | Socialinės apsaugos ir darbo ministerija | - |
| Patarėja | Kauno mero Visvaldo Matijošaičio komanda | - |
| Dėstytoja | Kauno technologijos universitetas | - |
Mokesčių politika
Prezidentas mano, kad mokesčių reformai yra geriausi pirmieji metai po kadencijos. G. Nausėda teigia, kad nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje yra įvestas, ir dabar galbūt kyla klausimas, ar tų kuoliukų nereikėtų perkalti į kitą vietą.
Automobilio mokesčio atveju, šalies vadovas mato sudėtingą dilemą. Viena vertus, automobilio mokestis yra prasmingas ekologiniais, oro taršos tikslais, šia prasme CO2 apmokestinimas prašytųsi kaip galimas sprendimo variantas. Tačiau apmokestinti žmones, kurie turi mažiausiai pinigų ir negali įsigyti geresnių automobilių, būtų labai antisocialinis sprendimas.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje