Teisinė Pagalba Pensininkams Lietuvoje: Kaip Ją Gauti?

Valstybė garantuoja teisinę pagalbą gyventojams, siekdama užtikrinti, kad jie galėtų veiksmingai ginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus.

Pirminė Teisinė Pagalba

Konsultacijomis gali pasinaudoti visi (Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys), neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį - kiekvienas gali gauti nemokamą vienos valandos konsultaciją kiekvienu jam rūpimu klausimu.

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savo savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją.

Pirminė teisinė pagalba suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į Savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės administracijos tarnautojai, darbuotojai, taip pat advokatai, advokatų padėjėjai ar specialistai iš viešųjų įstaigų, su kuriais savivaldybė yra pasirašiusi sutartį, asmeniškai patars, kaip išspręsti ginčą be teismo, informuos apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, padės parengti taikos sutartį ir užpildyti antrinės teisinės pagalbos prašymą ar kitus valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtus dokumentus.

Pirminė teisinė pagalba Jums turi būti suteikta iš karto. Jei tokios galimybės nebus, Jums bus pranešta apie kitą priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo Jūsų kreipimosi.

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Lietuvoje

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi kreiptis į savivaldybę pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ir neprivalo deklaruoti savo pajamų ir turto.

Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams

Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai turi teisę kreiptis į Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją adresu Atgimimo g.

Antrinė Teisinė Pagalba

Antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatai ir ši pagalba apima dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą teismuose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais.

Nors egzistuoja situacijos, kai valstybė apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepaisant pareiškėjo pajamų ir turto, vis dėlto dažniausiai ši antrinė pagalba suteikiama tik tiems asmenims, kurių pajamos nesiekia tam tikrų pajamų.

Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinio darbo su vaikais teisės aktai

Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių.

Yra du teisinės pagalbos finansavimo lygiai. Jei Jūsų pajamos ir turtas neviršys pirmojo finansavimo lygio, gausite nemokamą advokatą, jei neviršys antrojo - 50 procentų išlaidų kompensuos valstybė.

Jūsų turto ir pajamų lygį nustatys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, įvertinusi Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti ir Jūsų prašyme pateiktus duomenis.

Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba gaunate antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Jūsų turimą turtą ir pajamas, tačiau Jums jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Vykdymo proceso metu patirtos būtinos vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą 2005-10-27 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1.

Taip pat skaitykite: Teisinės pergalės analizė

Asmenys, Turintys Teisę Gauti Antrinę Teisinę Pagalbą

Antrinė teisinė pagalba teikiama šiems asmenims:

1. Asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;
2. Nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3. Asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;
4. Asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
5. Asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6. Asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą;
7. Asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinas izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinas izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
8. Skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
9. Nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
10. Nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
11. Nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;
12. Asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;
13. Asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
14. Asmenys, bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d.

Kaip Kreiptis Dėl Antrinės Teisinės Pagalbos?

Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo turi kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių adresu Kęstučio g.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka, t.y. kokius dokumentus turite pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui:

1. Nustatytos formos prašymą (padeda užpildyti pirminės teisinės pagalbos specialistas);
2. Dokumentus, pagrindžiančius reikalavimą;

Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodytų dokumentų gavimo dienos.

Neteisminė Mediacija

Neteisminė mediacija yra trečiasis būdas, kurį suteikia valstybė Jūsų interesams ginti. Mediacija - tai civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

Mediacija gali būti vykdoma, kai bent viena iš ginčo šalių turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Norint kilusį ginčą spręsti mediacijos būdų, Jums reikia parašyti prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurį padės parengti pirminės teisinės pagalbos specialistas.

Tarnyba sprendimą dėl mediacijos vykdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos.

Nemokama Teisinė Pagalba Vilniuje

Vilniaus universiteto Teisės klinika teikia nemokamą teisinę pagalbą nuo 1998 m. Taip pat klinika teikia ir valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą.

Konsultantai asmeniškai patars, kaip išspręsti ginčą, informuos apie teisės sistemą, įstatymus ir kitus teisės aktus, padės parengti reikalingus dokumentus.

Klinika specializuojasi sutarčių, šeimos, darbo ir socialinės apsaugos, intelektinės nuosavybės, ginčų sprendimų, mokesčių ir viešosios teisės srityse.

Neatsižvelgiant į gaunamas pajamas ar turimą turtą, teisinės konsultacijos yra teikiamos visiems Vilniaus miesto gyventojams, socialiai pažeidžiamiems fiziniams asmenims, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms ir jauno verslo, startuolių kūrėjams, Vilniaus universiteto darbuotojams ir studentams.

Klinikoje konsultuoja vyresniųjų kursų Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentai.

Mykolo Romerio universiteto iniciatyva „Teisė kiekvienam“ teikia nemokamą teisinę pagalbą nuo 2019 metų.

Teisės Aktai Reglamentuojantys Valstybės Garantuojamos Teisinės Pagalbos Teikimą

• Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo".
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimas Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo".
• Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1.

Naudingos Nuorodos

• Valstybės garantuojama teisinė pagalba (PDF)
• Valstybės garantuojama teisinė pagalba nepilnamečiams (PDF)
• Valstybės garantuojama teisinė pagalba nukentėjusiam nuo padaryto nusikaltimo (PDF)

Kai reikia teisininko patarimo ar pagalbos, tokią paslaugą galite gauti ir nemokamai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas kiekvienam teisėtai Lietuvoje ir kitose ES valstybėse gyvenančiam asmeniui suteikia teisę į nemokamą pirminę teisinę pagalbą (teisinę konsultaciją).

tags: #teisine #pagalba #pensininkams