Asmuo, kuris nori būti ramus dėl socialinių garantijų ir išmokų - turi mokėti valstybinio socialinio draudimo mokestį. Jis yra mokamas ir asmens, kuris dirba pagal darbo sutartį, ir tokio, kuris dirba savarankiškai. Tiesa, gaunamos socialinės garantijos kinta priklausomai nuo to - kiek mokesčių yra mokama ir tuo pačiu - kam jie yra skirti.
Kas reglamentuoja įmokas ir ką jos suponuoja
Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenų socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). VSD mokestį turi mokėti visi, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo kokią nors veiklą, turi verslą. Pavyzdžiui, pildant mažosios bendrijos (MB) apskaitą svarbu žinoti, jog yra tam tikrų VSD mokestinių niuansų.
- Jeigu dirbate pagal darbo sutartį - VSD įmokos yra neskaičiuojamos automatiškai nuo Jūsų gaunamo atlygio. Tai yra, jas sumoka darbuotojas, tačiau už Jus sumoka ir perveda Sodrai darbdavys. Tos mokestinės dalies jūs neturėsite savo banko sąskaitoje kartu su mokamu atlyginimu.
- Visgi, jeigu dirbate savarankiškai - tokiu atveju VSD sumokėjimu turite pasirūpinti pats. Pavyzdžiui, jeigu asmuo vykdo individualią veiklą pagal pažymą, tokiu atveju jam labiausiai tinkamu dažnumu reikia pervesti mokestį pačiam tiesiai į Sodros sąskaitą.
- Sodra nurodo, kad: “Jei mokate socialinio draudimo įmokas už kitą asmenį - nepamirškite nurodyti to asmens, už kurį mokate įmokas, pavadinimą (Vardas Pavardė), kodą (asmens kodą ), įmokos kodą ir mokėtiną sumą”.
Jeigu turite verslo liudijimą, „Sodrai“ pranešimų teikti nereikia. Jeigu esate individualios įmonės savininkas - VSD mokama bankiniu pavedimu nurodant reikiamą įmokos kodą. Ir jei pats dirbate arba norite įdarbinti asmenį pagal autorinę sutartį - įmokos už asmenis, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, mokamos tą pačią dieną, kai atsiskaitoma su autoriumi. Ir kiti variantai apie kuriuos Jus detaliai informuos apskaitą vedantis buhalteris.
Įmoka turi būti pervedama tam tikru kodu, kuris apibrėžia, kad mokama už einamąjį mėnesį, delspinigius arba sumokant avansą. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla: VSD - 12,52 % (bendras), VSD - 15,22 % (bendras su 2,7% kaupimu) arba VSD - 15,52 % (bendras su 3% kaupimu).
Vykdant individualią veiklą (IV) pagal pažymą, VSD įmokos mokestis skaičiuojamas nuo 90 proc. 13,83 proc. 16,53 proc., jei Jūs dalyvaujate papildomame pensijų kaupime ir kaupiate 2,7 proc. arba 3 proc. (gali būti įvairios kombinacijos). Internete tikrai rasite skaičiuoklę, kuri Jums padės paprasčiau apskaičiuoti mokamo mokesčio dydį.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
“Sodra” nurodo, kad jeigu asmuo Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruos pajamas iš individualios veiklos, tačiau nesumokės įmokų „Sodrai“, tokiu atveju, socialinio draudimo įmokos bus nuskaičiuojamos nuo asmens sąskaitos savavališkai (kaupsis skola, ateis pranešimas apie ją, o tada bus nuskaičiuojama).
Šiuo metu stengiamasi padėti dirbantiems savarankiškai tinkamai apskaičiuoti VSD mokestį, tad dažniausiai dėl jo su asmenimis, kurie vykdo veiklą, susisiekia asmeniškai paskirtas finansų specialistas. Taigi, pamiršti apie mokesčius yra beveik neįmanoma. Lygiai su tuo pačiu finansų specialistu visada siūloma tartis dėl įmokų mokėjimo atėjimo, kadangi tai tikrai yra galima.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pagrindai
Valstybės socialinio draudimo įstatymas yra vienas iš pagrindinių socialinės apsaugos sistemos elementų šalyje. Šis įstatymas reglamentuoja socialinio draudimo santykius, apibrėžia draudimo rūšis, įmokų mokėjimo tvarką bei išmokų skyrimo sąlygas. Valstybinis socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Lietuvos Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo nustatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių pasirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų.
Socialinis draudimas yra privalomas kiekvienam nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, dirbančiam pagal darbo sutartį ar individualiai. Daliai piliečių draustis neprivaloma - tai besimokantys, studijuojantys jaunimas, laisvieji menininkai, bedarbiai, namų šeimininkės. Neapseinama ir be tokių asmenų, kurie socialinio draudimo vengia - dirba nesudarydami darbo sutarčių (nelegaliai) arba patys nesidrausdami.
Įmonės bei dirbantieji asmenys įmokas socialiniam draudimui dažnai vertina kaip jiems “uždėtą” sunkią naštą, kadangi šios įmokos padidina darbo jėgos kainą, mažina dirbančiųjų pajamas.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Istorija ir įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 1 d. Jį priėmė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Įstatymas buvo paskelbtas "Lietuvos aide" 1991 m. gegužės 31 d., Nr. 107-0, ir "Valstybės žiniose" 1991 m. birželio 20 d., Nr. 17-447.
Socialinis draudimas apima pensijų, ligos ir motinystės, sveikatos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų rūšis. Iki 1997 m. vidurio iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo finansuojama dalis sveikatos draudimo išlaidų; nuo 1997 m. liepos 1 d. - pervedama į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.
Nuo 1991 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba surenka įmokas ir perveda į atskirus fondus. Pavyzdžiui, Užimtumo fondui - bedarbių pašalpas; Sveikatos draudimo išlaidoms - Sveikatos draudimo fondui. Taip pat į skirtingus fondus pervedamos lėšos, priklausomai nuo įmokų ir jų paskirties.
Trumpalaikės ir ilgalaikės išmokos
Pagal mokėjimo laiką socialinio draudimo išmokos gali būti skirstytos į trumpalaikes ir ilgalaikes. Trumpalaikės pašalpos mokamos ribotą laiką, paprastai mažiau negu vienerius metus, pavyzdžiui, ligos, motinystės, tėvystės, nelaimingų atsitikimų darbe išmokos, laidojimo ir transporto išlaidų kompensacijos, reabilitacijos pašalpos. Ilgalaikės išmokos - pensijos: senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos, išankstinės senatvės pensijos, pensijos netekus maitintojo ir už ištarnautą laiką.
Ligos pašalpa nuo 1995 m. metų: teisę gauti turi asmenys, turintys tam tikrą draudimo stažą. Nuo 2001 m. pradėtas įvesti stažo reikalavimas ligos ir motinystės pašalpoms gauti. Motinystės pašalpų dydžiai ir terminai keitėsi per laiką, atsižvelgiant į įstatymus ir ekonominį kontekstą. Taip pat nuo 2004 m. pradėtos mokėti motinystės (tėvystės) pašalpos ir čia buvo įtraukti daugiau atvejų, kai nėštumo metu ar gimdymo atostogų metu asmenys netenka darbo dėl įmonės likvidavimo ar bankroto.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Laidojimo pašalpa buvo mokama iš fondų iki 2000 metų pabaigos, o nuo 2001 m. sausio 1 d. ją perėmė savivaldybės. Lietuvos socialinės apsaugos sistema įprastai remiasi universaliumo, solidarumo ir kitais principais bei pay-as-you-go principu. Nuo 2004 m. pradėtas kaupimo principas kai kurioms išmokoms, taip atsirado papildomos pensijų kaupimo galimybės.
Įmokų skaičiavimas, deklaravimas ir mokėjimai
Vienas iš pagrindinių dalykų - įmokų tarifas. Lietuvoje įmokos mokamos nuo MMA arba nuo kitų nustatytų dydžių, priklausomai nuo veiklos tipo. Dirbantiems pagal darbo sutartį įmokos dažnai pačios išskaičiuojamos iš atlyginimo, o darbdavys jas perveda į SODRA. Savarankiškai dirbantiems asmenims įmokos mokamos savarankiškai, laikantis nurodymų ir terminų.
Savarankiškai dirbantys asmenys, įtraukti į atitinkamas kategorijas, turi teisę į mokesčių lengvatas, išimtis bei deklaravimo galimybes. Pavyzdžiui, žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys gali būti atleisti nuo PSD įmokų kai kuriais atvejais arba mokėti sumažintas įmokas, priklausomai nuo EDV dydžio ir kitos draudimo rūšies. Deklaravimas ir sumokėjimas vyksta kas mėnesį arba kartą per metus (priklauso nuo kategorijos), o įmokų kodai užtikrina teisingą paskirtį bei terminus.
Po 2016-01-01 visus PSD įmokų pradėjo administruoti Sodra. Daugiau informacijos galima rasti Sodros svetainėje ir Nacionalinėse institucijose - Sveikatos apsaugos ministerijos Ligos kasose.
Apibendrinantis žvilgsnis į sistemą
Valstybinio socialinio draudimo sistema Lietuvoje užtikrina platų apsaugos ratą - nuo pensijų iki nedarbo pašalpų, ligos ir motinystės pašalpų, sveikatos draudimo finansavimo ir kt. Sistema veikia pagal universalius principus, solidarumą, bei pay-as-you-go, su papildomomis kaupimo nuostatomis. Įmokų pobūdis priklauso nuo to, ar asmuo dirba pagal darbo sutartį, ar yra savarankiškai dirbantis, kaip ir nuo papildomų įmokas kaupiančių programų dalyvavimo. Nuosekliai informuojant buhalterį ir finansų patarėjus galima užtikrinti, kad įmokos būtų mokamos teisingai, laiku ir su reikiamomis nuolaidomis, kai jos taikomos.
| Veikla | VSD tarifas (% nuo MMA / pajamų) | Taikomos nuolaidos ar išimtys | Sumokėjimo dažnumas |
|---|---|---|---|
| Darbo sutartis | 15-21% (pagrindinis tarifas; dalis atlyginimo - darbdaviui ir dalis - darbuotojui) | nuolaidos priklauso nuo apribojimų, kaupimo programų | darbdavys bei darbuotojas, pervedimai Sodrai |
| Savarankiška veikla (IV) | 12,52%-15,52% (priklauso nuo kaupimo ir stažo) | pensijų kaupimas, 2,7% ar 3% kaupimas | savęs mokama į Sodrą |
| Verslo liudijimai | 9% MMA, pritaikoma iš įmokų laikų | priklauso nuo laikotarpio | mokama už galiojantį liudijimą |
Jeigu turite klausimų dėl įmokų, visada naudinga kreiptis į buhalterį arba finansų specialistą, kuris padės tiksliai skaičiuoti įmokas ir nurodyti, kaip mokėti už konkretų mėnesį ar laikotarpį. Taip pat verta pasitikrinti naujausią informaciją Sodros svetainėje ir teisės aktuose, nes įstatymai gali kisti ir laikui bėgant keistis mokesčių tarifas bei kitokios sąlygos.
tags: #kaip #apdrausti #valstybinio #socialiniu #draudimu