Psichikos liga - tai terminas, apimantis platų psichikos sveikatos sutrikimų spektrą, turintį įtakos nuotaikai, mąstymui ir elgesiui. Šie sutrikimai gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, santykius ir gebėjimą atlikti kasdienę veiklą. Psichikos ligos supratimas yra labai svarbus ne tik sergantiems asmenims, bet ir visai visuomenei, nes tai skatina empatiją, mažina stigmą ir skatina asmenis kreiptis pagalbos.
Psichikos liga gali pasireikšti įvairiais būdais, o simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkretaus sutrikimo. Psichikos ligos skirstomos į skirtingas kategorijas, tokias kaip nerimo sutrikimai, nuotaikos sutrikimai, asmenybės sutrikimai ir psichoziniai sutrikimai. Dažniausi tipai yra nerimo sutrikimai, depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ir asmenybės sutrikimai.
Senovės ir viduramžių supratimas bei gydymo būdai
Vis dėlto pirmieji bandymai kalbėti apie psichikos sutrikimus vyko dar Hipokrato laikais (4-5 a. pr. Kr.). Hipokratas turbūt vienas iš pirmųjų teigė, kad ta liga nėra niekaip susijusi su dievais. Apskritai, visos ligos, jo manymu, susijusios su žmogumi kažkokiomis natūraliomis priežastimis, o ne kaip dievų bausmė. Jis manė, kad epilepsiją lemdavo kokie nors smegenų pažeidimai, tai skamba ganėtinai moderniai.
Senovės medikai aiškino psichikos sutrikimus pagal kūno skysčius: žmogaus kūnas sudarytas iš 4 skysčių: gleivių, juodosios tulžies, paprastosios tulžies ir kraujo. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turėdavo per daug juodosios tulžies, būdavo melancholiškas, depresyvus. Egzistavo ir priešinga būklė - kai žmogus turėdavo per daug geltonosios tulžies, būdavo itin aktyvus, agresyvus ir netgi maniakiškas.
Viduramžiais Europoje psichikos liga buvo aiškinama kaip kažkoks Dievo išbandymas, bausmė ar apsėdimas, todėl sergančiuosius dažnai izoliuodavo. Islamo šalyse jau 14 amžiuje galima įžvelgti tam skirtas ligonines, kuriose suteikiamos orios sąlygos slaugai, nors modernaus gydymo jose nerasime. Išbandymai su sukrėtimo ar išvarymo ritualais, egzorcizmais ir kitomis praktikomis ilgą laiką dominavo.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Ekscentriški ir pavojingi istorijos metodai
Ištisus šimtmečius psichinėmis ligomis sirgę žmonės buvo izoliuojami nuo visuomenės arba turėdavo kęsti protu nesuvokiamus eksperimentus su jų kūnais: nuo elektros šoko iki sterilizacijos, nuo lobotomijos iki įvairių organų bei dantų šalinimo. Istorijoje būta ne tik neefektyvių, bet ir kvailų ar juokingų gydymo metodų.
- Trepanacija. Archeologai randa kaukolių su kruopščiai iškirstomis apvalios ertmėmis: teorija - demonai išeina pro skylę.
- Sukimosi terapija. Idėja gydyti greitu sukimusi ligonius, kad pagerėtų miegas ir „išsisklaidytų“ liga, pasirodė neveiksminga ir pavojinga.
- Vandens procedūros (hidroterapija). Karštos vonios arba srovės buvo skiriamos kaip raminančios ar stimuliuojančios procedūros, kartais primenančios kankinimą.
- Mesmerizmas. Franz Mesmer teorija apie „magnetinę“ gyvybinę jėgą ir jos koregavimą per magnetus susilaukė daug dėmesio; vėliau pripažinta kaip hipnozės prototipas.
- Išprovokuoti priepuoliai (chemiškai sukelti priepuoliai). Ladislas von Meduna dirbtinai sukeldavo traukulius, manydamas, kad tai gali palengvinti kai kuriuos šizofrenijos simptomus.
- Insulino koma. Manfred Sakel atrado, kad didelės insulino dozės gali sukelti komą, o po atsigavimo kai kurie simptomai kartais mažėjo; metodas turėjo didelį mirtingumą.
- Insulino, elektros ir insulino/insulino tipo šoko terapijos. Elektros šoko terapija (EIT) ir insulino koma buvo taikomos esant sunkiam depresijos sutrikimui ar šizofrenijai.
- Dantų ir organų šalinimas. H. Cotton pašalino tūkstančius dantų ir net organus tikėdamasis sumažinti „uždegiminius židinius“ sukeliančius psichikos ligas.
XIX-XX a. permainos: psichiatrijos „modernizacija“ ir tamsūs epizodai
18 amžius - Švietimo epocha - pradėta atsisakyti prietarų ir žmogų, sergantį psichine liga, pradėta suprasti kaip žmogų, kuriam reikia padėti. Tačiau 19 a. pabaiga ir 20 a. pradžia kai kuriais aspektais buvo niūriausi: siauras ekonominis ir socialinis požiūris skatino eugeniką, kai sergantys žmonės buvo sterilizuojami ar net prievarta eliminuojami.
Po Antrojo pasaulinio karo atėjo humaniškiausias psichiatrijos periodas, tada buvo atsisakyta radikalių priemonių. 6-7 dešimtmetyje išrandami antidepresantai ir kiti vaistai nuo depresyvių būklių, manijų ir kitų sutrikimų, kurie iki tol buvo neišgydomi. Kitas svarbus pokytis - psichoterapijos plėtra, paremtas Sigmundo Freudo ir Carlo Jungo teorijomis, kurios pabrėžė pacientų patirties ir vaikystės reikšmę ligų ištakose.
Tuo pat metu lobotomija išgarsėjo kaip „sprendimas“; jos autorius Egas Moniz vėliau gavo Nobelio premiją, bet procedūra ilgainiui buvo atmesta dėl sunkių nepageidaujamų pasekmių - asmenybės sužalojimo ir pacientų „apzombinimo“.
XX a. pabaiga - XXI a.: diagnostika, farmakoterapija ir modernūs gydymo metodai
Psichinių sutrikimų diagnozavimas - sudėtingas procesas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos istorijos dėstytojas dr. Aistis Žalnora teigė, jog psichinių sutrikimų diagnozavimas - sudėtingas procesas, jį ne taip lengva atlikti, mat vien iš kraujo ar šlapimo mėginio dažnu atveju aiškios patologijos nenustatysi. Todėl ir psichiatrija yra palyginti labai jaunas mokslas, patys pažangiausi diagnostikos ir gydymo metodai atsirado tik 20 amžiuje, antroje jo pusėje.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Efektyviausi iki šiol žinomi ir naudojami gydymo metodai yra antidepresantai, sukurti 6-7 praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kitas nežalingas metodas yra psichoterapija. Psichoterapija turbūt yra vienas nekenksmingiausių gydymo metodų, ypač lyginant su kitais.
Šiuolaikiniai gydymo metodai
- Farmakoterapija: neuroleptikai, antidepresantai, trankviliantai, nootropai, vaistai, mažinantys smegenų degeneraciją, simptominis gydymas. Esant neišvengiamam poreikiui gali būti skiriami įvairūs šių vaistų grupių medikamentai.
- Psichoterapija: individualios, grupinės terapijos, kognityvinė elgesio terapija, psichodinaminė terapija ir kt.
- Elektros impulsų terapija (EIT/ECT): taikoma esant sunkiam depresijos sutrikimui, kai yra kontraindikacijų farmakoterapijai arba kai kitos terapijos rūšys nėra pakankamai efektyvios.
- Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): modernus, neinvazinis, beskausmis metodas, naudojamas nervų sistemos ligų diagnostikai bei gydymui.
- Psichosocialinė reabilitacija: šeimos konsultavimas, integracijos į darbą ir visuomenę programos, sveikimo motyvacijos formavimas visai šeimai.
- Komplementarinės terapijos: muzikos, dailės, judesio, maisto gaminimo terapija, kaniterapija (šunų terapija) - taikomi metodai priklauso nuo besikreipiančių asmenų poreikių ir specialistų teorinės orientacijos.
Gydymo taikymas Lietuvoje
Didžiausioje ir plačiausią psichiatrinių paslaugų spektrą Lietuvoje siūlančioje ligoninėje teikiama pagalba visais įmanomais psichikos ligos periodais: tiek pirmą kartą pasireiškus simptomams ir siekiant nustatyti tikslią diagnozę, tiek norint sugrįžti į pilnavertį gyvenimą po jau pažengusios ligos ar esant jos atkryčiams. Taikomi metodai priklauso nuo besikreipiančių asmenų poreikių ir specialistų teorinės orientacijos.
Istoriškai Lietuvoje didelį postūmį forenzinės psichiatrijos srityje lėmė tam tikri įvykiai: 1994 m. buvo įsteigta speciali Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos ministerijos. Jos svarbą iliustruoja ekspertizių skaičius - 1990 m. jų buvo apie 2350, o per dešimt metų padidėjo iki 4500 ir daugiau, be to, daugėja konsultacijų.
Biologiniai, genetiniai ir aplinkos veiksniai
Genetika vaidina svarbų vaidmenį psichikos ligų vystymesi. Psichikos sutrikimų anamnezė šeimoje gali padidinti asmens riziką, o tai rodo paveldimą komponentą. Nors daugelio psichikos ligų kilmė sudėtinga, kai kurios gali būti susijusios su infekciniais arba aplinkos veiksniais. Pavyzdžiui, tam tikros virusinės infekcijos nėštumo metu, pavyzdžiui, gripas, buvo siejamos su padidėjusia šizofrenijos išsivystymo rizika palikuonims.
Autoimuninės būklės, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo ląsteles, taip pat gali turėti įtakos psichinei sveikatai. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali smarkiai paveikti psichinę sveikatą. Prasta mityba, fizinio aktyvumo stoka ir piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis gali prisidėti prie psichinės sveikatos sutrikimų vystymosi. Mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir cukraus, siejama su padidėjusia depresijos ir nerimo rizika.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Teisiniai, etiniai ir socialiniai aspektai
Šioje monografijoje nagrinėjami įvairūs teisės psichiatrijos klausimai - pradedant trumpa teisės psichiatrijos istorijos apybraiža, baigiant labai aktualiais ne tik teisės psichiatrijai, bet ir visuomenei apskritai savižudybės fenomeno ir simuliacijos klausimais. Monografijoje analizuojama teisinės psichikos ligonių padėties evoliucija nuo seniausių laikų iki šiol, svarbiausi įstatymai ir įsakymai, susiję su teisės psichiatrija.
Bendrieji ir specialūs pacientų įstatymai apima: dėl asmens sveikatos paslapties išsaugojimo ir konfidencialumo, sutikimą gydytis, priverstinę psichikos ligonių hospitalizaciją ir gydymą, psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, tvarką dėl leidimo turėti civilinį ginklą, pirminio asmens psichikos būklės tikrinimo tvarką, tinkamumą vairuoti.
Teisės psichiatrijos sąvokos apima pakaltinamumo, nepakaltinamumo ir riboto pakaltinamumo sąvokas, veiksnumo, riboto veiksnumo ir neveiksnumo sąvokas ir ekspertizes. Jų evoliucija ir šiuolaikinė samprata turi didelę reikšmę teismų sprendimams ir visuomenės saugumui.
Prievartinis gydymas ir žmogaus teisės
Šiuo metu šimtai žmonių Lietuvoje gydomi priverstinai, t. y. be jų sutikimo skiriami vaistai ir taikomi kiti apribojimai. Priverstinio hospitalizavimo ir gydymo įstatymuose nurodytos sąlygos - grėsmė savo ar kitų sveikatai, gyvybei ar turtui. Tačiau praktikoje kyla daug etinių klausimų apie autonomiją, piktnaudžiavimą ir socialinę kontrolę.
Psichiatrinė sistema ne tik nesumažina socialinės atskirties, bet ir ją padidina patologizuodama žmones, neatitinkančius įsivaizduojamo normalumo. Psichiatrinis smurtas apima ne tik žmogaus slopinimą psichotropiniais vaistais, bet ir izoliaciją, maitinimą per prievartą, fiksavimą prie lovos diržais, žodinę ir fizinę agresiją, griežto ligoninės režimo primetimą.
Kritinis požiūris ir alternatyvos
Psichiatrijos vaidmuo yra dvikryptis: kaip mokslas ji diagnozuoja ligas, o kaip praktika gali pažeminti asmenį iki paciento vaidmens. Kritikai pabrėžia, jog medicina ir institucijos kartais tarnauja valdžios interesams, o psichiatrija istorijos eigoje pasitarnaudavo ne tik ligų gydymui, bet ir socialinės kontrolės tikslams.
Galimi pagalbos variantai, kurių nereikėtų griebtis kaip naujo prievartos modelio, apima individualizuotas paslaugas, kurios neapsiribotų diagnozavimu ir pažymėjimu asmens kaip „sutrikusio“, bet akcentuotų socialinį kontekstą, pozityvų požiūrį į žmogaus prigimtį ir galimybes tobulėti.
Rekomendacijos artimai aplinkai
- Skatinkite kreiptis profesionalios pagalbos, pasiūlykite savo paramą ir išklausykite be vertinimo.
- Būkite šalia, išklausykite, padrąsinkite juos kreiptis pagalbos ir sužinokite daugiau apie jų būklę.
- Atkreipkite dėmesį į įspėjamąsias žymas: staigūs nuotaikų svyravimai, socialinės veiklos atsisakymas, mintys apie savęs žalojimą ir drastiški elgesio pokyčiai.
Psichikos ligų gydymo raida: nuo prietarų prie mokslu grįstų praktikų
Psichinių sutrikimų gydymas nuėjo ilgą kelią, kol pradėti taikyti modernūs ir efektyvūs būdai. Ištisus šimtmečius sergantys žmonės kentėjo nuo netinkamų, žiaurių ir dažnai neįrodytų praktikų. Tačiau 20 amžiaus antroje pusėje atsirado reikšmingi pokyčiai: farmakoterapija, psichoterapija, neinvazinės procedūros (TMS) ir geresnės psichosocialinės paslaugos pakeitė požiūrį ir gydymo galimybes.
| Istorinis laikotarpis | Būdingi metodai | Pasekmės |
|---|---|---|
| Senovė-Viduramžiai | Religiniai ritualai, izoliacija, trepanacija | Stigmatizacija, ribota pagalba |
| XVIII-XIX a. | Hidroterapija, mesmerizmas, pradžia institucinių ligoninių | Paleidimas prietarų, bet ir nauji piktnaudžiavimo atvejai |
| XX a. pradžia-vidurys | Insulino koma, elektros šokas, lobotomija, eugenika | Didelė žala pacientams, etiniai pažeidimai |
| XX a. vidurys-XXI a. | Antidepresantai, psichoterapija, ECT, TMS, psichosocialinė reabilitacija | Pagerinta priežiūra, mokslu grįsti metodai, etikos augimas |
Psichikos ligos yra sudėtinga ir daugialypė problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Suprasti jų priežastis, simptomus ir gydymo galimybes yra būtina norint sukurti palaikančią aplinką sergantiems asmenims. Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
tags: #psichikos #ligu #gasdinadavo