Sanglaudos politika - tai Europos Sąjungos politikos iniciatyvų visuma, skirta sumažinti skirtumus tarp atskirų ES regionų bei mažiausiai išsivysčiusių regionų atsilikimą. Sanglaudos politika savo esme yra nukreipta į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimą. Sanglaudos politikos programoms ir projektams finansuoti pasitelkiami Europos struktūriniai ir investicijų fondai (t.y. Europos regioninės plėtros fondas, Europos socialinis fondas, Sanglaudos fondas ir kt.).
Socialinė sanglauda susijusi su socialine integracija ir socialiniu solidarumu, jai būdinga demokratija, nuomonių pliuralizmas, nėra socialinės atskirties, nelygybės. Jungtinės Tautos 2007 socialinę sanglaudą apibrėžė kaip bandymą didinti daugiakultūriškumą, plėsti informacinę visuomenę ir skleisti demokratines idėjas siekiant sukurti socialinio ir pilietinio dalyvavimo sistemas ir mechanizmus. Europos Taryba 2008 socialinę sanglaudą apibrėžė kaip visuomenės gebėjimą užtikrinti savo narių gerovę mažinant skirtumus ir išvengiant susiskaldymo.
ES vaidmuo ir sanglaudos politikos instrumentai
Europos Sąjunga (ES) ypač pabrėžia socialinės sanglaudos svarbą. Jos socialinės sanglaudos politikos tikslas yra šalių narių socialinė ir ekonominė integracija siekiant mažinti socialinės ir ekonominės plėtros skirtumus. Socialinės sanglaudos kūrimo pagrindinė priemonė - socialinė ir regioninė politika (struktūrinė parama šalims ir kitos finansinės priemonės).
ES sanglaudos politikos įgyvendinimo pradžia laikoma 1988, kai buvo atlikta pirmoji svarbi struktūrinės politikos reforma, po kurios sanglaudos politika pradėta formuoti nebe nacionaliniu, o ES lygiu. 1992 Maastrichto sutartimi ekonominė reabilitacija ir socialinė sanglauda įtvirtinta kaip ES vienas pagrindinių tikslų, įkurtas Sanglaudos fondas. Vėliau įkurtas Europos socialinės sanglaudos komitetas.
2021-2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programa, kurios biudžetas - beveik 8 mlrd. Europos socialinis fondas + (ESF+) yra pagrindinė ES investavimo į žmones priemonė, todėl šio fondo lėšos - 1,057 mlrd. Fondas taip pat yra ir viena iš pagrindinių ES socialinio ir ekonominio atsigavimo po COVID-19 pandemijos priemonių ir padeda valstybėms narėms spręsti pandemijos sukeltus iššūkius. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis - 3,635 mlrd. eurų, finansuojamas viešasis ir privatus sektorius visuose ES regionuose, siekiant mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius regionų skirtumus. Sanglaudos fondo (SF) investicijos - 1,248 mlrd. Teisingos pertvarkos fondo (TPF), kuriam numatyti 273 mln. eurų, paskirtis teikti pagalbą žmonėms, ekonomikoms ir aplinkai teritorijose, kuriose kyla didelių socioekonominių iššūkių dėl pertvarkos proceso, įgyvendinant 2030 m. ES energetikos ir klimato srities tikslus ir siekiant ne vėliau kaip 2050 m.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Prioritetai ir lėšų paskirstymas
| Fondas | Tikslas | Prioritetai |
|---|---|---|
| Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) | Skatinti subalansuotą ekonominę ir socialinę plėtrą regionuose | Inovacijos, parama MVĮ, skaitmenizacija, aplinkosauga |
| Europos socialinis fondas (ESF+) | Gerinti užimtumo galimybes, skatinti švietimą ir socialinę įtrauktį | Mokymasis visą gyvenimą, socialinė įtrauktis, kova su skurdu |
| Sanglaudos fondas (SF) | Remti aplinkosaugos ir transporto infrastruktūros projektus mažiau išsivysčiusiose šalyse | Transporto infrastruktūra, atsinaujinanti energetika, vandens valymas |
Sanglaudos politika Lietuvoje: investicijos ir poveikis
Per dvidešimt narystės Europos Sąjungoje (ES) metų Lietuva padarė tai, ką ekonomistai vadina sėkmės istorija ir vienu sparčiausių vystymosi šuolių Europoje. Nuo 2004-ųjų iki 2023 metų BVP vienam gyventojui mūsų šalyje padidėjo nuo 48 proc. iki 87 proc. ES vidurkio. Nedarbo lygis imant tuos pačius lyginamuosius metus krito nuo 10,9 proc. iki 6,3 proc. Tai ES sanglaudos politikos istorija Lietuvoje skaičiais.
2021-2027 m. Lietuva iš ES fondų gauna 6,189 milijardo eurų. Pinigai šiuo septynerių metų periodu dalijami penkioms kryptims - beveik trečdalis skiriama (30%) žalesnei Lietuvai, t.y. klimatas, energetika, žiedinė ekonomika. Socialinei sričiai dar panašiai tiek - 29 proc. biudžeto. Pažangai, inovacijoms, skaitmenizacijai ir verslas tenka 15 proc., transportui ir infrastruktūrai - 8 proc., miestų plėtrai ir Teisingos pertvarkos fondui - likusi dalis.
Tačiau svarbiau nei proporcijos yra tai, kad Europos Sąjungos fondai šiuo metu sudaro daugiau nei 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Galima tuo džiaugtis, tačiau kartu tai reiškia, kad šalis ne šiaip ES lėšų gavėja, bet ji yra visiškai priklausoma nuo europinių pinigų. Be jų tiesiog nebūtų didelės dalies to, ką matome kasdien. Keliai, mokyklos, verslo paramos programos, socialinė politika - visa tai didele dalimi remiasi tuo, ar ES pinigai ateina laiku ir ar jie panaudojami tinkamai.
Regioniniai skirtumai ir „dvi Lietuvos“ problema
Turbūt kiekvienam tekę girdėti žodžius „dvi Lietuvos“. Kartais posakis nuskamba įvairomis prasmėmis, tačiau kalbant apie pragyvenimo lygį ir ES paramą tai visiška tiesa. Vilniaus regiono BVP vienam gyventojui šiandien siekia 132 proc. ES vidurkio. Tuo tarpu „kita Lietuva“ - tiksliau Vidurio ir Vakarų Lietuva, kurios dalis yra ir Alytaus regionas, tesiekia 67 proc. ES vidurkio. Atotrūkis tarp Vilniaus ir kitos dalies Lietuvos milžiniškas ir jis tik auga.
Neramina demografiniai rodikliai - gyventojai sensta, gimstamumas mažėja, kaimai ir mažieji miestai, tarp jų Dzūkijoje, patenka į tai, ką ekspertai vadina „talentų spąstais” - žmonės išvyksta, nes trūksta galimybių, o dėl to galimybių dar labiau mažėja.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Praktiniai projektai ir socialinės iniciatyvos
Pavyzdžiui, Fondo lėšomis buvo finansuojami pagrindinių kelių, pavyzdžiui, „Via Baltica“ magistralės modernizavimas. Socialinės iniciatyvos apima ir konkrečias programas: maisto kortelės - programa finansuojama tik iš Europos Socialinio fondo lėšų, kuriai skiriama kiek mažiau nei 100 milijonų eurų. Seniau per ją buvo dalinami maisto paketai, dabar tai kortelės, su kuriomis žmonės nepritekliuje gauna 25 eurus per ketvirtį vienam žmogui, šeima atitinkamai daugiau pagal žmonių skaičių. Tai labai konkreti parama - su ja galima eiti į bet kurį prekybos centrą ir nusipirkti būtiniausių produktų. Ši programa taip pat remia Maisto banko akcijas.
Iš perskirstomų sanglaudos lėšų 53 milijonai eurų numatyti socialiniam būstui - labiausiai tikėtina, esamų butų pirkimui rinkoje. Lietuva išsiskiria Europoje tuo, kad apie 95 proc. gyventojų turi nuosavą būstą - tai sovietmečio masinio privatizavimo palikimas. Tai reiškia ir tai, kad nuosavo būsto neturintiems socialinio būsto sektoriaus beveik nėra, o eilės kai kur siekia dešimt metų.
Socialinis būstas neturi tapti naujų getų kūrimu - šį klausimą jau dabar kelia ES institucijos. Geruoju modeliu gali būti Hamburgas ar Kelnas Vokietijoje, kur socialiniai butai naujuose rajonuose negali sudaryti daugiau nei 30 proc. visų butų. Beje, Lietuva patvirtino, kad prioritetas bus esamų butų pirkimas, o jei statomi nauji - socialiniai butai viename name neturėtų sudaryti daugiau nei pusės.
Teisingos pertvarkos fondas ir klimato priemonės
Atskiras finansavimo šaltinis - Teisingos pertvarkos fondas. Lietuva gauna 273 milijonus eurų, tačiau jie skirti konkrečioms teritorijoms - Kauno, Šiaulių ir Telšių apskritims. Ten remiamas energetinis efektyvumas pramonės įmonėse, atsinaujinančios energetikos diegimas ir MVĮ plėtra.
Kompensuojant brangimą pažeidžiamiausiems gyventojams, atsirado Socialinis klimato fondas, kuriame Lietuvai numatyta apie 660 milijonų eurų ES lėšų ir privalomas 25 proc. prisidėjimas iš šalies biudžeto. Iš viso tai sudaro apie 900 milijonų eurų iki 2032 metų. Lėšos dalijamos maždaug pusiau - pusė pastatams, pusė - susisiekimui.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Pastatams, tai reiškia renovacijai - bus remiama langų keitimas, fasadų šiltinimas, stogai, šildymo sistemų modernizavimas tiek individualiems namams, tiek daugiabučiams. Pinigai skiriami pažeidžiamiems namų ūkiams - labiausiai tikėtina tiems, kurie gauna šildymo kompensacijas. Jei namas naudoja iškastinius degalus ir nori renovuotis, jis turės galimybę gauti iki 80 proc. kompensaciją renovacijos išlaidoms.
Administraciniai iššūkiai ir biurokratija
Lietuva garsėja kaip gana sėkmingai panaudojanti ES lėšas. 2021-2027 m. programos viduryje Lietuva jau atrinkusi beveik 70 proc. visų planuotų projektų (ir tai geriau nei ES vidurkis), tačiau realiai išmokėta vos daugiau nei dešimtadalis lėšų - apie 13 proc. Projektai pradėti, sutartys pasirašytos, bet pinigai gavėjų dar nepasiekė. Ir nors visos investicijos turi būti užbaigtos iki 2026 m. vidurio, Europos Komisijai pateikta tik trys mokėjimo prašymai iš planuotų dvylikos.
Biurokratija yra viena sunkiausių kliūčių, o pareiškėjai susiduria su procedūromis, kurios neretai griežtesnės nei tai, ko iš tikrųjų reikalauja ES reglamentai, nes Lietuva susikuria ir papildomų reikalavimų. Vien dėl to kartais verslas renkasi banko paskolą, nes tiesiog paprastesnis procesas.
Perskirstymas ir nauji prioritetai
Tad ir dabar, iki 2025 m. pabaigos, LR Finansų ministerija turi pateikti Europos Komisijai pakeitimų planą. Jei to nebus padaryta, papildomų milijonų, skirtų kaip paskata, šalis negaus. Logika paprasta - jei lėšų nenaudoji, vadinasi, tau jų nereikia.
Lietuva dabar siekia perskirstyti apie 600 milijonų eurų. Nauji prioritetai - karinis mobilumas ir civilinė sauga ir tai tiesioginė reakcija į pasikeitusią geopolitinę realybę. Europos rytiniai pasienio su Rusija, Baltarusija, Ukraina regionai tapo strategiškai svarbiais ne tik gynybos, bet ir investicijų prasme. Sanglaudos programos rytiniuose pasienio regionuose gaus papildomų lengvatų ir Lietuva yra viena iš tų, kas gali iš to gauti daugiausiai naudos.
Perskirstant lėšas 10 milijonų eurų ketinama numatyti priedangoms visuomeninės paskirties pastatuose. Tačiau šių pinigų užteks maždaug viena vietai ant aštuonių šimtų žmonių. Be to, nėra apibrėžtų reikalavimų, kaip tos priedangos turi būti įrengtos ar paruoštos.
Socialinė ekonomika, inovacijos ir užimtumas
Socialinė ekonomika sudaro fondai, ne pelno siekiančios organizacijos, kooperatyvai, asociacijų ir kitų aktyvių piliečių ir savanorių grupės, siekiančios pasitarnauti visuomenei ir ją transformuoti tiek socialiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Socialinė ekonomika sudaro 10 proc. Socialinė ekonomika įdarbina daugiau nei 11 milijonų darbuotojų arba 4,5 proc. Socialinio verslo organizacijos yra socialinės ekonomikos dalis. Jos veikia siekdamos visuomenei naudingų tikslų (socialinių, visuomeninių ar aplinkosauginių) ir nėra susikoncentravusios vien į pelno maksimizavimą.
Socialinė inovacija (angl. social innovation) - tai naujų socialinių idėjų vystymas, veikiančių novatoriškų metodų ir praktikų iš kitų sektorių perkėlimas ir įgyvendinimas (produktai, paslaugos, mechanizmai), siekiant patenkinti socialinius poreikius, spręsti įsisenėjusias socialines bei aplinkosaugines problemas bei kurti naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimą. Socialinių inovacijų rezultatas yra modernių (naujų), dažnai netradicinių sprendimų suradimas.
Kas perka politikus ir žurnalistus? Artūras Skardžius TIESIOGIAI
Ateities iššūkiai ir scenarijai
Kitas ES biudžeto laikotarpis, kurio planavimas jau prasideda - 2028-2034 metai. Laukia ir struktūriniai pokyčiai, tačiau didžiausias nežinomasis - ES plėtra. Jeigu Ukraina tuo laikotarpiu įstos į ES, Sanglauda keistųsi visiškai. Ukraina yra nepalyginamai skurdesnė nei bet kuri dabartinė ES narė, tad lėšos, kurios dabar keliauja į Lietuvą ir kitas Rytų Europos valstybes, tikėtina, bent iš dalies keistų kryptį. Tai ilgalaikis scenarijus, bet jis jau dabar kelia diskusijas ir kol kas niekas nesiryžta prognozuoti, kaip ES biudžetas atrodys po dešimtmečio.
S&D frakcija taip pat mano, kad būtų neteisinga leisti regionams, kuriems nacionalinės vyriausybės vykdo struktūrines reformas su regionine plėtra nesusijusiose politikos srityse, naudotis sanglaudos fondais. Jie taip pat pasisako už tai, kad būtų rastas tinkamas finansavimas įvairioms netikėtoms krizėms ir iššūkiams Europos saugumui, tačiau tai neturi būti daroma sanglaudos fondų lėšų išeikvojimo sąskaita.
Marcos Ros Sempere, S&D atstovas Europos Parlamento Regioninės plėtros komitete, sakė: "Socialistai ir demokratai ragina vykdyti tvirtą ir plataus užmojo sanglaudos politiką po 2027 m., atsižvelgiant į artėjančias derybas dėl kitos daugiametės finansinės programos - ES daugiamečio biudžeto po 2027 m., taip pat į tai, kad didėja nesaugumas prie mūsų išorės sienų, nes į mūsų žemyną grįžta karas. Tikrai manome, kad mūsų pačių gynybiniai pajėgumai yra labai svarbūs Europos savarankiškumui ir saugumui neramiame pasaulyje."
tags: #socialines #sanglaudos #lygis