Smurtas artimoje aplinkoje pastaraisiais metais Lietuvoje - aktuali problema. Smurtas - vieno žmogaus (žmonių grupės) prievartos veiksmas prieš kitą žmogų (žmonių grupę), iš to turint kokios nors naudos ar pasitenkinimo (Kučinskas 2000 144; Kučinskienė 2000; 144). Jo formos yra labai įvairios: fizinis, psichologinis, ekonominis, seksualinis ir kt. Daug kalbama apie smurtą šeimoje. Tai viena labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimo formų. Smurto namuose objektais gali būti bet kuris šeimos narys, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų yra moterys ir vaikai. Tokio elgesio tikslas dažniausiai yra pademonstruoti jėgą ir galią kito asmens atžvilgiu.
Pareiškos dėl smurto artimoje aplinkoje laikui bėgant rodo, kad vienas iš dešimties užregistruotų nusikaltimų - smurtavimas artimoje aplinkoje. Tai rodo, kad smurto atvejų kai yra smurtaujama šeimoje, mažėja nežymiai. Viso to sekoje, daroma didžiulė fizinė, psichologinė, socialinė ir materialinė žala visiems šeimos nariams. Smurto atsiradimo priežastys labai įvairios ir aktualios sociologams, socialiniams darbuotojams. Smurtą dažniausiai gimdo - smurtas. Smurtautoju negimstama, smurtauti išmokstama, ir tai gali tapti nuolatiniu elgesio būdu. „Jis gali būti ir spontaniško pykčio išraiška dėl patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos” (Jenkins 1997; 176).
Šeimoje patiriamas smurtas turi didžiulį, sunkiai pataisomą, o kartais nebepataisomą poveikį suaugusiojo ir vaiko asmenybei. Deformuoja vidines psichines struktūras, dėl to visą gyvenimą žmogus gali jaustis ir elgtis neadekvačiai. Žmogus augęs smurtaujančioje šeimoje ir vaikystėje patyręs smurtą, užaugęs dažnai taip pat elgiasi ir su savo vaikais. Visa tai kyla dėl bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmo kai nežinoma kaip elgtis su savo jausmais. Lengviausia pyktį ar kitus jausmus išlieti ant bejėgiškiausio ir savęs apsiginti nesugebančio vaiko. Todėl, vaikas gyvenantis smurtaujančioje aplinkoje, atsiduria tarsi įstrigę spąstuose. Jam iškyla sudėtingas uždavinys - kaip prisitaikyti?
Jis privalo rasti būdą, kaip išsaugoti pasitikėjimą žmonėmis, kurie pasitikėjimo neverti, kaip rasti saugumą situacijoje, kuri nesaugi, kaip kontroliuoti situaciją, kuri gąsdinamai neprognozuojama, kaip įgyti jėgų kai jautiesi esąs beviltiškoje situacijoje. Visa tai, jau nuo pat mažens formuoja baimę, uždarumą. Vaikas gyvena nuolatinėje grėsmėje, nuolatinėje baimėje, kad vėl gali pasikartoti smurtas. Ši baimė niekada neleidžia vaikui pasijausti saugiu - jis negali prognozuoti ateities. Prisitaikymas prie tos nuolatinės grėsmės reikalauja pastovaus budrumo. Todėl, vaikas priverstas išmokti atpažinti pačius menkiausius pavojaus ženklus, pvz., smurtautojo veido išraiškos, balso, kūno kalbos pasikeitimus. Vaikas reaguoja į tuos ženklus, net nespėdamas sąmoningai jų įvertinti. Dažnai, smurtaujančių šeimų vaikai pradeda bėgti iš namų. Saugumo jausmas vaiko psichikoje pradeda asocijuotis ne su tėvais, šeima ir namais, o su konkrečia vieta, savo slėptuve, kur vaikas gali jaustis saugus, ramus ir nepasiekiamas.
Daugelis moterų patiriančių smurtą šeimoje pateisina savo gyvenimą su smurtautoju ir toleruoja tokį sutuoktinio ar partnerio elgesį, teisindamosi sau ir kitiems, nenoru ardyti šeimos dėl vaikų. Kaip teigia dauguma autorių (Elshtain 2002; Gilligan 2002; Johnson 2003; Kanopienė 2001; Miškinis 2003; Pavilionienė 1998), smurto prieš moteris kilmė slypi socialinėje struktūroje, kurioje lyčių nelygybę lemia vertybių, tradicijų, papročių, įpročių ir pažiūrų visuma. Kadangi, daugelis smurto prieš moteris atvejų neviešinami, nes moterys, bijodamos gėdos ir pažeminimo, nenori kalbėti apie savęs skriaudimą, tiksli smurto statistika nežinoma tiek pažangiose, tiek besivystančiose šalyse. Dažniausios smurto priežastys yra šios: vyro girtuokliavimas, nepritekliai, vaikų auklėjimas, nuostatų ir požiūrių skirtumai, dėmesio partneriams trūkumas, mažas rūpinimasis vieni kitais ir kt.
Taip pat skaitykite: Akušerinis smurtas: apibrėžimas ir pasireiškimai
Smurtas artimoje aplinkoje smarkiai paveikia ir sutrikdo ne tik suaugusiojo, bet ir vaiko raidą, psichinį vystymąsi. Nuo pat mažens matydamas smurto apraiškas šeimoje, vaikas pradeda matyti iškreiptą šeimos modelį ir ugdosi netinkamą (destruktyvų) bendravimo supratimą. Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, darydami nesibaigiantį smurto ratą. LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, 2011, Nr. Higgins D., McCabe M. (2001). Multiple forms of child abuse and neglect: Adult retrospective reports. Jenkins J. 1997. Šių laikų dorovinės problemos. Kučinskas V. Kučinskienė R. 2000. Socialinis darbas švietimo sistemoje. Elshtain, J. B. 2002. Vyro viešumas, moters privatumas. Gilligan J. 2002. Smurto prevencija. Johnson L. C. 2003. Socialinio darbo praktika. Kanopienė V. 2001. „Lyčių lygios galimybės“ kn. Žmogaus socialinė raida. Miškinis K. 2003. Šeima Žmogaus gyvenime. Pavilionienė M. A. 1998. Lyčių drama.
Smurtas prieš vaikus: formos, požymiai ir pasekmės
Smurtas prieš vaikus gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant: fizinį smurtą - tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti; seksualinį smurtą - jaunesnio nei 16 metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti; psichologinį smurtą - nuolatinis vaiko žeminimas, gąsdinimas, tyčiojimasis, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, vaiko nemylėjimas ir kt.; nepriežiūrą - būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas. Svarbu pabrėžti, kad smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Net jei vaikas nėra tiesiogiai mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Vaiko raidą smurtas veikia tiek trumpalaikei, tiek ilgesnei perspektyvai. Vaikai, augantys smurtinėje aplinkoje, dažniau kenčia nuo emocinių ir elgesio sutrikimų, turi didesnę riziką įsitraukti į rizikingus ar destruktyvius įpročius, sunkiau įsilieti į mokyklinę bendruomenę, dažniau patiria patyčias, vandalizmą, praranda pasitikėjimą aplinka. Ilgalaikėse pasekose - nerimas, depresija, žema savivertė, sunkumai reguliuojant emocijas, priklausomybės, rizikingas elgesys ir net aukštesnė tikimybė ankstyvai mirčiai arba savižudybėms. Svarbu suprasti, jog šios pasekmės kyla dėl traumuojančios patirties ir gali būti sunkiai išgyjamos be tinkamos pagalbos.
Tokia patirtis silpnina gebėjimą sukurti saugią ateitį, o vaikui įgyvendinti savąjį potencialą gali būti sunku dėl nuolat funkcionuojančios įtampos ir nerimo. Net tada, kai vaikas nėra tiesioginis smurto taikinys, jo psichologinė būsena gali būti pažeista, nes namuose dominuoja grėsmė ir konfliktai. Vaikas turi prisitaikyti prie nuolatinės grėsmės - ir tai reikalauja nuolatinio budrumo. Taip formuojasi įtampa ir baimė, kuri gali virsti poreikiu išsaugoti pasitikėjimą saugiu rytu ar slėptuvei, kuri teikia saugumą.
Teisinė bazė ir institucinė sistema Lietuvoje
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje laikomas teisės pažeidimu. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (įgyvendinama nuo 1995 m.) numato valstybės pareigą apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio smurto. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (VTAPĮ) 49 straipsnyje įtvirtinta, kad draudžiama taikyti fizinį ar psichinį kankinimą, žiaurų elgesį ar žeminimą. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje smurtas apibrėžtas kaip veikimas ar neveikimas, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Institucijos ir profilaktika Lietuvoje: Smurto artimoje aplinkoje prevencijos taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos formuoja valstybės politiką, įgyvendina prevencijos priemones ir teikia rekomendacijas. Kiekvienoje savivaldybėje veikia Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Apsaugos nuo smurto orderis gali būti išduotas policeijos pareigūno, kai įvertinama rizika, ir galioja 15 dienų. Taip pat yra Specializuoti kompleksiniai pagalbos centrai (SKPC), teikiantys pagalbą pavojų patiriantiems asmenims bei jų šeimoms. Nevyriausybinės organizacijos (NVO) atlieka svarbų vaidmenį teikdamos pagalbą vaikams ir šeimoms, švietimą, informaciją apie pagalbą ir teisnumų pataisas.
Pagrindiniai pagalbos šaltiniai: emocinė parama, krizių centrai, 112 - pagalbos numeris. Specializuotos pagalbos centrai teikia kompleksinę pagalbą ir koordinuoja priežiūrą. Jei įtariama smurtas prieš vaiką, būtina kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių arba į policiją; laikas yra kritiškai svarbus - pranešimai turi būti nagrinėjami kuo greičiau. Tarnyba suteikia vaikams ir jų globėjams apsaugą ir pagalbą, įskaitant situacijų vertinimą ir vaikų apsaugos priemonių taikymą.
Neformalių NVO koalicijų veikla: koalicija „Už vaiko teises“ jungia 13 organizacijų ir skatina tinkamą vaikų teisių įgyvendinimą bei apsaugą. Fizinių bausmių draudimas Lietuvoje nėra vien tik teisinis ribojimas - tai dalis platesnio požiūrio į pozityvų auklėjimą ir vaikų apsaugą.
Pajėgiau atpažinti ir reaguoti į smurtą: praktinės gairės specialistams
Specialistams svarbu suvokti, kad vaiko patirtis yra svarbi net ir tuo atveju, kai nėra aiškių fizinių įrodymų. Emocinis smurtas gali turėti didelį poveikį vaiko raidai. Kai įtariama vaikui paveikimas ar smurtas, svarbu keisti požiūrį į aukos atpažinimą: tylėjimas nebūtinai reiškia, kad smurtas nevyksta. Vaiko elgesio pokyčiai, nerimas, miego ar mitybos sutrikimai gali būti signalai. Atviras klausimas, paprasti formulavimai, aiškinant amžiui tinkamai - būtini. Tolesnės detalės ir klausimai turi būti pritaikomi pagal vaiko amžių ir brandą. Atskleidžiant situaciją, svarbu užtikrinti vaikui saugią aplinką ir skirti laiką pokalbiams be smurtinį aplinką įtariamo asmens.
Profesionalai turi ne tik išsiaiškinti įvykio aplinkybes, bet ir užtikrinti, kad vaiko poreikiai būtų patenkinti. Traumai jautrios laikysenos laikymasis, komandinio darbo principai, ir nelaidžiančios pareigos - tai esminiai komponentai. Kiekvienas vaikas turi teisę į saugumą, pagalbą ir galimybę gyti. Kai smurtas yra pastebėtas, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas - pirmas žingsnis gali būti skambutis 112 arba SMS pagalba, jei būtina avarinė situacija.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
| Formos | Priežastys | Pasekmės |
|---|---|---|
| Fizinė | Pyktis, elgesio problemos | Sumažėjęs pasitikėjimas, fiziniai skundai |
| Psichologinė | Atsiribojimas, priekabiavimas | Baimė, nerimas, žema savivertė |
| Sexualinė | Prievarta, manipuliavimas priklausomybe | Sąmyšis dėl santykių, gėdos jausmas |
| Ekonominė / Nepriežiūra | Trūkumai, užgriūantis laikas | Ugniavimas, vystymosi vėlinimas |
Specialistai turi būti pasirengę dirbti komandoje, nes vaiko gerovė priklauso nuo visų atsakingų asmenų koordinavimo. Vaiko saugumas ir teisių apsauga turi būti prioritetas. Vaiko situacijos įvertinimo tvarka ir veiksmų planas yra įteisinti Lietuvos teisinėje bazėje, ir jų tikslas - sklandus bei operatyvus pagalbos teikimas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
tags: #akuserinis #smurtas #pries #vaikus