Mes, Lietuvos piliečiai, esame įsitikinę, kad valstybė privalo pasirūpinti kiekvieno Lietuvos vaiko saugumu ir apsaugoti nuo visų rūšių smurto.
Motinų smurto prieš vaikus prevencija
Po Lietuvą sukrėtusių tragedijų Seimas svarstys Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų projektą. Iki vasario vidurio bus diskutuojama, kaip turėtų atrodyti dokumento tekstas. Laukdama sprendimo, pilietinė visuomenė išsako savo poziciją.
Peticiją, raginančią uždrausti visų rūšių smurtą prieš vaikus, jau pasirašė daugiau nei 20 tūkst. asmenų. Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo ir Vyriausybės nariams skirtoje peticijoje „Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui!“ reikalaujama aiškiai priimti teisės aktą, kuris apibrėžtų ir draustų fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą. Ypač svarbu, kad vienareikšmiškai būtų uždraustos fizinės bausmės.
Smurto apibrėžimo svarba
Keturios smurto rūšys (psichologinis, fizinis, seksualinis ir nepriežiūra) yra išskiriamos JTO Vaiko teisių konvencijoje, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos dokumentuose bei rekomendacijose, tačiau Lietuvoje iki šiol jos nėra aiškiai įvardintos. Lietuvoje nėra aiškaus psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros apibrėžimo.
Nesant tinkamo smurto apibrėžimo įstatymuose, tarnybos neturi atspirties taško, skirdamos prevencines ir pagalbos priemones. Nesant tokio apibrėžimo ir aiškaus fizinių bausmių kaip fizinio smurto įvardijimo bei draudimo, įstatymų numatyta atsakomybė taikoma nevienodai arba apskritai netaikoma.
Taip pat skaitykite: Smurtas artimoje aplinkoje: ką daryti?
Tačiau svarbiausia - ne bausti, o laiku padėti. Smurtas turi būti kuo anksčiau atpažintas ir sustabdytas, vaikai ir šeimos turi laiku gauti pagalbą, nelaukiant kol ištiks tragedija.
Peticijos tikslai ir reikalavimai
Vaiko teisių srityje dirbantys specialistai, parengę peticijos „Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui!“ tekstą, mano, kad esamo reguliavimo anaiptol nepakanka. Dokumentu reikalaujama aiškaus įstatymo, kuris apibrėžtų ir draustų fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.
Aktyvistai siekia, kad šeimoms, susiduriančioms su sunkumais auklėjant vaikus, būtų teikiama profesionali ir prieinama pagalba, o valstybinių tarnybų darbuotojai mokėtų laiku atpažinti ir įvertinti smurto prieš vaikus rizikos veiksnius. Peticija norima atkreipti dėmesį į prevencinių priemonių poreikį. Tai savipagalbos grupės, mokymai tėvams, psichologinės ir socialinės konsultacijos, pagalba namuose.
Viena iš peticijos iniciatorių, „Paramos vaikams centro“ vadovė Aušra Kurienė įsitikinusi, kad peticija kiekvienam Lietuvos žmogui suteikia galimybę veikti. „Galime ne tik liūdėti dėl skriaudžiamų vaikų, ne tik piktintis neveikiančiomis tarnybomis, bet ir aktyviai išreikšti asmeninę poziciją ir įsipareigojimą auginti vaikus be smurto, saugoti juos ir veikti iškilus pavojui“, - pranešime spaudai sako ji.
Į sąjūdį už vaikų teisę turėti saugią vaikystę įsijungė ir žinomi šalies žmonės. „Mes bundame iš gilaus miego. Jau ne tik specialistai, matantys realų smurto prieš vaikus mastą, bet ir vis didesnė visuomenės dalis regi vaikus kaip visaverčius žmones. Pozityvi tėvystė, pagarba ir pasitikėjimu grįsti santykiai po truputį išstumia diržo kirčius, Meilės diena - vasario 14-oji - gali įeiti į istoriją kaip Lietuvos meilės savo vaikams diena, kai bus aiškiai apibrėžtas ir uždraustas bet koks smurtas. Mums tereikia pasirašyti“, - kalba E. Latėnaitė.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams
Smurto rūšys ir jų apibrėžimai
Keturių rūšių smurtas prieš vaikus išskiriamas tokiuose tarptautiniuose dokumentuose kaip Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvencija, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos rekomendacijos.
Seksualiniu smurtu laikomi veiksmai su vaiku, kuris nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio seksualiniai veiksmai su juo neužtraukia baudžiamosios atsakomybės; taip pat - seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo.
Pilietinės visuomenės pozicija ir Konstitucijos principai
Mes, Lietuvos žmonės, neabejingi savo vaikų ir tautos ateičiai bei gerovei, nenorime, kad tokie atvejai taptų mūsų realybe. Todėl reikalaujame atmesti JTO Agenda 21 pagrindu sukurtus ir seimo narių O.Valiukevičiūtės ir R.Šalaševičiūtės pateiktus teisės aktus (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS, XIIP-317 2013-03-05, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 47(1), 56(1) straipsniais ĮSTATYMO PROJEKTAS XIIP-321 2013-03-05) kaip grubiai pažeidžiančius net keletą Lietuvos Konstitucijos Straipsnių ir žmogaus teises.
Prisidengiant kilniu tikslu - „kova prieš smurtą prieš vaikus“, siekiama įteisinti patį didžiausią smurtą prieš vaiką ir šeimą - savavališką ir nepagrįstą palengvintą vaiko paėmimą iš šeimos, grubų kišimąsi į šeimos gyvenimą. Įgyvendinus įstatymo pataisas, tėvai ir pedagogai neteks bet kokių emocinio ir fizinio poveikio priemonių, kurių trumpalaikis taikymas dėl objektyvių priežasčių vaiko elgesio korekcijos tikslais, nesukelia jokios žalos jo sveikatai ir pozityviajai raidai. Lietuvos atsakingos institucijos turėtų padėti šeimoms, suteikdamos psichologinę ir materialinę pagalbą, sukurdamos tėvystės įgūdžių ugdymo ir palaikymo sistemą, o ne koncentruotis į prievartinius poveikio mechanizmus.
Konstitucijos principai, kuriuos svarbu atsiminti:
Taip pat skaitykite: 16 dienų prieš smurtą: Lietuvos perspektyva
- 38 straipsnis - Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
- 13 straipsnis - Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje. - aktyviai dalyvauti ir vykdyti savo pareigas sugrąžinant į Lietuvą mažuosius Lietuvos piliečius, atimtus iš tėvų užsienyje (D.
- 22 straipsnis - Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus.
Naujajame įstatyme ši teisė pažeidžiama, suteikiant teisę soc. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.
Seimo sprendimai ir tolesni žingsniai
Už šiuos parlamentarų Mykolo Majausko ir Dovilės Šakalienės inicijuotus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus parlamentas pasisakė vienbalsiai - 116 balsais „už“.
„Šiandien Lietuvos Seimas padėjo tą būtiną pirmą žingsnį, kad mes galėtume savo Lietuvą auginti su drąsiais, oriais, nemušamais vaikais. Mūsų laukia labai ilgas darbas, bet šiandien mes pagaliau atidarėme duris į tą kitą ateitį, į ateitį be smurto“, - apie Seime aštrias diskusijas ilgai kėlusį, bet vienbalsiai priimtą įstatymą sakė D.
Seimo neeilinė sesija šioms pataisoms priimti buvo sušaukta po keturmečio mirtimi pasibaigusio smurto protrūkio Kėdainiuose. Prieš posėdį visuomenininkai Seimo pirmininkui įteiks apie 30 tūkst. Lietuvos piliečių pasirašytą peticiją.
Seime per praėjusias kadencijas ne kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos - pirmas, bet ne paskutinis žingsnis, kurį privalu žengti norint iš esmės pakeisti vaikų apsaugos sistemą.
Matai smurtą - netylėk, skambink 112 - galbūt Tu išgelbėsi vaiko gyvybę!