Šiame straipsnyje aptarsime kompensacijas transporto išlaidoms, įskaitant paramą mažiau taršiam transportui ir socialinio būsto nuomą Lietuvoje. Išsiaiškinsime, kas gali pretenduoti į šias kompensacijas ir kokie yra pagrindiniai reikalavimai.
Parama mažiau taršiam transportui
Lietuvos gyventojai, norintys prisidėti prie aplinkosaugos ir atsisakyti taršių automobilių, gali pasinaudoti valstybės parama. Sunaikinę ir išregistravę seną taršų automobilį, gyventojai gali pretenduoti į maksimalią 1000 eurų kompensaciją mažiau taršiam transportui. Norintieji įsigyti elektrinį paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas, turėtų suskubti iki birželio 1 dienos, nes būtent iki tada laukiama paraiškų 8 mln. eurų vertės kvietime.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) informuoja, kad nuo kvietimo pradžios (pernai birželio 1 dienos) gavo 7855 paraiškas už beveik 5,8 mln. eurų.
Svarbu: Paraiškas gyventojai gali teikti iki 2023 metų birželio 1 dienos per APVA informacinę sistemą APVIS.
"Planuojantiems įsigyti mažiau taršų automobilį ar kitą darnaus transporto priemonę, šis kvietimas - puiki galimybė pasinaudoti valstybės parama ir kompensuoti dalį šių išlaidų," - APVA pranešime sakė Nacionalinių programų valdymo departamento direktorius Jonas Balkevičius.
Taip pat skaitykite: Apmokestinimas Lietuvoje: maitinimosi išlaidų kompensacijos
Norintieji gauti kompensacines išmokas gyventojai turi būti sunaikinę savo M1 klasės taršų automobilį ir išregistravę jį iš Kelių transporto priemonių registro bei įsigiję minėtas mažiau taršias judumo priemones ir/arba paslaugas.
Priklausomai nuo įsigytų transporto priemonių, numatyta maksimali 1000 eurų išmoka vienam pareiškėjui už:
- Viešojo transporto (autobusų, troleibusų, geležinkelio) metinius ar kitus bilietus, išskyrus vienkartinius.
- E-piniginės papildymą viešojo transporto paslaugų išlaidoms kompensuoti.
- Dviračių, elektrinių paspirtukų, lengvųjų automobilių pasidalijimo paslaugų (nuoma, neteikiant vairavimo paslaugos) išlaidas.
Iki 2023 metų birželio 10 dienos taip pat vyko kvietimas „Mažiau taršių judumo priemonių fiziniams asmenims skatinimas“, suteikiantis galimybę gyventojams atsisakyti taršių automobilių ir persėsti į mažiau taršius. Jam numatyta 4 mln. eurų. Tad iš viso kompensacijoms už įsigytą aplinkai draugiškesnį transportą iš Klimato kaitos programos skirta 12 mln. eurų.
APVA duomenys apie kvietimus ir susidomėjimą jais:
Į klausimą, kaip vertina įvairių kvietimų populiarumą, APVA atsakė, kad jų sąlygos skirtingos, tad lyginti sunku. „Registruojamos transporto priemonės perkeltos į kitą priemonę. Galbūt paklausai įtakos turi ir savivaldybių noras uždrausti paspirtukus ir pan.“, - komentuoja agentūra.
Tiesiogiai: Susisiekimo ministras Skuodis apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą
Taip pat skaitykite: Vyriausybės nutarimai ir žemės kompensacijos
Aprūpinimas būstu arba butpinigiais pareigūnams
Atrankos būdu į rotuojamas pareigas paskirtas arba tarnybinio būtinumo atveju ar rotacijos tvarka į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje perkeltas pareigūnas aprūpinamas tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) arba jam mokami butpinigiai, arba jam kompensuojamos kelionės išlaidos, išskyrus taksi ar naudojimosi pavežėjų paslaugomis išlaidas, arba sudaromos sąlygos vykti į tarnybos vietą ir iš jos tarnybiniu transportu.
Pareigūnams (išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus pareigūnus), kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta keleiviniu ar nuosavybės teise priklausančiu, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdomu transportu, nepriskirtu tarnybiniam transportui, į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos kelionės išlaidos, išskyrus taksi ar naudojimosi pavežėjų paslaugomis išlaidas. Kelionės išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką bei maksimalų kelionės išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pareigūnui taikomą kelionės išlaidų kompensacijos dydį nustato pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, neviršydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto maksimalaus kelionės išlaidų kompensacijos dydžio ir atsižvelgdamas į ministro nustatytus kriterijus ir rekomenduojamus šios kompensacijos dydžius.
Transporto išlaidų kompensavimas pareigūnams
Pareigūnai gali būti vežami į tarnybos vietą ir iš jos tarnybiniu transportu. Pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį tarnybos tikslais važinėja keleiviniu ar nuosavybės teise priklausančiu, nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdomu transportu, nepriskirtu tarnybiniam transportui, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus taksi ar naudojimosi pavežėjų paslaugomis išlaidas.
Pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarką ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos kompensavimo tvarka
Socialinio būsto nuoma
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims.
Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Ši informacija skirta Vilniaus miesto gyventojams.
Kas gali pretenduoti į socialinį būstą?
- Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
- Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
- Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.
Kada prarandama teisė į socialinį būstą?
- Jei jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).
- Jei jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip:
- 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“);
- 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
- Jei jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
- Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
- Jei jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
Pajamų ar turto viršijimas
Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Svarbūs apibrėžimai
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
- Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
- Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
- Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.
Pajamų ir turto dydžiai
Lentelėje pateikiami pajamų ir turto dydžiai, kuriuos viršijus, galima prarasti teisę į socialinį būstą:
| Situacija | Pajamos (viršijimas) | Turtas (viršijimas) |
|---|---|---|
| Standartinė situacija | 35% | 35% |
| Asmuo be šeimos, asmuo su negalia, šeima su neįgaliaisiais, vienas auginantis tėvas/motina | 50% | 50% |
tags: #kompensaciju #transporto #islaidoms #skyrimas