Nedarbo išmoka yra svarbi finansinė pagalba netekusiems darbo žmonėms. Tačiau, ar turint žemės sklypą galima gauti šią išmoką Lietuvoje? Šis klausimas kelia daug diskusijų ir neaiškumų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios yra sąlygos gauti bedarbio pašalpą turint žemės sklypą, remiantis Lietuvos įstatymais ir institucijų paaiškinimais.
Ar Žemės Turėjimas Atima Teisę Į Bedarbio Statusą?
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė komentavo, kad Užimtumo tarnyboje gyventojai gali registruotis visada. Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad asmeniui bus suteiktas bedarbio statusas ir teikiamos aktyvios darbo rinkos priemonės.
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Toma Lipskytė teigia, jog bedarbio statusas suteikiamas nesimokančiam ir nedirbančiam darbingo amžiaus darbingam asmeniui, kuris atitinka visas Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas.
Viena iš sąlygų - asmuo negali būti įregistravęs žemės ūkio valdos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar būti žemės ūkio valdos partneris.
Taigi, jei žemės ūkio valda yra įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, pagal įstatyme nustatytus kriterijus, asmeniui negali būti suteikiamas bedarbio statusas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas numato prievolę įregistruoti žemės ūkio valdą minėtame registre tik tuo atveju, jei žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys asmenys pretenduoja gauti Europos Sąjungos ar valstybės paramą.
Taip pat skaitykite: Vaiko Globa
Įstatymo Pakeitimai: Ar Yra Vilties?
Šiuo metu Seime yra pateiktas Užimtumo įstatymo 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta sąlyga, kad bedarbiu galėtų būti asmuo, kuris yra įregistravęs žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus.
Šis pakeitimas galėtų palengvinti situaciją tiems, kurie turi nedidelį žemės ūkį ir neteko darbo.
Socialinė Pašalpa: Alternatyva Bedarbio Išmokai?
Pagal 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 1, šeimoms, nurodytoms 2.3 punkte, socialinę pašalpą skiria ir moka savivaldybės (darbovietės ir mokymo įstaigos šios pašalpos neskiria).
Pajamos iš žemės sklypų, kurių plotas didesnis kaip 3,5 hektaro, pagal nurodytąją normą neskaičiuojamos, ir socialinė pašalpa šeimoms, turinčioms šiuos žemės sklypus, bendra tvarka neskiriama. Tačiau, miestų (rajonų) valdyboms suteikta teisė nustatyti prireikus papildomas socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, kurios nėra numatytos šiame nutarime bei kituose galiojančiuose normatyviniuose dokumentuose.
Teisė Į Nedarbo Socialinio Draudimo Išmoką
Nuo 2013 m. nedarbo socialinio draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) teritoriniai skyriai.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiekti tikslus per socialinius tinklus
Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių;
- baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.
Aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, tarp jų ir įdarbinimo subsidijuojant priemonėje, gali dalyvauti darbo biržoje registruoti asmenys, turintys bedarbio statusą.
Konkrečios užimtumo rėmimo priemonės (pavyzdžiui, parama įgyti kvalifikaciją ar naujas kompetencijas, didinti darbo įgūdžius, kurti savo verslą ir kt.) yra parenkamos ir rekomenduojamos laikantis teisės aktų: pirmiausia darbo biržos konsultantas įvertina asmens įsidarbinimo galimybes, yra sudaromas individualus asmens užimtumo planas, kuriame suplanuojami asmens siektini tikslai.
Anot Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, nedarbo draudimo išmokas registruotiems nedirbantiems gyventojams „Sodra“ skiria praradus darbą ir sukaupusiems bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo draudimo stažą, taigi sumokėjusiems socialinio draudimo įmokas.
„Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi tik bedarbio statusu (jeigu atitinka kitas išmokos skyrimo sąlygas) registruoti asmenys. Šios išmokos tikslas - nedarbo laikotarpiu kompensuoti prarastas pajamas“, - sakė M. Jankauskienė.
Taip pat skaitykite: Profesinės reabilitacijos galimybės
Kas Gali Tapti Bedarbiu?
M. Jankauskienė vardijo sąlygas, kurias atitinkantis žmogus gali tapti bedarbiu:
- nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas;
- nėra savarankiškai dirbantis asmuo;
- nevykdo individualios žemės ūkio veiklos, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus (EDV);
- nėra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
- nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas;
- tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo;
- nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti Užimtumo tarnybos žinioje.
Nedarbo Išmokos
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.
2025 metais MMA siekia 1 038 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro (2024 metais - 215,01 euro). Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasario mėnesį - ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.
Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2025 metų sausį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 241,54 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2022 metų birželio pradžios iki 2024 metų lapkričio pabaigos.
Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc., o septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 629 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio - 551 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius - 474 eurų išmoką.
Svarbiausi Aspektai
Apibendrinant, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Bedarbiu negali būti asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
- Seime svarstomi Užimtumo įstatymo pakeitimai, kurie galėtų palengvinti situaciją turintiems nedidelius ūkius.
- Socialinė pašalpa gali būti alternatyva bedarbio išmokai, tačiau sąlygos priklauso nuo savivaldybės.
- Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmenys, atitinkantys stažo ir kitas sąlygas.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindines sąlygas ir apribojimus:
| Sąlyga | Ar galima gauti bedarbio pašalpą? |
|---|---|
| Žemės ūkio valda įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre | Ne (išskyrus atvejus, kai ūkis mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai, jei bus priimti įstatymo pakeitimai) |
| Nėra žemės ūkio valdos | Taip, jei atitinkate kitas Užimtumo įstatymo sąlygas |
| Žemės sklypas didesnis nei 3,5 ha (socialinė pašalpa) | Ne (bendrąja tvarka) |
Visi gyventojai gali registruotis į Užimtumo tarnybą, tačiau ne visiems suteikiamas bedarbio statusas, o jo neturintiems nemokama ir nedarbo išmoka.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus prarado darbą, bet turi žemės, jam nedarbo išmoka nepriklausys.
Ši informacija yra aktuali asmenims, netekusiems darbo ir turintiems žemės sklypą.