Pensijų dydis Lietuvoje - aktuali tema, nuolat sulaukianti dėmesio tiek iš politikų, tiek iš pačių gyventojų. Šiame straipsnyje panagrinėsime esamą situaciją, remdamiesi naujausiais statistikos duomenimis ir ekspertų įžvalgomis.
Historia trumpai: nuo tarpukario iki šių dienų
Pensijų fondus Lietuvoje pradėta kaupti nuo 1925 metų. Labiausiai nusipelniusiems žmonėms valstybė pensijas buvo paskyrusi ir anksčiau. Daktarui Jonui Basanavičiui dar 1920 m. paskirta 2 000 auksinų pensija. Tuo metu Lietuvos piniginiai vienetai buvo auksinai. Litas dar nebuvo įvestas.
Pensijos buvo skiriamos knygnešiams. 1926 m. kunigui S. Stakelei paskirta 200 litų pensija. Pensijos mokėtos panevėžiečiams knygnešiams Kaziui Ūdrai ir Adomui Ladukui - po 75 litus mėnesiui. Nuo 1928 m. sausio 1 d. knygnešiui Antanui Bataičiui mokėta 50 litų pensija. 1931 m. Lietuvoje buvo 2 278 pensininkai (be Klaipėdos krašto).
1925 m. priimtas karių pensijų ir pašalpų įstatymas. 1926 m. priimti valstybės tarnautojų, o 1929 m. savivaldybių tarnautojų pensijų įstatymai. Pagal pirmąjį pensijų mokėjimo variantą, valstybės tarnautojai, ištarnavę 20 metų gaudavo 50 procentų paskutinės algos. 1935 m. įvesti pakeitimai, pagal kuriuos pensija skiriama ištarnavus 25 metus ir mokama 60 procentų paskutinės algos.
Pensijų sistemos struktūra ir apskaičiavimo principai
Iš esmės pensijų dydį lemia sukauptas stažas senatvės pensijai, įgyti apskaitos vienetai (taškai) bei galiojantis bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė. Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vieni stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA).
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis. Per metus galima įgyti daugiausia 5 apskaitos taškus. 2023 m. VDU siekė 1684,90 Eur.
Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų. Neįgijusieji 15 metų stažo pensijai neturi teisės gauti senatvės pensijos. Socialinio draudimo pensijų įstatymas taip pat numato, kad jei žmogus turi minimalų 15 metų stažą senatvės pensijai gauti, bet neturi būtinojo stažo (šiemet jis siekia 33 m.), jam skiriamos senatvės pensijos bendroji dalis yra socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, t. y. nemažinama.
Įmokos ir kaupimas: kas moka ir kiek?
Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis. Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio.
Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. Už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento VDU dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų.
Kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta 3 procentų dalyvio pajamų, dalyvis į pensijos sąskaitą gali mokėti savo pasirinkto dydžio papildomą pensijų įmoką. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Antroji pakopa ir jos reformos
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: nuo 2026 m. atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus. Šis pokytis reiškia didesnę asmeninę atsakomybę: norintys kaupti turės patys apsispręsti ir sudaryti sutartį.
Dar viena naujovė - minimali pensijų anuiteto riba padidėjo ir siekia 16 785 eurus (pernai - daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba - 83 926 eurus. Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. gyventojų.
Valstybės skatinamoji įmoka 2026 m. jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus. Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ilguoju laikotarpiu būtent ši nuosekli valstybės dalyvavimo forma leidžia sukaupti daugiau ir sumažinti riziką, kad senatvėje pajamos reikšmingai atsiliks nuo buvusio darbo užmokesčio.
Pensijų dydžių statistika ir pasiskirstymas
Šiuo metu Lietuvoje pensijų gavėjų skaičius siekia apie 635,5 tūkst. Pensijų pasiskirstymas pagal dydį rodo, kad didžioji dauguma senjorų kas mėnesį gauna iki 700 eurų pensiją - tokių yra apie 523 tūkst.
| Pensijos dydis (eur) | Apytikslis gavėjų skaičius |
|---|---|
| 250-270 | 22 |
| 270-290 | 404 |
| 290-320 | 4,6 tūkst. |
| 320-350 | ~16 tūkst. |
| 350-380 | ~30 tūkst. |
| 380-410 | 33,3 tūkst. |
| 410-450 | 44,5 tūkst. |
| 450-500 | ~60 tūkst. |
| 550-596,12 | ~63 tūkst. |
| 596-636 | 50,2 tūkst. |
| 636-700 | 64,9 tūkst. |
| >1000 | ~14,2 tūkst. |
| >2000 | ~1,469 |
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų. Daugiausia tokių pensijų gavėjų gyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Vidutiniai dydžiai ir tarptautiniai palyginimai
„Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. vidutinė pensija Europos Sąjungoje (ES) buvo daugiau nei 16 tūkst. eurų per metus arba maždaug 1 345 eurai per mėnesį. Tuo tarpu Lietuvoje vidutinė pensija turint būtinąjį stažą šiuo metu siekia 805,3 euro, o jo neturint - 471 eurą. Taigi matosi, kad Lietuvoje pensijos kol kas gerokai mažesnės už ES vidurkį.
Visoje ES išlaidos senatvės pensijoms pernai sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Tačiau Lietuvoje išlaidos senatvės pensijoms pernai siekė 7,3 proc. BVP. Paprastai kalbant, taip pat tikrinama, kiek pinigų „prasisuka“ visoje šalies ekonomikoje ir kiek jų skiriama pensijoms. Eurostato duomenimis, visoje ES išlaidos senatvės pensijoms pernai sudarė vidutiniškai 12,9 proc. BVP. Daugiausia pensijoms išleidžia Italija, Austrija ir Suomija - atitinkamai po 17 proc., 16,2 proc. ir 15,2 proc. BVP.
Pajamų nelygybė ir kasdienio gyvenimo realijos
Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per pastaruosius 20 metų realios (atskaičius infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui padidėjo 212,1 proc. Vidutinė neto pensija 2024 m. balandį Lietuvoje siekė 480 eurų, tuo tarpu vidutinis neto darbo užmokestis 2024 m. pirmąjį ketvirtį buvo apie 1,300 eurų, t. y. vidutinė pensija atitiko tik 37 proc.
Apie 44 proc. šalies senjorų gauna mažesnę nei vidutinę pensiją (mažiau nei 500 eurų). Atkreipiant dėmesį į tai, kad vidutinė pensija yra daugiau nei dvigubai mažesnė už vidutines darbo užmokesčio pajamas, galime teigti, kad mūsų senjorams yra žymiai sudėtingiau užsitikrinti orų pragyvenimo lygį, ypač turint omenyje augančias pagrindines išlaidas (būstui, maistui), kurios suvalgo didelę socialiai jautresnių segmentų biudžeto dalį.
Pensijos neužtenka pragyvenimui, todėl tenka dirbti: beveik kiekviename turguje nesunku pastebėti vyresnius žmones, prekiaujančius savo gaminiais ar užaugintomis daržovėmis. Genutė, prekiaujanti turguje, pasakojo, kad jos pensija siekia apie 400 eurų, todėl papildomas uždarbis reikalingas pragyvenimui.
Didžiausios pensijos ir atidėjimo efektas
Statistika rodo, kad net ir mūsų šalyje yra žmonių, kurių gaunamos pensijos viršija kelis tūkstančius eurų, tačiau tokių gavėjų dalis yra itin maža. Daugiau nei 2 tūkst. eurų siekiančią pensiją gauna 1 121 vyras ir 348 moterys. Daugiausia tokių pensijų gavėjų gyvena Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse.
Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima ne mažiau nei vieneriems metams, bet ne ilgiau nei 5 metams. „Atidėjus pensijos skyrimą 5 metams, pensija padidėja 40 proc. Papildomai per tą laiką pensija yra kasmet indeksuojama. Jei pasiekęs pensinį amžių žmogus toliau dirba, jo pensija kiekvienais metais padidėja dar ir dėl to, kad jis įgyja daugiau stažo ir pensijų apskaitos taškų“, - informuoja „Sodra“.
Planuojami pokyčiai, biudžeto projektas ir indeksavimas
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Vyriausybė siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias „Sodros“ biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas. Pagal projektą, pensijos augs reikšmingai - 12,7 proc. Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą. Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų.
Pensijos indeksuojamos pagal indeksavimo koeficientą (IK), apskaičiuojamą kaip 7-ių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3-ų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3-ų prognozuojamų metų. Finansų ministerija prognozuoja, kad nuo kitų metų pradžios pensijos galėtų didėti apie 8,51 proc., tačiau tai nėra galutinis IK ir jis gali keistis.
Struktūrinės problemos ir siūlomi sprendimai
Mažos pensijos ir žema pensijų pakeitimo norma - opios ilgalaikės Lietuvos struktūrinės problemos. I. Genytės-Pikčienės aiškinimu, Lietuvoje pensijas daugiausia lemia einamųjų mokėjimų modeliu grįsta ir perskirstymo funkciją atliekanti pirma pensijų sistemos pakopa - „Sodros“ pensija. Lietuvoje savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, o pirmoji pakopa finansuojama per mažai, sako Šiaulių banko ekonomistė.
Valstybės kontrolė pastebėjo, kad Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai buvo daugiau orientuoti į skurdo mažinimą, bet ne į didesnį buvusių pajamų pakeitimą senatvėje, užtikrinant asmeniui artimas iki pensijos buvusias gyvenimo sąlygas. Pensinio amžiaus žmonių skurdo problema išlieka.
Apskritai daugiapakopės pensijų sistemos yra atsparesnės ekonominiams svyravimams ir demografinėms duobėms. Pensijų sistemos daugiapakopiškumas leidžia stabilizuoti sistemą, diversifikuojant pensijų išmokų šaltinius. Ekspertai pastebi, kad vis daugiau žmonių ieško papildomų būdų užtikrinti finansinį saugumą senatvėje. Viena iš efektyviausių priemonių - II pakopos pensijų kaupimas.
Ką daryti dirbantiems, norint užsitikrinti geresnę pensiją?
Ekspertai rekomenduoja: kaupti antroje ar trečioje pakopose, reguliariai stebėti sukauptų lėšų dinamiką ir pasinaudoti pensijos skaičiuoklėmis, kad pamatytumėte realius skaičius ir tikslias prognozes. Skaičiuojama, kad II pensijų pakopoje lėšas senatvei kaupiant kelis dešimtmečius, šalies gyventojai savo būsimą pensiją gali padidinti apie 15-20 proc.
Pasak L. Načajienės, norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70-80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. Prognozuojama, kad valstybinė pensija senatvėje sudarys tik apie 40 proc. dabartinio atlyginimo dydžio. Papildomai investuojant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, asmens pensija išaugtų iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų.
Gyventojų lūkesčiai ir realybė
Gyventojų apklausos rodo, kad šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija šiandien turėtų siekti 700-800 eurų. Tokį lūkestį nurodo kone kas ketvirtas šalies gyventojas (23 proc.). Visgi toks pensijos dydis yra apie 2 kartus didesnis už vidutinę šiuo metu šalyje mokamą senatvės pensiją.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu 2020 m. atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu visoje šalyje apklausta 1 006 gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų.
tags: #pensiju #dydis #lietuvoje #istoriskai