Šiame straipsnyje siekiama nušviesti probleminius dalykus, susijusius su Lietuvos pasipriešinimu sovietų okupacijai 1944-1946 m. Šis laikotarpis, pasižymėjęs agresija ir pasipriešinimu, yra sąmoninga, tačiau sąlygota esamos šaltinių bazės bei mokslinių tyrinėjimų lygio.
Lietuvos partizanai 1949 m.
Šaltinių Bazė
Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Taip pat šaltinių galima rasti muziejuose, bibliotekose bei asmeniniuose archyvuose.
Pagrindiniai šaltiniai, leidžiantys pažinti pasipriešinimo kovos mastus ir poveikį, slopinimo priemones ir būdus, yra šie:
- Lietuvos ypatingasis archyvas
- Literinės bylos
- Operatyvinės įskaitos agentūrinės ir kitų fondų operatyvinės bylos
- Baudžiamosios bylos
- Kitų archyvų medžiaga
- Laisvės leidiniai
- Sovietmečio darbai
- Rezistencinė ir išeivijos istoriografija
- Atsiminimai ir užrašai
- Nuotraukos
Lietuvos ypatingojo archyvo padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje - kovo mėn. Šiandien yra saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie šildymo kompensacijas Kaune
Vis dėlto, prieinamos medžiagos - J.Lukšos-Daumanto "Partizanus" bei kitų archyvų slapti fondai. Pasitaiko iš 1945-1946 m. panaudotas J.Bulavo monografijoje.
Daug medžiagos apie 1940-1950 m. patys gyventojai paslėpė, nors tai ir buvo susiję su didele rizika. Taip 1980 m. buvo rastas archyvas, užkastas Šiaulių r. Nuo 1989-1990 m. 1996 m. apie 1944-1946 m. įvykius.
Archyvinės Bylos
Literinės bylos buvo užpildyti daugiausia 1944 m. liepos-gruodžio mėn. ir kartais 1945 m. pradžios medžiaga. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. Dokumentai dažniausiai spausdinti mašinėle.
Literinės bylos buvo užvestos Šilutės ir Pagėgių apskritims: 1945 m. mėn. - NKVD ir rugsėjo mėn. apskrities ir miesto bylas. Nuo 1948 m. liko iki 1984 m. 1984 m. didžioji bylų dalis tolesnei apskaitai nebuvo imamos. Dėl to šios bylos yra defektuotos.
Svarbu atkreipti dėmesį į bendrąją sovietinių dokumentų patikimumo arba falsifikacijos problemą. Pasipriešinimo dokumentai, skirti aprūpinti legendomis agentūrą. Neturėjo nei laiko, nei galimybių klastoti, o anksčiau nebuvo ir prasmės tai daryti.
Taip pat skaitykite: Socialinio skyriaus kontaktai
NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais centralizuojant medžiagą apie antiokupacinę veiklą. Tačiau padalinių (NKVD ar NKGB) literinės bylos vis dėlto nėra paprasti dubletai, nes kiekvienas padalinys privalėjo kaupti skirtingą, viena kitą papildančią informaciją.
Nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmonių. Tačiau retų ir pavienių dokumentų, išlikusių būtent tik šioje byloje, leidžia susidaryti platesnį vaizdą.
Operatyvinės Įskaitos Bylos
Operatyvinės įskaitos bylos buvo užvedamos 3-ioje dalyje. Šios bylos buvo dviejų tipų - archyvinės-paieškos, iš kurių 90 proc. - nuo tikrovės iki gandų. Duomenys apie asmenį buvo kaupiami tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas. Po to bylos buvo saugomos centriniuose saugumo archyvuose Rusijoje arba perduotos pastoviam saugojimui į vietos archyvą.
Pagal literinėse bylose minimus faktus Trakų aps. m.pabaigoje-1945 m. buvo užvestos agentūrinės bylos ("Izmeniki", "Karateli", "Blok", "Grabiteli", "Zelenyj teror").
Pasipriešinimo Etapai
Pasipriešinimas užgrobėjui 1944-1953 m. gali būti skirstomas į du etapus: ofenzyvinis (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinis (nuo 1946 m. vasaros). Pirmasis partizaninių kovų etapas (1944 m. vasara-1946 m.) nusipelno atskiro monografinio tyrinėjimo.
Taip pat skaitykite: Parama Karmėlavos gyventojams
Pagrindiniai etapai:
- Pradžios etapas (1944 m. vasara-1945 m.): Šiaurės Rytų, Vidurio, Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų sąjūdžiai. Partizanų kovos pradžia ir pirmosios kautynės.
- Karinio-politinio "ceitnoto" aplinkybės (1945 m. vasara-1946 m.): Pasipriešinimo demoralizacijos ir dezorganizacijos linkme veiksmai. Okupantų karinis puolimas.
Lietuvos partizanų apygardos 1944-1953 m.
Kova ir Antipartizaninė Taktika
1944 m. Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sąjūdis. Vidurio Lietuvos partizanų sąjūdis. Pietų ir Vakarų Lietuvos partizanų organizavimasis. Partizanų kovos pradžia ir pirmosios kautynės.
Priešo pajėgos ir dislokacija. Antipartizaninė taktika. Okupantų gruodžio puolimas ir Kalėdų operacija. Sausio-vasario operacijos. Partizanų veiksmai žiemojimo periodu. Okupantų pavasarinis puolimas. Pavasario kovos taktika.
Okupantai 1944 m. ir net 1945 m. vykstančio Pasipriešinimo vaizdo, jo neatspindi dokumentika. Pvz. 1944 m. d. NKVD karinio dalinio sunaikintos Rokiškio aps. Obelių vls. Antazavės k. "bandos iš 18 šaulių" faktas.
Nuo 1945 m. okupantai ėmė vykdyti "priešrinkiminę kovą" ir "rinkimų" akcijas. Tačiau okupantų taktikos pokyčiai nesustabdė pasipriešinimo.
Lietuvos Laisvės Armija (LLA)
Lietuvos Laisvės Armijos parengtis 1945 m. liepos-rugpjūčio mėn. LLA Šiaulių apygardos organizacija ir karinė veikla. Kovos planai ir jų realizacija. LLA Vyr.vadovybės žūtis.
3 Šiaurės LLA - Panevėžio apygarda. 5 LLA apylinkė - DKR Vanagai. Kovos rinktinės struktūriniai pokyčiai. Šiaurinė LLA Vilniaus apygardos dalis. LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legiono pradžia.
Pietų Lietuvos Partizanai
Pietų Lietuvos - Dzūkijos partizanai. Pietų Lietuvos - Suvalkijos partizanai. (Dzūkų) rinktinės susiformavimas. Dzūkų grupė.
Žemaičių Legionas
LLA Šiaulių apygarda ir Žemaičių Legionas. LLA Žemaičių Legiono rinktinės. Lietuvos partizanų Lydžio rinktinė ir LLG Jurbarko partizanų grupė.
Tauro Apygarda
Tauro apygarda. Tauro apygardos rinktinės.
Klastotės ir Patikimumas
Svarbu atsižvelgti į šaltinių patikimumo ir svarbos klausimus. Daugelis dokumentų buvo pakeisti, kad iškraipytų tikrovę. Todėl būtinas kritinis šaltinių analizės, lyginimo bei kt. Originalus dokumentas ne visada reiškia patikimą informaciją.
Tikros informacijos klastojimo tradicija, kurią formavo keletas šaltinių: nuostoliai, neįrašomi į ataskaitas; karo atveju šis procen... Todėl svarbu atskirti faktus nuo fantazijų ir gandų.
Dienoraščiai, pateikti kaip savarankiški parodymai, dažnai būdavo klastojami. Dalis LYA fondų turėjo žinybinį pobūdį. Informacijos yra fiksuojami gandai ir dar nepatikrinta informacija.
Partizaninis karas 1944 – 1953
tags: #jakenu #seniunija #socialinis #darbuotojas