Smurtas artimoje aplinkoje, nors ir plačiai paplitęs, yra sunkiai pastebima problema, ypač tuomet, kai įgyja prievartinės kontrolės pavidalą.
Šiame straipsnyje aptarsime smurto artimoje aplinkoje prevenciją Lietuvoje, įskaitant savivaldybių vaidmenį, tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir pagalbą pažeidžiamoms grupėms.
Savivaldybių vaidmuo smurto prevencijoje
Visos smurto artimoje aplinkoje pasekmės gula ant savivaldos pečių, nes būtent jose gyvena žmonės ir čia teikiamos paslaugos, organizuojama pagalba.
Svarbu pasirūpinti, kad ji būtų veiksminga: užtikrintų nukentėjusiųjų saugumą ir padėtų išvengti pagalbą teikiančiųjų perdegimo, frustracijos, nusivylimo.
Šį tikslą galima pasiekti tik telkiant pajėgas ir koordinuojant veiksmus, pagrįstus aiškiu algoritmu.
Taip pat skaitykite: Saugios vaikystės peticija Lietuvoje
Politikai dažniausiai siejami su nacionaline politika, tačiau kasdieniniai poreikiai ir problemos yra sprendžiami savivaldybių lygmenyje.
Nepaisant galios centralizacijos lygio, vietos valdžios institucijos atlieka svarbų vaidmenį socialinių paslaugų aprūpinimo srityje.
Integruojant ir užtikrinant lyčių lygybę vietos lygmeniu, savivaldybės privalo atsižvelgti į tai, kad jos yra ne tik viešųjų paslaugų teikėjos, bet ir dideli darbdaviai.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir algoritmas
Keletą metų lyčių lygybės ekspertai dirbo su Alytuje, Jonavoje ir Ukmergėje pagalbą smurtą patyrusiems asmenims teikiančiais specialistais, kad sukurtų mechanizmą institucijų kovai su smurtu.
Koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmas buvo papildytas ir negalios aspektu.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams
Koordinuoto institucijų atsako į smurtą artimoje aplinkoje algoritmas yra veiksmų seka, apibrėžianti, kaip institucijos bendradarbiauja įgyvendindamos smurto artimoje aplinkoje prevenciją, pranešdamos apie galimo smurto atvejus, organizuodamos pagalbą ir užtikrindamos algoritmo priežiūrą.
Pagrindiniai algoritmo dalyviai kiekvienoje savivaldybėje yra policija, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, regione veikianti specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir atvejo vadybos funkciją atliekanti institucija.
Tačiau į apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje tinklą yra įtraukti ir kitų sričių specialistai: pedagogai, darželio auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai ir paskirti savivaldybės darbuotojai, negalios srityje dirbančių organizacijų specialistai.
Šie specialistai turi glaudžiausią ryšį su žmonėmis ir gali pirmieji pastebėti smurto artimoje aplinkoje požymius.
Algoritmą kūrusios Lygių galimybių plėtros centro ekspertės Margaritos Jankauskaitės nuomone, tarpinstitucinių ryšių puoselėjimas yra labai svarbus:
Taip pat skaitykite: 16 dienų prieš smurtą: Lietuvos perspektyva
„Viena vertus, algoritmo vystymas reikalavo daugelio institucijų įsitraukimo ir nuoseklaus ekspertų darbo - šiame dokumente nugulė daugiametė darbo patirtis.
Antra vertus, skirtingų institucijų atstovams kartais gali būti sudėtinga matyti bendrą veikiančios sistemos vaizdą. Jie gali nežinoti, kokias tiksliai funkcijas atlieka kiti specialistai, todėl kyla neišpildomų lūkesčių bei komunikacijos spragų pavojus.
Nuoseklus veiksmų aprašas padeda kliūtį pašalinti. Norime, kad visos į algoritmą įtrauktos institucijos justų savo vaidmens svarbą ir pasitikėtų kitų atliekamu darbu."
„Ypač svarbu, kad žmones pasiektų tiksli informacija apie teikiamą pagalbą. Kai jos trūksta, užsisuka ydingas ratas: smurtą patyrę asmenys nepasitiki institucijomis ir vengia kreiptis pagalbos, o šis vengimas apsunkina specialistų institucijose darbą, tad kyla pavojus, kad reikalinga pagalba nebus suteikta.
Pagrindinis algoritmą įgyvendinančioms institucijoms keliamas tikslas yra smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens saugumas, kuriam užtikrinti reikalingas itin glaudus bendradarbiavimas ir nukentėjusio asmens pasitikėjimas pagalbos sistema“, - sako M.
Smurto artimoje aplinkoje atvejais neužtenka žinoti kiekvienos institucijos vaidmenį - sistema turi būti lanksti, kad adaptuotųsi prie nuolat kintančių aplinkybių.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas praplečia tarpinstitucinio bendradarbiavimo sąvoką ir jame nurodoma kurti tarpinstitucinio komisiją, kurios darbe turėtų dalyvauti visos į algoritmą įtrauktos institucijos.
Todėl algoritme atsiranda naujovė - Algoritmo darbo grupė, kuri turėtų atlikti veikiančios sistemos priežiūrą, ir Prevencijos koordinavimo darbo grupė, kuri planuotų kompleksines tvarios prevencijos priemones.
Pavyzdžiui, COVID-19 pandemija iš esmės pakeitė atsako į smurtą artimoje aplinkoje kontekstą.
Karantino metu dėl izoliacijos padaugėjo sunkių sužalojimų, nužudymų.
Algoritmas jau yra įdiegtas ir veikia trijose bandomosiose projekto „BRIDGE: vietos bendruomenių stiprinimas efektyviai kovai su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje“ savivaldybėse (Alytaus m., Jonavos r.
Pagalbos teikimas asmenims su negalia
Smurto artimoje aplinkoje prevencija ir pagalbos teikimas smurtą patyrusiems asmenims su negalia yra ypač svarbus.
Leidinys skirtas savivaldybės administracijos ir savivaldybei pavadžių įstaigų specialistėms ir specialistams, atsakingiems už pagalbos nuo smurto artimoje aplinkoje organizavimą ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos vykdymą.
Jame trumpai pristatomos savivaldybės pareigos svarbiausiuose teisės aktuose, rekomenduojama, kaip užtikrinti pagalbos ir paslaugų teikimą asmenims su skirtingomis negaliomis, pristatomos smurto prevencijos kryptys ir veiksmai, supažindinama su rizikos veiksniais ir požymiais, padėsiančiais atpažinti, kad asmuo su negalia susiduria su smurtu arba grėsme jį patirti.
Socialinės kampanijos ir visuomenės sąmoningumas
Rugsėjį atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos moterys mano, kad socialinės kampanijos, skirtos smurto artimoje aplinkoje klausimams, yra reikalingos.
Absoliučiai daugumai moterų (83 proc.) per pastaruosius metus smurtas artimoje aplinkoje buvo tapęs pokalbio tema.
11 proc. jų šią temą aptarinėjo dažnai arba labai dažnai, 32 proc. Apklausa atlikta norint įvertinti socialinės kampanijos „Moterys - moterims“ poveikį šalyje gyvenančioms moterims.
Metų pradžioje vykdytos kampanijos metu visuomenei buvo pristatytas internetinis savitarpio pagalbos forumas „MoterysMoterims.lt“.
Jis sukurtas moterims, susidūrusioms ar vis dar susiduriančioms su savo partnerio smurtu.
Forume šiemet lankėsi 8 proc. visų respondenčių, 33 proc. nebuvo prie jo prisijungusios, tačiau apie jį girdėjo.
Uždavus klausimą, ar galima sakyti, kad socialinė kampanija „Moterys - moterims“ jas paskatino ieškoti pagalbos dėl patiriamo smurto, 9 proc. jų atsakė „tikrai taip“, 14 proc.
ŽTSI projektų vadovės Ugnės Grigaitės teigimu, šis tyrimas atskleidė, kad socialinė kampanija „Moterys - moterims“ buvo paveiki priemonė, pasiekusi savo tikslą.
„Vieną ar kitą kampanijos elementą įvairiais kanalais pastebėjo daugiau nei kas antra Lietuvos gyventoja.
Tai mums yra labai svarbus pasiekimas, ypač žinant, kad kas trečia pasaulio moteris per gyvenimą patiria savo partnerio smurtą.
Gera matyti, jog pirmasis Lietuvoje internetinis savitarpio pagalbos forumas moterims, patyrusioms smurtą, tapo saugia erdve, kurioje jos gali dalytis patirtimis, žiniomis, patarimais ir suteikti viena kitai taip stipriai reikalingą emocinį palaikymą“, - sako U.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnysis patarėjas Donatas Paulauskas taip pat džiaugiasi sėkminga kampanija.
„Vyrų smurtas prieš moteris - kaip lyčių lygybės klausimas - yra svarbi Tarnybos darbo dalis, tad smagu matyti teigiamus pokyčius.
Ši apklausa yra projekto „Stop smurtui prieš moteris: nuo sąmoningumo didinimo iki nulinės tolerancijos aukų kaltinimui“ dalis.
Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija ir pagalba
Statistika apie smurtą artimoje aplinkoje Lietuvoje
Šie duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje Lietuvoje yra rimta problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir veiksmų.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje per metus | Virš 50 tūkst. |
| Nužudytų moterų per metus | Apie 20 |
| Socialinės kampanijos „Moterys - moterims“ forume apsilankiusių respondenčių | 8% |