Lietuvos pensininkai jau sulaukė pirmųjų 2026 m. pensijų, o naujienų portalas tv3.lt domėjosi, ar gyventojai pastebėjo prognozuotus pokyčius savo sąskaitose. Štai Aldona džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji.
Jai antrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė. Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų. Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji.
Marytė pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Planuojamas Pensijų Augimas ir „Sodros“ Biudžetas
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos istorija
Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų. Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Siekiant gauti palyginamų duomenų apie pensijas, dažnai vertinama, kiek pinigų joms skiriama bendrai visos šalies mastu. Tam yra skaičiuojamas išlaidų pensijoms santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP). Paprastai kalbant, taip patikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms.
„Eurostat“ duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms 2024 m. sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP. Tuo metu mažiausiai pinigų senatvės pensijoms skiria Airija ir Malta - atitinkamai po 3,7 proc. ir 6,7 proc. BVP. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP. Taigi pensijoms išleidome kone dvigubai mažiau nei ES vidurkis.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti vaiko socialines žinias?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pabrėžė, kad pensijos yra kiekvienos valstybės vidaus dalykas, todėl kiekviena valstybė jas reguliuoja pagal vidaus teisės aktus bei turimus finansinius išteklius. „Atitinkamai, ir išlaidos pensijoms priklauso nuo šių veiksnių bei ekonominės, demografinės situacijos, pasirinkto pensijų sistemos modelio ir svyruoja nuo 3,7 proc. BVP Airijoje iki 17 proc. BVP Italijoje. Su kaimynine Estija šia prasme atrodome panašiai“, - pabrėžė ministerija.
Kaip pasakojo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makaravičius, senjorai taip pat galvoja apie pasitraukimą iš papildomo pensijos kaupimo antroje pakopoje ir pinigų atsiėmimą, tačiau jiems dar trūksta aiškios informacijos bei gyvų pavyzdžių. Anot jo, senjorams sunkiau sužinoti, kiek yra sukaupę pinigų: „Ar suma gaunasi svari ir būtų galima išspręsti kokius nedidelius buitinius klausimus, ar ji tokia nežymi, kad atsiėmus nepakeis gyvenimo kokybės?“
Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkės Irenos Kriščiukaitienės teigimu, besirūpinančiam savo ateitimi pensininkui, esančiam dar gana geros sveikatos, greičiausiai visai neapsimoka išsiimti sukauptų pinigų iškart - aktualiau turėti išmokų pagalvę ateičiai. Pasak jos, tam pritaria ir daugelis „Bočių“ valdybos narių.
Vokietija bando reformuoti savo pensijų sistemą, nes jos gyventojai sensta • PRANCŪZIJA 24 Anglų k.
Pokyčiai Pensijų Sistemoje 2026 Metais
Kaip aiškina „Sodra“, antra pensijų pakopa yra sudėtinė pensijų sistemos dalis, todėl dažniausias pagrindas pasitraukti iš pensijų kaupimo yra senatvės pensijos amžius. „Jei žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus arba jam paskirta išankstinė senatvės pensija, jis turi teisę nutraukti pensijų kaupimą“, - komentavo „Sodra“
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas: slaugytojų perspektyva
Kai žmogus nusprendžia baigti pensijų kaupimą, priklausomai nuo sukaupto turto dydžio jis gali pasirinkti išmokos rūšį: vienkartinę išmoką, periodines išmokas arba pensijų anuitetą. Vienkartines arba periodines pensijų išmokas moka ta pensijų kaupimo bendrovė, kurios valdomame fonde buvo kaupiama, o pensijų anuitetus moka „Sodra“. Pastaruosius įsigyti šiuo metu privaloma sukaupus nustatytą minimalią sumą, tačiau anuitetą galima įsigyti ir sukaupus mažiau.
Vis dėlto pensijų reforma atneš pasikeitimų - pereinamuoju laikotarpiu, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., senatvės pensijos amžiaus sulaukę kaupimo dalyviai, kaip ir visi kiti dalyvaujantys kaupime, galės išsiimti visas sukauptas lėšas, nepriklausomai nuo sukauptos sumos dydžio. „Tokiu atveju galios tokios pat sąlygos, kaip ir kitiems dalyviams: asmens įmokos kartu su investiciniu rezultatu bus pervestos į žmogaus banko sąskaitą, o ta lėšų dalis, kuri buvo pervesta iš valstybės biudžeto ir iš „Sodros“ įmokų, bus grąžinta į „Sodrą“ ir paversta apskaitos vienetais. Papildomi apskaitos vienetai padidins senatvės pensiją“, - rašoma komentare.
Galimybė Nutraukti Anuitetų Sutartį
Anot „Sodros“, pasaulinėje praktikoje pensijų anuiteto mokėjimo nutraukti negalima, nes tai - draudimo paslauga, kuri pasibaigia tik žmogui mirus, tačiau nuo kitų metų ši taisyklė Lietuvoje negalios. „Įstatymo pakeitimai Lietuvoje numato išimtį šiai grupei žmonių. Todėl „Sodros“ Pensijų anuitetų fondas rengia specialią metodiką, kuri nustatys, kaip apskaičiuojama išmokama suma nutraukus standartinį anuitetą - su paveldėjimu ar be jo“, - komentavo institucija.
Šiuo atveju, anot jos, svarbu užtikrinti, kad sudarant sąlygas daliai gavėjų nutraukti pensijų anuitetų mokėjimą, nebūtų pakenkta kitiems gavėjams ir nebūtų pažeistas Pensijų anuitetų fondo finansinis tvarumas: „Ši metodika šiuo metu rengiama.“ Teigiama, kad atidėtojo anuiteto atveju įstatymas numato, jog nutraukus išmokų mokėjimą žmogui bus grąžinta pensijų fonde likusi neišmokėta suma.
Per vadinamąjį dvejų metų „langą“ tie pensijų anuitetų gavėjai, kurie anuitetą įsigijo savanoriškai už mažesnę nei tuo metu galiojusi minimali anuiteto riba, galės pateikti prašymą nutraukti išmokų mokėjimą. 2020-2022 m. anuitetą buvo privaloma įsigyti sukaupus 10 tūkst. eurų, 2023-2025 m. - 10 807 eurus, o minimali anuiteto suma, galiosianti kitais metais, bus patvirtinta šių metų gruodį. Preliminariai skaičiuojama, kad ji viršys 16 tūkstančių eurų.
Galimybė Išsiimti Tik Dalį Lėšų
Nuo 2026 metų pradžios visi kaupimo dalyviai taip pat galės, nenutraukdami kaupimo, išsiimti 25 proc. pensijų fonde sukaupto turto. Taikomi apribojimai:
- Išmokos suma negali viršyti paties asmens sumokėtų įmokų;
- Papildomos asmens ar darbdavio įmokos į ją neįskaičiuojamos;
- Jei išmokama dar nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, taikomas 3 proc. atskaitymas.
Kai ateityje, sulaukus pensijos amžiaus, žmogus norės nutraukti kaupimą ir pasirinkti išmokos rūšį, bus atsižvelgiama į tai, kad dalis turto jau buvo išsiimta, nurodė „Sodra“.
Likus 5 Metams Iki Pensinio Amžiaus
„Sodros“ teigimu, jeigu iki senatvės pensijos amžiaus žmogui liko mažiau nei 5 metai ir jo sukaupto pensijų turto vertė nesiekia 50 proc. minimalios sumos, už kurią privaloma įsigyti pensijų anuitetą, nuo 2026 m. sausio 1 d. jis turės teisę baigti pensijų kaupimą ir gauti visą sukauptą turtą vienkartine išmoka. „Šiuo atveju nėra vertinama, ar anksčiau žmogus buvo pasinaudojęs teise išsiimti 25 proc. sukaupto turto, ar ne“, - nurodė institucija.
Pasak jos, gavus šią išmoką, bus taikomas 3 proc. atskaitymas „Sodrai“, tačiau gyventojų pajamų mokestis netaikomas. Pavyzdžiui, 2026 m. minimali suma, už kurią privaloma įsigyti pensijų anuitetą, bus 16 777 eurai. Tai reiškia, kad jei sukauptas turtas yra mažesnis nei 8 388,50 euro - tai yra mažiau nei pusė minimalios sumos - ir iki senatvės pensijos žmogui likę mažiau nei 5 metai, jis gali nutraukti kaupimą ir gauti visą sukauptą sumą vienkartine išmoka.
„Sodra“ Visos pensijų išmokos, mokamos sulaukus senatvės pensijos amžiaus arba paskyrus išankstinę senatvės pensiją, nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Taip pat, jei sulaukus senatvės pensijos amžiaus žmogus išsiima 25 proc. savo sukaupto turto, bet ne daugiau nei jo asmeninių įmokų suma, šiai išmokai netaikomas 3 proc. atskaitymas „Sodrai“. Tačiau jei 25 proc. sukaupto turto asmuo nori gauti tuo metu, kai jam jau paskirta išankstinė senatvės pensija, nuo šios sumos bus taikomas 3 proc. atskaitymas.
Artėjant mėnesiui po pensijų sistemos reformos įsigaliojimo, „Sodra“ stebi dvigubai išaugusį gyventojų užklausų skaičių - kasdien galimybėmis nutraukti kaupimą domisi maždaug 10 tūkst. Anot E. „Bendrai apie 10 tūkst. Anot E. „Yra ligų sąrašas patvirtintas, „Sodra“ tiesiog perduoda iš e.sveikatos sistemos duomenis, yra tam tikri kodai - jeigu tas kodas įvestas neteisingai arba ne iki galo sutvarkyti duomenys e.sveikatoje, tokiu atveju žmogui gali būti sakoma, kad jis neturi teisės pasinaudoti (pasitraukimo teise - ELTA) nors žmogus sako, kad tikrai serga ta liga. E.
Pasak „Sodros“ atstovės, gyventojai galės atsiimti maždaug 83-85 proc. „Politikų sprendimu buvo nuspręsta, kad tiems žmonėms, kurie savanoriškai įsigijo pensijų anuitetą, (…) kai jie buvo sukaupę nedideles sumas iki tos ribos, nuo kada buvo privaloma anuitetą pirkti, šitiems žmonėms buvo leista pasitraukti, išmokant dalį lėšų“, - sakė D. Jos teigimu, tokie asmenys iki 2022 m. pabaigos turėjo būti įsigiję pensijų anuitetą už sumą, kuri siekia iki 10 tūkst. eurų, o laikotarpiu nuo 2023 iki 2025 m. - už mažesnę sumą negu 10,8 tūkst. eurų.
Šiemet minimali anuiteto riba padidėjo ir siekia 16 785 eurus (pernai - daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba - 83 926 eurus. Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. gyventojų. ELTA primena, kad papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš jos gali laisvai trauktis nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. Atsiėmus lėšas iš pensijų fondų, už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ - t. y.
tags: #geros #zinios #pensininkams