KPMG Socialinės Atsakomybės Projektai Lietuvoje

Socialiai atsakingas verslas ir toliau nelieka nuošalyje. Jau keleri metai įmonė „KPMG“ Vilniuje ir Klaipėdoje kviečia kolegas jungtis į bėgimo ar šiaurietiško ėjimo komandas.

Kiekvienas įvairiose rungtynėse jų nubėgtas ar nueitas kilometras paverčiamas vienu euru, kuris papildo socialinės atsakomybės projektų biudžetą. Įmonė taip pat apmoka dalyvio mokesčius ir pasirūpina registravimo formalumais.

Adresas: Konstitucijos pr. KPMG biurai įvairiose šalyse dalinasi patirtimi socialinės atsakomybės srityje, taigi ir šią iniciatyvą KPMG Lietuvoje perėmė iš kolegų Latvijoje. Bėgimų metu puošiamasi firminiais marškinėliais, kad net ir didelėje minioje būtų galima jaustis viena komanda.

Nuo 2013 m. KPMG kolegos dalyvauja Trakų pusės maratono bėgimo šventėje, Vilniaus miesto maratone, Vilties bėgime Klaipėdoje ir kt. Bėgimo renginiuose biudžeto papildymą „uždirbę“ darbuotojai taip pat dalyvauja ir sprendžiant, kokiems socialinės atsakomybės projektams šie pinigai bus naudojami.

Iki šiol dažniausiai pasirenkama parama vaikų organizacijoms ir gamtosauginiai projektai Lietuvos parkuose.

Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

Kiti socialinės atsakomybės pavyzdžiai Lietuvoje:

• Utenos rajono Užpalių seniūnijoje gyvena Jūratė ir Eugenijus Keraminai, prieš 18 m. įkūrę Šv. Teresės šeimyną. Šeimynos tėvai užaugino 4 savo vaikus kartu su 27 globojamais vaikais, kurie dėl skaudžių gyvenimo netekčių, biologinių tėvų abejingumo, nemeilės neteko tėvų globos. Šv. Teresės šeimynoje jie surado saugumą, šilumą, savo tikruosius namus. Jau suaugę buvę globotiniai sugrįžta į šeimyną su savo šeimomis kaip į tikruosius namus, dalijasi bendrais rūpesčiais ir džiaugsmais. Šiuo metu šeimynoje atradę tikruosius namus gyvena 13 įvairaus amžiaus vaikų.
• Kelerių metų bendradarbiavimas su Saugų vaikų globos namais paskatino Viktoriją Grajauskienę įkurti paramos fondą. 2015 m. įsteigtas fondas organizuoja įvairius renginius Saugų vaikų globos namuose ir paramos renginius Vilniuje, o birželį surengta ir vasaros stovykla Kintuose. Fondo steigėja sako, kad piniginės aukos svarbu, tačiau dar svarbiau, kad atsirastų kontaktas tarp vaikų ir žmonių, kad atsirastų noras juos globoti, įsivaikinti ir padovanoti jiems dalelę savo širdies.
• VšĮ „Vaiko labui“ „Zipio draugų“ programos diplomus turi jau beveik 160 000 Lietuvos vaikų. Tai programa, mokanti vaiką atpažinti savo ir kitų jausmus, pamatyti, kada kitas jaučiasi blogai, ir bandyti jam padėti. Prašyti kito asmens pagalbos, kai sunku, o ne saugoti savo „juodas paslaptis“. Ji padeda vaikui suprasti, kad kiekvienas turi teisę jausti ne tik „gerus“, bet ir „blogus“ jausmus, ir tai nėra negražu ar gėda.
• Kad veiklūs ir entuziastingi garbaus amžiaus žmonės Lietuvoje būtų visaverčiai visuomenės nariai, o ne retos išimtys, gyventų oriai, prasmingai, aktyviai ir sveikai, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo (MCLPF) iniciatyva vykdoma akcija „#Prisiliesk“. Jos metu visuomenė, atsakingos valstybės institucijos, garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybei neabejingos organizacijos ir privačios iniciatyvos kviečiamos prisijungti prie Pasaulio sveikatos organizacijos judėjimo „Draugiškas pasaulis senatvei“.
• Mažeikių rajono pedagoginė psichologinė tarnyba papasakojo apie dvi programas, su kuriomis dirbti apmokė VšĮ Paramos vaikams centras. Tai SAFE programa - mokymai, skirti besilaukiančioms poroms, ir „Big Brothers Big Sisters“ programa, pagalbos reikalingiems vaikams surandanti po „didįjį draugą“.
• UAB „Skogran“ nuo 2012 m. inicijuoja kalėdinių žaisliukų projektą, kurio metu vaikai iš globos namų, taip pat vaikai, lankantys dienos ir daugiafunkcius centrus, patys gamina žaisliukus. Vėliau jie dovanojami kalėdinio projekto Eglutes.lt klientams, perkantiems gyvas eglutes.

Tai tik dalis gerųjų pavyzdžių. Iniciatyvų registraciją ir visus geruosius pavyzdžius rasite kampanijos interneto svetainėje www.uzsaugialietuva.lt.

ESG Standartai ir "KPMG Baltics" Įžvalgos

Tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu kuriamas teisinis pagrindas dėl ESG principų, signalizuoja, kad tvarumo ataskaitoms vien gražių nuotraukų ir skambių šūkių nebepakaks. Pasak tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovo Dainiaus Pupkevičiaus, rengiant metines ataskaitas Lietuvoje registruotoms įmonėms, kurių darbuotojų skaičius viršija 500, jų neturėtų pakakti jau dabar: pagal Lietuvos Respublikos Finansinės atskaitomybės įstatymą, informacija susijusi su veiklos aplinkosaugos, socialiniais ir valdysenos aspektais privalo būti atskleista įmonių ataskaitose ir audituota finansinį auditą atliekančių įmonių.

Ekspertas, visgi, pastebi, kad šiuo metu nėra nustatyta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis reikėtų rengti minėtas ataskaitas (vien gamtosaugos veiklos vertinimo standartų yra apie 20), todėl įmonėms tenka vadovautis gerąja praktika, o jos taikymas - gana komplikuotas.

Taip pat skaitykite: Socialinė parama

Prieš metus EK pristatė Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (angl. CSRD), kurios vienas iš pasiūlymų - įvesti reikalavimą įmonėms teikti informaciją apie tvarumą remiantis ESRSs. Balandį EK viešoms konsultacijoms pristatė 13 bendrųjų ESRSs projektų, skirtų ES valstybių narių įmonėms. Remiantis jais, įmonės turėtų skelbti atskiras tvarumo ataskaitas kaip dalį savo valdymo ataskaitų, kuriose būtų atskleidžiama nepriklausoma sektorių informacija, konkretaus sektoriaus ir įmonės informacija.

D. Pupkevičius pasakoja, jog šiais standartais būtų nustatyti išsamūs informacijos atskleidimo reikalavimai, kurie būtų taikomi daugumai į ES biržų prekybos sąrašus įtrauktų ir didelių įmonių, įskaitant užsienio patronuojančių bendrovių dukterines įmones Europoje. „Šie standartai, visų pirma, detalizuoja aplinkosaugos, socialinius bei valdysenos sritis, aptaria bendruosius tvarumo ataskaitų teikimo principus, ataskaitų rengimo gaires, kuriose apibrėžiami tokie kriterijai, kaip pateikiamos informacijos aktualumas, patikimumas, palyginamumas ir aiškumas, taip pat veiklos, už kurią atsiskaitoma ribos (subrangovai, tiekėjai ir pan.), detalizavimo lygis, atsiskaitymo laikotarpis, vertės grandinės įvertinimas tiek vartotojų, tiek gamintojų požiūriu.

D. Pupkevičius atkreipia dėmesį, jog standartų projektuose įvedama dvigubo reikšmingumo (angl. D. Pupkevičiaus teigimu, vienas svarbiausių ESRSs įgyvendinimo apsektų yra jų sąveika su tarptautiniais finansų atskaitomybės standartais (angl. IFRS).

Šiuo metu Tarptautinė tvarumo standartų valdyba (angI. ISSB) bendradarbiaudama su Tarptautinės apskaitos standartų valdyba (angl. IASB) siekia sukurti pasaulinį tvarumo ataskaitų teikimo standartų pagrindą, kuris harmonizuotų galiojančius tarptautinius reikalavimus ir leistų vietiniams standartų kūrėjams juos papildyti nacionaliniais reikalavimais. Tačiau D. Pupkevičius pastebi, kad šis procesas bus sudėtingesnis, nei gali pasirodyti.

Paklaustas, kurioms įmonėms į numatomus pasikeitimus reikėtų atkreipti dėmesį pirmiausia, D. Pupkevičius sako, kad pagal naujausią CSRD pasiūlymą, kuris pakeis Nefinansinės atskaitomybės direktyvą, išsiplės bendrovių, privalančių teikti tvarumo ataskaitas ratas, kadangi keisis „didelių“ bendrovių apibrėžimas. Didelėmis įmonėmis šiuo atveju įvardijamos tos, kurios atitinka du iš šių kriterijų: jose dirba daugiau nei 250 darbuotojų; jos turi daugiau nei 40 mln. eurų grynųjų pajamų, ir (arba) jų turto vertė siekia daugiau nei 20 mln. eurų. Lietuvoje tokių įmonių pagal darbuotojų skaičių yra apie 430, pagal pajamas - 350 įmonių.

Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

Bendrovės, atitinkančios esamos Nefinansinės atskaitomybės direktyvos kriterijus, naujaisiais ESRSs standartais paremtas tvarumo ataskaitas turėtų rengti po 2025 m. sausio 1 d. (t. y., apimant ataskaitinius laikotarpius, kurie baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d.). Numatoma, kad vėliau ši taikymo sritis bus išplėsta, jog galiausiai apimtų visas dideles ir daugumą biržose įtrauktų bendrovių (2027 m. sausio 1 d. arba vėliau paskelbtose ataskaitose, t. y., nuo 2026 m.).

Pasak D. Pupkevičius, atsižvelgiant į tai, kad ESRSs kontekste teisėkūros procedūros vis dar kuriamos, tikėtina, jog ataskaitoms, paskelbtoms 2025 m. sausio 1 d. arba vėliau, būtų taikomas riboto užtikrinimo reikalavimas, o po šešerių metų - visiško užtikrinimo reikalavimas.

Remiantis MSCI (MSCI ESG Ratings and Cost of Capital, 2024) tyrimais, įmonės su žemiausiais ESG reitingais patyrė vidutinius 7,9 proc. kapitalo kaštus, o aukščiausius reitingus turinčios - 6,8 proc.

Europos bankininkystės institucija (EBA) nuo 2026 m. sausio 11 d. įgyvendins galutines ESG rizikų valdymo gaires pagal CRD VI direktyvą.

Šios gairės skirsto finansų įstaigas į tris kategorijas:

• mažos ir nekompleksinės įstaigos (turtas ≤ 5 mlrd. EUR), kurioms taikomi supaprastinti reikalavimai, įskaitant paprastesnį ESG atskleidimą, ataskaitas ir atlygio politiką,
• vidutinio dydžio įstaigos (turtas > 5 mlrd. EUR ir < 30 mlrd. EUR), kurioms taip pat taikomi standartiniai CRD/CRR reikalavimai, be papildomų lengvatų ar griežtesnių taisyklių bei
• didelės įstaigos (turtas ≥ 30 mlrd. EUR), kurioms taikoma sustiprinta priežiūra, pilni Bazelio III reikalavimai, įskaitant griežtą ESG atskleidimą, rizikų valdymą ir atlygio politikos kontrolę.

Šie pokyčiai turės įtakos ne tik finansų sektoriui, bet ir verslui, kuris siekia finansavimo, nes ESG atitiktis taps būtina sąlyga.

ESG ir Įmonių Finansiniai Rezultatai

Anot jo, bendrovėms ateina metas sudaryti aiškų planą, kaip gerinti ESG rizikų valdymą kiekvienoje srityje, nes didesnis brandos lygis koreliuoja su geresniais finansiniais rezultatais ir investuotojų pasitikėjimu, o tai padaryti galima pasitelkus specialią metodiką - ESG Assurance Maturity Index, parodančią bei padedančią nustatyti tvarumo brandą, per rizikų strategiją, kultūrą, technologijas, duomenų valdymą ir ataskaitų kokybę.

„Jau dabar ESG patikrinimai (due diligence) tampa vis dažnesni sandoriuose. 57 proc. pasaulio investuotojų teigia, kad per artimiausius dvejus metus ESG patikras atliks daugumoje sandorių. Tvarumo patikrinimo išvados daro įtaką visiems esminiams sandorio elementams - nuo kainos korekcijų iki sandorio nutraukimo. 63 proc.

Įmonių Socialinė Atsakomybė Lietuvoje

Daugeliui Lietuvos įmonių, ĮSA principų ir praktikos įgyvendinimas yra išties svarbus. Socialinės atsakomybės svarbą įrodo įmonių įgyvendinamos socialiai atsakingos iniciatyvos.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato leidinį „Verslas ir socialinė atsakomybė: nuo koncepcijos praktikos link“, kuriame ne tik nagrinėjami socialinės atsakomybės teoriniai, koncepciniai aspektai ar probleminės sritys verslo sektoriuose, tačiau pristatomas ir LVK 2021 m.

Leidinyje pristatoma net 14 Lietuvos organizacijų socialinės atsakomybės gerųjų pavyzdžių. Tarp jų: UAB ,,Kvapų namai“, AB ,,Lietuvos paštas“, UAB,, Yukon Advanced Optics Worldwide“, UAB ,,Emplastrum“, UAB ,,Mezgimo akademija“, UAB ,,Joniškio grūdai“, AB ,,Smiltynės perkėla“, UAB ,,ARIMEX“, VĮ ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, UAB ,,Visma Lietuva“, UAB ,,Tele2“, UAB ,,Scandagra“ ir UAB ,,KPMG Baltics“.

Įmonių geruosiuose pavyzdžiuose galite skaityti apie ĮSA pradžią organizacijose, darbuotojų įsitraukimą į socialines iniciatyvas, aplinkosauginius aspektus, bendruomeniškumą, socialines investicijas bei sąžiningą ir skaidrią įmonių veiklą.

tags: #socialines #atsakomybes #projektai #kpmg