Kraujo donorystė Lietuvoje ne tik gelbsti gyvybes, bet ir suteikia galimybę gauti Garbės donoro vardą bei antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Panagrinėkime, kokios yra pensijos už kraujo davimą sąlygos ir kaip galima pretenduoti į šią išmoką.
Kas gali gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją?
Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas paaiškino, kad pretenduoti į antrojo laipsnio valstybinę pensiją gali visi kraujo donorai, sulaukę pensinio amžiaus ir kuriems yra suteiktas garbės donoro vardas. Tai reiškia, kad nuo 1997 metų sausio 1 dienos jie turi būti 40 kartų neatlygintinai davę kraujo ir 10 metų dalyvavę neatlygintinos kraujo donorystės veikloje.
Garbės donoro vardas suteikiamas žmogui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų - plazmos. Kartu įteikiamas tai patvirtinantis ženklas ir pažymėjimas. Nacionalinio kraujo centro direktorius apdovanoja garbės donoro pažymėjimais.
Garbės donoro vardui suteikti (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) skaičiuojamos visos neatlygintinos kraujo donacijos (kraujo, dvigubos eritrocitų masės aferezė, trombocitaferezė, plazmaferezė, eritrocitaferezė), įtrauktos į Kraujo donorų registrą.
Kiek pinigų moka ir kiek laiko?
Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra mokama kas mėnesį visą gyvenimą. D. Gutauskas įvardijo donorų gaunamos pensijos dydžius: 2020 m. - 116 eurų, 2021 m. - 117,4 euro, 2022 m. iki birželio 1 d. - 118,7 euro, 2022 m. nuo birželio 1 d. - 130,58 euro, 2023 m. - 136,58 euro, 2024 m. Šiuo metu antrojo laipsnio valstybinę pensiją gauna 96 asmenys, kiekvienais metais šis skaičius vis auga.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
„Garbės donoras yra donoras, kuris kraujo neatlygintinai aukojo jau 40 kartų. Tokie donorai gali pretenduoti į valstybinę antrojo laipsnio pensiją - 116 eurų. Žinant vidutinę lietuvišką pensiją - tai yra tikrai - ženkli dalis. O ateity turėtų ir kilti“, - teigia nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas.
Garbes donoro antrojo laipsnio valstybinė pensija mokama sulaukus pensinio amžiaus. Ir tokia pensija gali būti nemenka finansinė pagalvė senjorams. Štai vidutiniškai moterys Lietuvoje gyvena 80 metų, tad į pensiją išėjusi 64 metų per 16 metų prie senatvės pensijos už donorystę gali prisidurti kiek daugiau kaip 24 tūkstančius eurų.
Kokie reikalavimai ir sąlygos?
Tačiau tam reikia ne tik 40 kartų duoti kraujo neatlygintinai, dar privalu ir ne mažiau kaip 10 metų aktyviai dalyvauti neatlygintinos kraujo donorystės veikloje, pavyzdžiui, propaguoti kraujo donorystę visuomenėje (tarp bendradarbių, pažįstamų, artimųjų), savanoriauti kraujo donorystės akcijose ar kitaip dalyvauti neatlygintinos kraujo donorystės veikloje.
Visi kraujo donorai, kurie paaukojo kraujo 40 kartų. Dar yra maža sąlyga: donoras turėtų aktyviai dalyvauti donoro veikloje, tai yra pakalbinti draugus, pažįstamus dovanoti kraujo ar skleisti žinią apie donorystę socialinėse erdvėse.
Jeigu asmuo nežino, kiek kartų aukojo kraujo, savo donacijų skaičių jis gali pasitikslinti kraujo donorystės įstaigoje, kurioje duoda kraują. Kraujo donorų registro duomenų patikra atliekama kiekvieną kartą prieš duodant kraują ar jo sudėtines dalis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Kas gali būti kraujo donorais?
Kraujo donorais gali būti visi sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, o nuo 65 metų amžiaus yra reikalinga kasmetinė sveikatos patikra ir gydytojo leidimas. Su savimi asmuo turi turėti asmens dokumentą. Visi, sulaukę aštuoniolikos metų, gali aukoti kraujo.
Kraujo duoti gali tik visiškai sveikas žmogus. Kraujo donorystė dėl įvairių organizmo sutrikimų, gydymo ar ligų gali būti laikinai atidėta. Štai keletas pavyzdžių: dvi savaites kraujo negalima duoti po karščiavimo (aukštos temperatūros), po gripo ar kitos virusinės ligos simptomų išnykimo dienos. Keturis mėnesius negalima kraujo duoti po tatuiravimo arba auskarų vėrimo į kūną, sunkios chirurginės operacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros (išskyrus atvejus, kai ją atlieka kvalifikuotas medikas), po kraujo patekimo ant gleivinės arba sužeidimo adata, kraujo sudėtinių dalių perpylimo. Nerekomenduojama moterims duoti kraujo mėnesinių metu.
Prieš imant kraują ar jo sudėtines dalis turi būti patikrinta donoro sveikata, atlikta hepatito ir Kraujo donorų registro duomenų patikra. Kiekvieną kartą prieš duodant kraują ar jo sudėtinių dalių atliekama donorų medicininė atranka ir patikra Kraujo donorų registre.
Limitai ir donorystės dažnumas
Vyrai per metus gali duoti kraujo iki šešių kartų, moterys - iki keturių. Kraują galima duoti kas 2 mėn., trombocitų, plazmos - kas 2 sav., eritrocitų (2 vnt.) - kas 4 mėn. vyrams ir kas 6 mėn. moterims. Jeigu vyras aukotų tiek, kiek jis gali, reikėtų aštuonerių, o moteriai prireiktų dešimties metų. Žinoma, pertraukas reikėtų daryti. Nereikia alinti organizmo. Čia ne lenktynės. Per ilgesnį laiką žmogus tikrai gali savęs nespausdamas surinkti tą skaičių.
Donorystės saugumas ir tyrimai
Dažnai baiminamasi, ar kraujo donorystė saugi. Tačiau prieš duodant kraujo gydytojas patikrina donoro sveikatą ir įvertina asmens tinkamumą donorystei. Kraujui surinkti naudojamos vienkartinės priemonės, todėl nėra jokio pavojaus užsikrėsti krauju plintančiomis infekcijomis.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Kiekvienos donacijos kraujas tiriamas dėl krauju plintančių infekcijų siekiant nustatyti, ar nėra pavojingų infekcijų sukėlėjų: hepatito B ir C, žmogaus imunodeficito virusų ir sifilio sukėlėjo. Nuo 2012 m. visi privalomų kraujo donorų tyrimų, tarp jų ir dėl infekcijų žymenų (hepatito B bei C), rezultatai saugomi Kraujo donorų registre. Nuo 2017 m. duomenys apie asmenis (tarp jų ir kraujo donorus), užsikrėtusius virusiniu B ir C hepatitu, bus įrašomi į Hepatito registrą.
Kaip pretenduoti į pensiją ir kada kreiptis?
Anot direktoriaus, pirmoji instancija, kur reikia kreiptis dėl papildomos pensijos, yra Nacionalinis kraujo centras. Žmogus gali kreiptis nesulaukęs senatvės pensijos, tačiau rekomenduojama kreiptis likus pusei metų iki senatvės pensijos. Centro atstovė Alina Versekėnienė komentavo, kad jei neatlygintinas kraujo donoras atitinka visus kriterijus, jis gali kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą, pateikdamas Garbės donoro pažymėjimo kopiją, asmens dokumento kopiją ir prašymą.
Teikti dokumentus dėl pensijos Sveikatos apsaugos ministerijai galima tik tuomet, kai donorui iki pensijos lieka pusė metų. Jeigu donoras dokumentus pateikia ankščiau, jie yra archyvuojami ir donorui siunčiamas patvirtinimas apie gautas dokumento kopijas, kuriame informuojama, kad donoras būtinai papildomai su prašymu turėtų kreiptis į Nacionalinį kraujo centrą likus pusei metų iki pensijos.
Viešoji nuomonė ir donorų motyvacija
Kraujo donorais patys donorai tikina kraują dovanojantys ne dėl piniginių paskatų, o pilietinės pareigos. Vilnietį Rimantą drąsiai galima vadinti kraujo donorystės rekordininku. Vyriškis kraują jau yra davęs daugiau kaip 90 kartų ir sako - čia dar ne riba. Rimantas pripažįsta, kad kraujo donorystė jam ir pareiga, ir džiaugsmas padėti kitiems.
Iš valdžios už ilgametę donorystę Rimantas gauna antrojo laipsnio valstybinę pensiją - daugiau kaip 100 eurų. O tokia finansinė paskata, pasak Rimanto, išties pamalonina. „Dabar jau yra treti metai, kai gaunu ir esu patenkintas esu, kad mano pastangos ir siekiai buvo taip įvertinti. Tai tikrai yra materialiai ir moraliai malonu“, - sako garbės donoras Rimantas Daunoravičius.
Tiesa, apie tokią piniginę padėką donorai mažai tegalvoja, kai kurie jų net ir turėdami galimybę gauti valstybinę antrojo laipsnio pensiją jos neprašo. „Nacionalinis kraujo centras visada informuoja žmogų, kad štai jau atlikote 40 donacijų ir mes galime padėti užpildyti dokumentus, užpildyti prašymą, tačiau ne visi žmonės į tai linkę“, - teigia D. Gutauskas.
Vilnietė Loreta kraują duoda jau 28 kartą ir tikina, kad tai jos pilietinė pareiga. Pasak kraujo donorės, apie valstybinę pensiją už kraujo donorystę moteris per daug galvos nesuka. „Vis tiek čia duodi tai, ką tu gauni nemokamai ir be kažkokių ypatingų įgūdžių, be jokių pastangų didelių. Nemanau, kad čia turėtų būti paskata ta pensija“, - sako vilnietė Loreta.
Donorystės reikšmė visuomenei ir statistika
Nacionalinis kraujo centras (NKC) skelbia pernai surinkęs didžiausią kraujo kiekį per visą savo veiklos istoriją - donorai kraujo aukojo daugiau nei 77 tūkst. kartų. NKC duomenimis, pernai kraujo dovanojusių žmonių iš viso buvo 40 tūkst., o atliktų donacijų - 77,1 tūkst.; tuo metu 2023 metais atliktų donacijų buvo 72,3 tūkstančio.
„Rekordiniai rezultatai rodo vis labiau augantį visuomenės supratingumą apie šios kilnios veiklos vertę bei suvokimą, kad stabilus kraujo tiekimas gydymo įstaigoms yra būtinas nepriklausomai nuo savaitės dienos ar metų laiko“, - pranešime cituojamas NKC direktorius Daumantas Gutauskas. Anot jo, Lietuvoje formuojasi stipri, europiniu mastu konkurencinga neatlygintinos kraujo donorystės kultūra. Europos kraujo aljanso duomenimis, Lietuva yra tarp lyderiaujančių šalių pagal sugrįžtančius gyventojus donorystei.
„Tokios tendencijos labai džiugina, nes, kai donorai vis dažniau sugrįžta pakartotinėms donacijoms, tai leidžia mums ne tik patikimiau planuoti kraujo atsargas, bet ir užtikrinti stabilų, nenutrūkstamą kraujo tiekimą pacientams visoje šalyje. Kraujo šalies ligoninėms reikia nuolat - net ir tuomet, kai džiaugiamės gerais kraujo donorystės rodikliais“, - sako D. Gutauskas.
Statistinė lentelė: pagrindiniai rodikliai
| Rodiklis | Skaičius / Pastaba |
|---|---|
| Metų donacijų skaičius (pastaraisiais metais) | 77,1 tūkst. donacijų (pernai) |
| Donorų skaičius | 40 tūkst. asmenų (pernai) |
| Garbės donorų gaunančių pensiją | 58-96 asmenys (skirtingi šaltiniai rodo skirtingus laikotarpius) |
| Antrojo laipsnio pensijos dydis (paskutiniai atnaujinimai) | ~130-136,58 euro (priklausomai nuo datos) |
Praktiniai patarimai ketinantiems tapti garbės donorais
- Rūpinkitės sveikata, kad ligos nesutrukdytų siekti šio kilnaus tikslo - padėti sergančiajam.
- Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus, išsimiegojus.
- Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Aktyviai dalyvaukite donorystės veikloje: pakvieskite draugus, dalinkitės informacija socialiniuose tinkluose, savanoriaukite akcijose.
- Jei jau esate arti 40 donacijų, pasitikrinkite savo donacijų skaičių Kraujo donorų registre ir susitvarkykite dokumentus NKC likus pusei metų iki pensijos.
Pastaba apie donorystės tęstinumą ir sveikatą
Vyresniame amžiuje žmonių kraujas keičiasi. Aišku, kad gali. Dėl donoro sveikatos galime sustabdyti donorystę arba jo paprašyti padaryti ilgesnę pertrauką. Kraujo donorystė yra neatlygintina, nemanau, kad yra daug žmonių, kurie būtent tik dėl pensijos ateitų ir dovanotų kraują. Žmonės ateina ir nori padaryti gerą darbą, gelbėti kitų žmonių gyvybes, dėl pilietiškumo, o ne dėl pensijos. Jeigu yra toks žmogus, kuris tik dėl pensijos kaupia, žinoma, ties 30 kartu mes galime sustabdyti. Reikėtų atsižvelgti į savo organizmą, į savo galimybes.