Projekto veiklos grindžiamos visuomenės apklausa dėl pagalbos teikimo galimybių bei moksliniu tyrimu dėl tokios pagalbos kokybės bei prieinamumo. Atsižvelgiant į esamą situaciją organizuojama informacinė kampanija, kurios uždavinys - kelti visuomenės nepakantumą smurtui, skatinti jo atpažinumą, keisti stereotipinį požiūrį į smurto aukas, viešinti specializuotos pagalbos centrų teikiamas pagalbą ir paslaugas smurto aukoms.
Viena kitą papildančios veiklos nuosekliai sieks pokyčio - išaugs visuomenės nepakantumas smurto artimoje aplinkoje apraiškoms, iki 83 proc. Siekiama padidinti smurto artimoje aplinkoje aukoms teikiamos pagalbos prieinamumą ir kokybę - organizuojami mokymai visų Lietuvos savivaldybių, valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, dirbantiems smurto artimoje aplinkoje problematikos srityje.
Ilgalaikiai visuomenės nuomonės tyrimai ir palyginimai
2019 -2022 m. buvo įgyvendinamas projektas „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“. Čia pateikiami paskutiniojo, 2022 m. atlikto tyrimo rezultatai, juos lyginant su ankstesniais, 2019 ir 2020 m. tyrimų rezultatais. Be to, dauguma rezultatų lyginami su ankstesniais SADM užsakymu atliktų tokių apklausų 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. (žr. nuorodas literatūros sąraše) rezultatais.
Jos buvo atliktos, panaudojant tokį patį klausimyną, kasmet šiek tiek jį patobulinant. Visuomenės nuomonė (nekalbant apie politiką, kai visuomenės nuomonė paveikiama skandalų) kinta lėtai, nebent įvyktų koks nors nepaprastai svarbus įvykis, todėl trumpo laikotarpio rezultatų kitimas neturėtų būti labai greitas, rezultatai greičiausiai turėtų nuosekliai nežymiai kisti arba svyruoti paklaidų ribose. Šių apklausų rezultatų paklaidų ribos turėtų būti apie 3%.
Rezultatų palyginamumui ir 2019 - 2022 m. Ilgalaikė rezultatų dinamika labai prasminga, tuomet gerai matosi kitimo tendencijos, o neatitinkančius bendrų tendencijų rezultatus galima arba atmesti, arba paaiškinti tuo metu įvykusiais ekstremaliais įvykiais. Kaip ir tikėtasi, 2019, 2020 ir 2022 m. pagrindiniai tyrimų rezultatai, kurie apima viso gyvenimo respondentų patyrimą, skyrėsi tik paklaidų ribose. Ir tas patvirtina tyrimo atlikimo korektiškumą.
Taip pat skaitykite: Modelio kūrimo projektas
Esminiai 2022 m. rodikliai ir jų reikšmė
Svarbiausi 2022 m. • 77% apklaustųjų patartų artimam žmogui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, kreiptis į policiją, 15% - į moterų NVO. Didėja pasitikėjimas policija, per 4 m. 2019 m. 70% respondentų teigė, kad patartų kreiptis į policiją, o 2022 m. - 77%.
2019 - 2020 - 2022 m. • Padidėjo nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje: 2019 m. smurto artimoje aplinkoje nepateisino 79% gyventojų, 2020 m. - 89%, o 2022 m. • Padidėjo pasitikėjimas policija (nors nepakankamai): 2019 m. kad kreipėsi į policiją pasisakė 14% nukentėjusių, 2020 - 15%, 2022 - 17%; 2019 m. • Padidėjo SPC (dabar SKPC) žinomumas: 2019 m.
Yra galimybė palyginti, kiek moterų kreipėsi pagalbos, su 1997 m. atlikto kito (viktimologinio) tyrimo rezultatais. Tiesa, tik moterų, nes tai buvo moterų viktimologinis tyrimas (Purvaneckienė, 1999b). 1997 m. į policiją buvo kreipusios 10,6% nukentėjusių moterų, o 2022 m. - 21% (2019 ir 2020 - 18%). Taigi, per 25 m. besikreipiančių į policiją nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių moterų dalis padvigubėjo.
Smurto patirties paplitimas ir jo kaita
Respondentų atsakymų apie patirtą smurtą artimoje aplinkoje dinamika nuo 2014 m. 1 pav. Nagrinėjant 1 pav. pateiktus rezultatus, galima daryti prielaidą, kad 2016-2017 m. tyrimai nebuvo atlikti korektiškai, nes tokių didelių pokyčių, ypač lyginant 2016 ir 2017 m. rezultatus, būti negali. Galima padaryti išvadą, kad smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių dalis yra apie 17-20%.
Tiesa, šie skaičiai taip pat gali būti sumažinti ir neatspindėti tikrosios padėties, nes daugelis žmonių tokį patyrimą laiko gėdingu, ir viešai jo nepripažįsta. Teoriškai būtų galima prognozuoti, kad pasisakiusių apie tai, kad patyrė smurtą artimoje aplinkoje turėtų šiek tiek didėti, nes pastaraisiais metais (ypač priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą 2011 m.) visuomenėje daug daugiau kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, ir žmonės turėtų mažiau slėpti savo smurto patirtį.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos sistemos pertvarka
Kaip kito ši dalis, geriausiai atspindi 2022 m. rezultatų palyginimas su 1997 m. apklausos rezultatais (Purvaneckienė, 1999a). Tuomet kad turi asmeninę smurto šeimoje patirtį pasisakė 10 % respondentų, 12% moterų ir 7% vyrų. Lyginant su 1997 m., 2022 m. kada nors patyrusių smurtą artimoje aplinkoje padidėjo dvigubai, moterų ir vyrų - panašiai. Tam padidėjimui, matyt, pagrindinę įtaką turėjo baimės viešinti smurto patyrimą mažėjimas, o ne toks žymus smurto artimoje aplinkoje padidėjimas.
Moterų ir vyrų patirčių skirtumai
Pastarieji tyrimai išryškino moterų ir vyrų patirties, elgesio bei nuomonių skirtumus. Moterų ir vyrų patirties, elgesio bei nuomonių skirtumai pagal 2022 m. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2019 m. apklausos klausimyne tarp smurtautojų buvo išskirtos tėvų ir vaikų grupės. Tėvų grupės išskyrimas išryškino labai svarbų faktą - vyrai šeimoje dažniausiai nukenčia nuo tėvų.
Per 25 metus taip pat pasikeitė žmonių nuomonė apie tai, kas labiausiai nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. 2019 m. Lietuvos gyventojai manė, kad dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiria moterys (74%) ir vaikai (54%). 1997 m. gyventojai manė, kad dažniausiai smurtą patiria vaikai (52%) ir moterys (22%).
Komunikacijos ir viešinimo kampanijų poveikis
Rezultatų palyginimas patvirtina, kad viešajai nuomonei didelę įtaką turi viešinimo žiniasklaidoje kampanijos. Projekto metu daug dėmesio buvo skiriama smurto artimoje netoleravimo skatinimui žiniasklaidoje, taip pat buvo viešinami projekto rezultatai bei Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SPC, vėliau - SKPC) veikla. Kampanijos metu viešinti straipsniai ir komunikacinės žinutės bei priemonės.
Prie socialinės kampanijos prisijungė ir Kauno moterų linija, dalyvavimą socialinėje kampanijoje tęsė Kauno apskrities, Kaišiadorių raj., Šakių raj. Prie socialinės kampanijos prisijungė projekto partneriai Kauno moterų linija, Kauno apskrities, Kaišiadorių raj., Šakių raj. savivaldybių viešosios bibliotekos bei mūsų socialiniai partneriai - įvairios ugdymo įstaigos.
Taip pat skaitykite: Socialinis projektas: emocinis intelektas
Projekto metu vykusios socialinės kampanijos metu įvairiuose renginiuose dalyvavo daugiau nei 1100 žmonių, o mūsų siunčiamos žinutės bei informacija pasiekė daugiau nei 200 000 žmonių. Renginių dalyviai džiaugėsi naujomis žiniomis, teigė radę atsakymus į jiems rūpimus klausimus bei išmoko naudingų įgūdžių, kurie padeda kasdieniame jų gyvenime.
Prevencinės veiklos turinys ir atsparumo stiprinimas
2022 m. Kvietėme visuomenės narius atsisakyti stereotipų apie lyčių vaidmenis ir toliau mokytis bendravimo (jausmų atpažinimo ir valdymo, konfliktų sprendimo ir kt.) ir streso įveikos įgūdžių, padedančių kurti ir palaikyti pozityvius, rūpestingus ir sveikus santykius visuomenėje, šeimoje ir bendruomenėje. Renginių metu buvo ugdomas visuomenės narių atsparumas.
Atsparumas - tai ugdymosi procesas ir gebėjimas, kuris padeda suaugusiajam, vaikui ir visai šeimai įveikti sunkumus su jais susidūrus. Atsparumo ugdymui svarbūs daugelis įgūdžių, tokių, kaip pasitikėjimo savimi stiprinimas, jausmų atpažinimas ir valdymas, konfliktų sprendimo įgūdžiai, streso atpažinimas ir valdymas, klausymosi ir tinkamo reagavimo įgūdžiai, bendradarbiavimo stiprinimas ir kt. Pagalbos smurto aukoms kokybei užtikrinti organizuojami specialūs mokymai bei supervizijo specializuotos pagalbos centrų darbuotojams.
Mokymai ir kompetencijų stiprinimas institucijose
Siekiama padidinti smurto artimoje aplinkoje aukoms teikiamos pagalbos prieinamumą ir kokybę - organizuojami mokymai visų Lietuvos savivaldybių, valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, dirbantiems smurto artimoje aplinkoje problematikos srityje. Įvyko trys prevenciniai seminarai SPC centrų darbuotojams po 2 val.
Organizuoti seminarai „Smurtą patyrę klientai. Vyko 2-ji mokymai „Skyrybos: pagalba išvengiant papildomos traumos vaikams ir suaugusiesiems” (16 ak. Vyko 2-ji mokymai “Skyrybos: pagalba išvengiant papildomos traumos vaikams ir suaugusiesiems” (16 ak.
Geografinė veiklų aprėptis ir partnerystės
Projekto partneriai: Kauno m., Kaišiadorių r., Šakių r. savivaldybių bibliotekos; Birštono r., Jonavos r., Trakų r. gimnazijos; Kauno m. Projekto įgyvendinimo metu veiklos buvo vykdomos 10-yje savivaldybių - Kauno m., Kauno r., Kėdainių r., Kaišiadorių r. (28 945 gyv. sk.), Birštono r. (4 020 gyv. sk.), Jonavos r., Ukmergės r., Raseinių, Šakių r. (26 963 gyv. sk.), Trakų r.
Jonavos r. sav., Telšių r. sav., Molėtų r. sav., Palangos m. sav., Kauno m. sav., Prienų r. sav., Klaipėdos m. sav., Kauno r. sav., Vilkaviškio r. sav., Tauragės r. sav., Klaipėdos r. sav., Alytaus m. sav., Ignalinos r. sav., Kretingos r. sav., Anykščių r. sav., Šiaulių r. sav., Panevėžio m. sav., Šiaulių m. sav., Lazdijų r. sav., Druskininkų sav., Utenos r. sav., Panevėžio r. sav., Biržų r. sav., Varėnos r. sav., Joniškio r. sav., Marijampolės sav., Rokiškio r. sav., Akmenės r. sav., Šakių r. sav., Alytaus r. sav., Kazlų Rūdos sav., Rietavo sav., Kaišiadorių r. sav., Pakruojo r. sav., Kelmės r. sav., Plungės r. sav., Šilutės r. sav., Mažeikių r. sav., Šilalės r. sav., Pagėgių sav., Radviliškio r. sav., Kėdainių r. sav., Jurbarko r. sav., Raseinių r. sav., Neringos sav., Kupiškio r. sav., Kalvarijos sav., Zarasų r. sav., Pasvalio r. sav., Birštono sav., Visagino sav., Skuodo r.
2022 m. projekto „Smurto artimoje aplinkoje prevencija: kurkime bendravimą be smurto!” rezultatai
Projekto „Smurto artimoje aplinkoje prevencija: kurkime bendravimą be smurto!” rezultatai 2022 m. Renginių metu buvo ugdomas visuomenės narių atsparumas. Projekto metu vykusios socialinės kampanijos metu įvairiuose renginiuose dalyvavo daugiau nei 1100 žmonių, o mūsų siunčiamos žinutės bei informacija pasiekė daugiau nei 200 000 žmonių.
Renginių dalyviai džiaugėsi naujomis žiniomis, teigė radę atsakymus į jiems rūpimus klausimus bei išmoko naudingų įgūdžių, kurie padeda kasdieniame jų gyvenime. Prie socialinės kampanijos prisijungė projekto partneriai Kauno moterų linija, Kauno apskrities, Kaišiadorių raj., Šakių raj. savivaldybių viešosios bibliotekos bei mūsų socialiniai partneriai - įvairios ugdymo įstaigos.
2023 m. tęstinės veiklos ir paslaugos
Projekto “Smurto artimoje aplinkoje prevencija: kurkime bendravimą be smurto!” rezultatai 2023 m. įgyvendinome Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą tęstinį (nuo 2015 m. 2023 m. Organizuotos streso įveikimo ir konfliktų sprendimo ugdymo įgūdžių stiprinimo grupės vaikams ir suaugusiems (2 grupės, 17 asm. suaugusiųjų, 16 asm. Teikta psichoterapeuto pagalba paaugliams ir jų šeimos nariams - viso suteikta 180 val. Teikta šeimos mediacijos paslauga - 6 asm.
Įvyko trys prevenciniai seminarai SPC centrų darbuotojams po 2 val. Vyko 2-ji mokymai “Skyrybos: pagalba išvengiant papildomos traumos vaikams ir suaugusiesiems” (16 ak. Pagalbos smurto aukoms kokybei užtikrinti organizuojami specialūs mokymai bei supervizijo specializuotos pagalbos centrų darbuotojams.
Tyrimų metodika ir rezultatų interpretacijos
Jos buvo atliktos, panaudojant tokį patį klausimyną, kasmet šiek kiek jį patobulinant. Ankstyviausias panašus visuomenės nuomonės tyrimas, kiek man žinoma, buvo atliktas 1997 m. (Purvaneckienė, 1999a). Klausimynas skyrėsi nuo aukščiau minėtų dabartinių, bet kai kurie klausimai buvo beveik tokie patys, tik 1997 m. buvo vartojamas išsireiškimas „smurtas šeimoje“, o dabartiniuose klausimynuose - „smurtas artimoje aplinkoje“.
Tą patvirtina ir atsakymų į klausimą, ar žino apie giminių, draugų, pažįstamų patirtą smurtą, atsakymų lyginimas su 1997 m. Prieš 25 metus apie tokią patirtį žinojo 20% respondentų, o 2022 m. Patyrusių ir nepatyrusių smurtą respondentų nuomonės skyrėsi ir kitais klausimais. 55,8 % patyrusių žinojo pagalbą teikiančias įstaigas ir organizacijas, o nepatyrusių - 42,6%.
Institucinių tinklų stiprinimas ir tikslai
Pagalbos smurto aukoms kokybei užtikrinti organizuojami specialūs mokymai bei supervizijo specializuotos pagalbos centrų darbuotojams. Siekiant įvertinti teikiamos pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims kokybę bei prieinamumą ir parengti rekomendacijas dėl jų tobulinimo bus atliktos reprezentatyvios viešosios nuomonės apklausos ir mokslinis tyrimas.
Projekto metu buvo viešinami projekto rezultatai bei Specializuotos kompleksinės pagalbos centrų (SPC, vėliau - SKPC) veikla. Siekiama padidinti smurto artimoje aplinkoje aukoms teikiamos pagalbos prieinamumą ir kokybę - organizuojami mokymai visų Lietuvos savivaldybių, valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojams, dirbantiems smurto artimoje aplinkoje problematikos srityje.
Trumpa duomenų santrauka
| Rodiklis | 1997 m. | 2019 m. | 2020 m. | 2022 m. |
|---|---|---|---|---|
| Kada nors patyrė smurtą (%) | 10 | - | - | ~17-20 |
| Patartų kreiptis į policiją (%) | - | 70 | - | 77 |
| Nukentėjusios moterys kreipėsi į policiją (%) | 10,6 | 18 | 18 | 21 |
| Nepakantumas smurtui (nepateisina, %) | - | 79 | 89 | - |
Apibendrinant 2019, 2020 ir 2022 m. Visuomenės nuomonės tyrimas „Smurtas artimoje aplinkoje“: lyginamoji 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. Viešosios nuomonės tyrimo „Smurtas artimoje aplinkoje“ 2014 m. ir 2015 m. lyginamoji ataskaita. Visuomenės nuomonės tyrimas „Smurtas artimoje aplinkoje“ (2014). Purvaneckienė G. (1999a). Visuomenės nuomonė apie smurto prieš moteris Lietuvoje paplitimą. Smurtas prieš moteris Lietuvoje. - Vilnius: Danielius. - P. Purvaneckienė G. (1999b). Smurtas prieš moteris: viktimologinio tyrimo ataskaita. Smurtas prieš moteris Lietuvoje. - Vilnius: Danielius. - P.