Svarbią pergalę teisme laimėjo naujienų portalas 15min, kai redakcija apgynė visuomenės teisę žinoti apie nusikaltimus. Ši byla įeis į šalies žiniasklaidos istoriją, nes įtvirtina svarbius principus, susijusius su žiniasklaidos laisve ir visuomenės teise į informaciją.
15min pergalė teisme
Tokius principus įtvirtino Vilniaus apygardos teismas, atmetęs tarnyba piktnaudžiavusio buvusio policininko reikalavimą naujienų portalui 15min ištrinti informaciją apie jį.
Visuomenė turi teisę rasti informaciją apie anksčiau vykusius teismo procesus ir nusikaltusius žmones, nes darydamas nusikaltimą žmogus pats atsisako privatumo. 15min redakcijos vertinimu, tai - vienas iš svarbiausių pastarojo meto Lietuvos teismų sprendimų, ginančių žiniasklaidos laisvę.
Buvęs pareigūnas 15min redakcijos reikalavo nuasmeninti jo duomenis, pašalinti nuotraukas iš visų straipsnių, kuriuose aprašomas piktnaudžiavimas tarnyba (orgijos su prostitute policijos komisariato patalpose) ir dėl to vykę teismo procesai. Vyras argumentavo, kad informacija apie jį „neproporcingai suvaržo jo teisę į privatų gyvenimą".
15min redakcija šį reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą, gindama visuomenės teisę žinoti apie valstybei nusikaltusį asmenį. Dviejų instancijų Vilniaus teismai patvirtino 15min poziciją. Šią savaitę trijų teisėjų kolegijos Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad darydamas nusikalstamas ar kitas neteisėtas veikas žmogus „neturi ir negali tikėtis privatumo".
Taip pat skaitykite: Kaip gauti teisinę pagalbą?
„Neįvardijimas konkretaus asmens, kurio atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas, neatitiktų žiniasklaidos pagrindinės funkcijos - skleisti aktualią, teisingą ir išsamią informaciją apie realius įvykius", - rašoma teismo nutartyje.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad išnykus teistumui žiniasklaida neturi keisti savo straipsnių, nes taip būtų paneigiama tiksli ir teisinga informacija.
„Asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ar biografijos dalimi", - pabrėžė Vilniaus apygardos teismas.
Teismas paskelbė, kad „visuomenei turėtų būti prieinami paskelbti teisingi duomenys kaip archyvinė informacija apie anksčiau buvusius įvykius". Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo šią savaitę.
Naujienų portalo 15min vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniušis sako, kad ši nutartis - vienas iš svarbiausių teismų sprendimų pastaraisiais metais žiniasklaidos laisvės srityje.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Lietuvoje
„Redakcijos pastaraisiais metais vis dažniau užverčiamos pretenzijomis, kuriose esami ar buvę nusikaltėliai, kiti teisės pažeidėjai reikalauja ištrinti informaciją apie juos. Šioje byloje suformuotos taisyklės padės žiniasklaidai tvirčiau ginti visuomenės teisę į svarbią informaciją", - sako V. Beniušis.
Jo teigimu, jei redakcija ar teismas būtų patenkinęs ieškovo reikalavimus, būtų įtvirtintas pavojingas precedentas, iš esmės siaurinantis žodžio laisvės ribas ir ribojantis žurnalistų darbą, skatinantis žiniasklaidos straipsnių trynimą.
Byloje 15min atstovavę advokatų profesinės bendrijos COBALT teisininkai teigia, kad šioje byloje suformuotas svarbus precedentas. Tokios publikacijos turi išlikti prieinamos visuomenei niekaip nemodifikuotos, t.y. kaip archyvinė medžiaga", - pažymi COBALT partneris Marius Inta.
Kiti svarbūs teismų sprendimai
Kauno teisininkai iškovojo svarbią pergalę: daliai socialinių būstų gyventojų atsivėrė galimybė įsigyti būstą, net jei iki tol jie buvo laikomi neturinčiais teisės jį privatizuoti. Šia galimybe pasinaudoti gali tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir kurie iš buvusių „valdiškų“ butų nuomininkų ne sava valia yra tapę socialinio būsto nuomininkais.
Jei sutartyje įrašyti apribojimai - jog ji nutraukiama, nuomininkui ar jo šeimos nariui įsigijus kitą nuosavą būstą, ar pajamoms viršijus tam tikrą dydį, jei gyventojai įpareigoti periodiškai pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus, pajamų ir turto deklaracijas - jau įmanoma teismo keliu pasiekti, kad tokios jų teises suvaržiusios sutarties sąlygos būtų pripažintos negaliojančiomis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinio darbo su vaikais teisės aktai
Vien iki 2009 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sudarė išplėstinę teisėjų kolegiją, kuri 2023-12-06 byloje vertino miškų kirtimų saugomose teritorijose teisėtumą. Teismas paskelbė ypatingai svarbų galutinį ir neskundžiamą sprendimą: saugomose „Natura 2000” teritorijose ir joms gretimoje aplinkoje negali būti vykdomi miškų kirtimai neatlikus reikiamo, moksliškai pagrįsto aplinkosauginio įvertinimo.
Gavusi mano pranešimą apie priimtą teismo sprendimą, Valstybinė miškų tarnyba laikinai sustabdė išduotus miško kirtimo leidimus saugomose teritorijose, kol išsiaiškins, ką daryti toliau.
Pastaraisiais mėnesiais sulaukėme trijų Konstitucinio Teismo sprendimų dėl partnerystės, pagalbinio apvaisinimo ir cenzūros panaikinimo - tai pergalės, kurios gimė iš mūsų visų bendro darbo, atkaklumo, daugybės diskusijų net tuomet, kai atrodė, kad niekas nesikeičia. Dabar keičiasi.
Po nuoseklių bandymų keisti teisinį reguliavimą, pagaliau turime aiškų atsakymą: tai, kad nesusituokusios poros negali sudaryti partnerystės, prieštarauja Konstitucijai. Sprendimas, kad teisinė partnerystė turi būti prieinama tiek skirtingos, tiek tos pačios lyties poroms, yra reikšmingas žingsnis į priekį.
Lietuva buvo paskutinė iš Baltijos šalių, kurioje vis dar galiojo tokie neproporcingi ribojimai. Tai - dar viena mūsų visų pergalė.
Konstitucinis Teismas padarė aiškią ir nedviprasmišką išvadą - dabartinis nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia - cenzūrą įtvirtinantis reguliavimas negalioja.
Lietuvos bylos Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT)
Lietuvos gyventojai ir įmonės linkę bylinėtis su valstybe. Naujausiais Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) duomenimis, jame iš mūsų šalies sulaukiama bene 3 kartus daugiau peticijų nei visų besikreipiančiųjų bendras vidurkis.
EŽTT paskelbti duomenys už 2020 m. rodo, kad visų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) šalių vidurkis, vedamas pagal 10 tūkst. gyventojų tenkančių perduotų nagrinėti peticijų skaičių, buvo 0,5 peticijos. Tuo tarpu Lietuvos rodiklis siekė 1,42.
„Į EŽTT šalies gyventojai ar verslai kreipiasi, kai jau būna išnaudotos visos nacionalinės priemonės. Perkeltine prasme šį teismą galima pavadinti „paskutine instancija“, į kurią kreipiasi fizinis ar juridinis asmuo, kuris neapsigina ir pralaimi savo šalyje. Puiku, kad mūsų teisinė sistema suteikia tokią teisę ir kad ja naudojamasi. EŽTT duomenys rodo ir tai, kad dažniausiai šias bylas mūsų šalis pralaimi.
Nuo 1995 m., kai Lietuva ratifikavo Konvenciją, gyventojai yra pateikę daugiau kaip 7 tūkst. peticijų. Didžiąją dalį jų atsisakyta priimti, nagrinėti ir priimti sprendimai daugiau kaip 200 atvejų, o iš jų 69 proc. atvejų buvo pripažintas bent vienas Konvencijos straipsnio pažeidimas.
Kalbėdamas apie tipiškas bylų, kurios keliamos valstybei, kategorijas, E. Daunys sako, kad Lietuva ypatingai neišsiskiria. „Vienareikšmiškai pagrindinė bylų tiek prieš Lietuvą, tiek prieš kitas valstybes kategorija yra Konvencijos 6 str., kalbančio apie teisingą bylos nagrinėjimą, pažeidimai. Tai apima proceso trukmę, proceso teisingumą, teismų nepriklausomumą. Lietuvos atžvilgiu yra ir kitokių bylų, tarp jų nuosavybės apsauga ar privataus ir šeimos gyvenimo gerbimas.
Teisininko teigimu, svarbu suprasti ir tai, kad nors į EŽTT paprastai kreipiamasi kaip į nešališką ir objektyvią instituciją, jo sprendimai gali būti kontraversiški. Pavyzdžiui, teisininką neigiama prasme stebina netinkamai motyvuojami nacionalinių teismų sprendimai.
Jo teigimu, nacionaliniuose teismuose pasitaiko ir bylų, kuriose teismas ir valstybės institucijos tarsi stoja į vieną pusę arba jos būna stipriai politizuojamos.
Jei anksčiau dėl tam tikrų teisės aktų panaikinimo galėdavo kreiptis tik Seimas, Vyriausybė, Prezidentas ir teismai, dabar tai gali daryti kiekvienas asmuo.
Pralaimėjusi bylą EŽTT valstybė ne tik privalo atlyginti fiziniam ar juridiniam asmeniui priteistą turtinę ar neturtinę žalą, bet ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai nepasikartotų. Pasak E. Daunio, ar EŽTT priimti sprendimai yra įgyvendinami visada - kitas klausimas.
Jo teigimu, valstybėms, nekeičiančioms normų po pralaimėtų bylų, visų pirma gresia suprastėjusi reputacija, tad Lietuva, saugodama savąją, neturėtų delsti tinkamai reaguoti į EŽTT sprendimus.
NEMUNO AUŠRA vs VALSTIEČIAI | ES ir Trumpas | LRT darbo grupė | TRAGIŠKA AVARIJA | Tiek Žinių
Statistika: Peticijos Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT)
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie peticijų skaičių, tenkantį 10 tūkst. gyventojų, palyginant Lietuvą su vidurkiu tarp visų konvencijos šalių:
| Rodiklis | Konvencijos šalių vidurkis | Lietuva |
|---|---|---|
| Peticijų skaičius (10 tūkst. gyv.) | 0.5 | 1.42 |
