Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį.
Kas yra specialusis poreikis ir kaip jis nustatomas
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija.
Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Įtraukiojo ugdymo reformos kontekstas
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas.
Mokymų reikšmė specialistams ir tėvams
Šiame straipsnyje nagrinėjami ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologijos mokymai, skirti specialistams ir tėvams, siekiant gilinti žinias apie vaikų raidą, elgesio ypatumus ir efektyvius ugdymo metodus. Mokymai apima įvairias temas - nuo vaikų emocijų ir elgesio sunkumų iki specialiųjų ugdymosi poreikių ir streso valdymo technikų. Mokymai ikimokyklinio amžiaus vaikų psichologijos srityje suteikia specialistams ir tėvams daug naudos:
- Žinių gilinimas: Mokymų dalyviai įgyja naujų žinių apie vaikų raidą, elgesio ypatumus ir ugdymo metodus.
- Įgūdžių lavinimas: Mokymų dalyviai išmoksta taikyti įvairias technikas ir strategijas, kurios padeda jiems efektyviau dirbti su vaikais.
- Pasitikėjimo savimi didinimas: Įgytos žinios ir įgūdžiai padeda mokymų dalyviams jaustis labiau pasitikinčiais savimi ir savo gebėjimais.
- Profesinio augimo skatinimas: Mokymai padeda specialistams tobulėti profesinėje srityje ir siekti karjeros aukštumų.
- Teigiamas poveikis vaikų raidai: Specialistai ir tėvai, įgiję daugiau žinių ir įgūdžių, gali geriau suprasti ir palaikyti vaikus, o tai teigiamai veikia jų raidą ir gerovę.
Mokymų temos
Mokymai apima įvairias temas, kurios yra svarbios specialistams ir tėvams, dirbantiems su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Štai keletas pavyzdžių:
- Vaikų emocijos ir elgesio sunkumai: ši tema apima vaikų pyktį ir agresiją, baimes, netektis, taip pat vaikų ir tėvų konfliktus. Mokymų dalyviai mokosi atpažinti šių emocijų priežastis, suprasti jų raišką ir taikyti efektyvius valdymo būdus.
- Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP): ši tema apima autizmą, hiperaktyvumą ir disleksiją.
- Streso valdymas: ši tema apima streso priežastis, simptomus ir valdymo būdus. Mokymų dalyviai mokosi atpažinti streso požymius sau ir vaikams, taip pat taikyti įvairias streso valdymo technikas, tokias kaip relaksacija, meditacija ir fizinis aktyvumas.
- Komunikacijos įgūdžiai: ši tema apima efektyvų bendravimą su vaikais, tėvais ir kolegomis. Mokymų dalyviai mokosi klausytis, suprasti ir reaguoti į kitų žmonių poreikius, taip pat spręsti konfliktus ir kurti teigiamą atmosferą.
- Kūrybinės terapijos metodai: ši tema apima lėlių terapiją, meno terapiją ir pasakų naudojimą ugdymo procese. Mokymų dalyviai mokosi taikyti šiuos metodus, siekiant padėti vaikams išreikšti savo emocijas, įveikti sunkumus ir lavinti kūrybiškumą.
Mokymų trukmė ir akreditacija
Mokymų trukmė gali skirtis priklausomai nuo programos ir jos turinio. Kai kurios programos gali trukti vos kelias akademines valandas, o kitos - kelias dienas ar net savaites. Pavyzdžiui: kai kurie mokymai trunka 4 akademines valandas. Kiti mokymai gali trukti 8 akademines valandas. Yra ir ilgesnių mokymų, trunkančių 16 akademinių valandų. Taip pat siūlomi 24 akademinių valandų mokymai (16 ak. val. mokymų ir 8 ak. val. praktinių užsiėmimų). Yra net 72 akademinių valandų trukmės mokymai.
NŠA akredituoti 40 ak. val. (pavyzdys programos akreditacijos apimties nurodymui). "Esame saugūs" programa: įstaigos ir specialistai, norintys įgyvendinti šią programą, kviečiami kreiptis į programos vadovę Ievą Daniūnaitę el. paštu. Programa skirta mokyklos komandai, kurią gali sudaryti mokytojas, socialinis pedagogas, psichologas, administracijos atstovas, VTAT atstovas, mokyklos medicinos personalas ir kt.
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Ankstyvoji intervencija
Pagalba raidos vaikams ir jų šeimoms vadinama ankstyvąja intervencija. Ankstyvoji intervencija apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai, kol vaikas pradeda lankyti ugdymo įstaigą. Ankstyvoji intervencija skiriama vaikui ir šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu, t.y. pripažįstami ankstyvosios intervencijos partneriai, atsižvelgiant į vaiko aplinką ir koordinavimą.
Svarbūs aspektai: Vaiko ar paauglio saugumo jausmas. Dvasinis kontaktas. Tikėti jų gebėjimais bei polinkiais. Svarbu vienodai vertinti bendruomenę ir atskirus jos narius, tikėti jų gebėjimais bei polinkiais. Mokykloje turi būti tam tikras mikroklimatas, tačiau mokykloje jis turi tam tikras ribas.
Ugdymo formos: specialusis vs integruotas ugdymas
Specialiųjų Poreikių Vaikų Integruotas Ugdymas: vieni pritaria specialiajam ugdymui, kiti - integruoto ugdymo formai. Pasirinkimo laisvę suteikia alternatyva specialiajam ugdymui, nes abi ugdymo formos yra pilnateisės. Integruotas ugdymas leidžia optimaliai integruoti vaikus į visuomenę.
Integruoto ugdymo privalumai: Geriau tenkinami specialieji poreikiai. Vaikai jaučiasi mažiau "kitokių". Vaikai ugdomi bendraamžių kolektyve. Kai kurie mokytojai (ar jų grupė) vertina integruotą ugdymą, pripažindami, kad ši forma sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui. Poreikių vaikų bei jų tėvų pozicijų vertinimas bus teisingas.
Specialiojo ugdymo pagrindai akcentuoja vaiko pasiekimus, potencines galimybes ar trūkumus. Svarbu atsižvelgti į vaiko pasiekimus ir galimybes. Ugdymo kryptingumas apima vystymoi sutrikimų poveikį tolesniam jo vystymuisi ir teorijos ir praktikos ryšio santykį šiame procese.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
Specialiosios klasės ir grupės
Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.
Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio. Specialiųjų poreikių asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokyklos bendrosiose klasėse.
Ugdymo turinys ir metodai
Specifiniais bruožais pasižymi ir šių vaikų ugdymo turinys, kurio ratas yra ypač skurdus ir dargi kartais klaidingas. Dėl to svarbu kritiškai vertinti jos rezultatus, prie jo esmės, pagrindinių dalykų suvokimo ir išdėstymo žodžiu. Vaikai neišmoksta naudotis rašytinėmis instrukcijomis. Ugdymo turinio susiaurinimas apima dailę, muziką ir visuomenei naudingą darbą, tačiau jis neturėtų būti mažinamas pamokų skaičiuje. Ugdymo turinys turėtų atitikti turintiems kalbos sutrikimų veiklos, valios, emocijų ypatumus ir sugebėjimus.
Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius.
Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.
Specifinės ugdymo priemonės pagal sutrikimus
Sutrikusios klausos mokiniams ugdyti daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Mokiniams, besimokantiems bendrojo ugdymo mokykloje, teikiama surdopedagogo pagalba. Kurtieji gali būti mokomi totalinės komunikacijos, žodiniu arba dvikalbiu (bilingviniu) metodu. Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.
Sutrikusios regos vaikų ugdymo procese naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, po pusę savaitinės pamokos individualių pratybų (iki ketverių metų) skiriama Brailio rašto mokymuisi. Mokymo pagalbos organizavimas ir individualių pratybų skyrimas priklauso nuo konkrečių vaiko poreikių.
Intelektiniai sutrikimai: ypatumai ir ugdymas
Sietis su nepakankamais intelektiniais gebėjimais lemia pavėluotą psichinį vystymąsi ir brendimą, kurie aiškiausiai matomi mokymosi metu psichologinių, pedagoginių konsultacijų metu. Vaikų elgesys panašus į atitinkamai jaunesnio amžiaus normalių vaikų elgesį, tačiau tai atsitiktinis derinys. Vaikai skirstomi į grupes, kurioms būdingas elgesys panašus į atitinkamai jaunesnio amžiaus normalių vaikų. Jiems taikoma žemesnio lygio programa, vertinant įdėto darbo ir pastangų.
Nėra visai aišku, kokie mechanizmai lemia intelektinius sugebėjimus ir adaptyvų vaiko elgesį. Svarbūs veiksniai: šeimose taikomos programos, smulkioji motorika, kalba, socialinis elgesys, adaptyvumas ir kt., taip pat netinkamų gyvenimo ir mokymo sąlygų bei kitų priežasčių. Vaikai su intelektiniais sutrikimais susiduria su sunkumais spręsti problemas (atlikti užduotis) ir prie mokymo situacijų sunkumus, nesugebėjimas atlikti vieną ar kitą veiklą, tenkinant reikalavimų. Jie dažnai elgiasi kaip jaunesniojo amžiaus vaiko elgesį ir dažnai sako: “darbas (užduotis) yra labai sunki“ ir pan.
Vertinimas ir mokinių pažangos stebėjimas
Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus, taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis (pvz., aprašas) vertinimas. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje.
Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pradinio ugdymo individualizuotą programą. Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam pagrindinio ugdymo individualizuotą programą. Vidurinio ugdymo pasiekimų pažymėjimas išduodamas mokiniui, baigusiam socialinių įgūdžių ugdymo programą.
Praktinės problemos ir pedagogų patirtys
Vykstantys esminiai socialiniai pokyčiai įvairiose gyvenimo srityse ir toliau skatina pedagogus ieškoti optimalių specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų ugdymo, socializacijos, taip pat ir sėkmingos integracijos į visuomenę būdų. Teisinėmis priemonėmis siekiama užtikrinti specialiųjų poreikių vaikams palankią ugdymo aplinką, tačiau praktiniame darbe dažnai susiduriama su įvairiomis problemomis, trukdančiomis šio proceso vyksmui.
Straipsnyje atskleidžiami specialiųjų ir bendrojo lavinimo pedagogų patirties kontekstai, susiję su besikeičiančia socialine-pedagogine ir kultūrine ugdymo realybe. Lyginant įgytų patirčių kontekstus išryškėja problemos, su kuriomis susiduria specialistai, dirbantys bendrojo lavinimo mokyklose su integruotais jose specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiais mokiniais.
Specialiosios internatinės mokyklos dažniausiai ne sprendžia, o gilina vaikystės socialinių problemų sprendimo sistemą, nemažai elgesio problemų ir jo asmenybės plėtros poreikių. Atsakomybę už neįgaliųjų vaikų problemas prisiėmė 1989 m. Nevyriausybinės organizacijos ir personalas sprendžia specialiųjų mokyklų problemą.
Mokytojo vaidmuo ir emocinė būklė
Antroje konferencijos dalyje pranešimą skaitęs psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžė, kad didelę įtaką mokinio gyvenimui daro mokytojo vidinė savijauta bei „perdegimas“. Jei mokytojas nesugebės vaikų „atšildyt“ ar puoselėti artimesnio ryšio, tada vaikas pradės jaustis nejaukiai. Ryšys kuriamas atidumu jaunam žmogui, išreiškiant rūpestį, empatiją, puoselėjant pasitikėjimo, saugumo jausmus. Kiekviena bausmė didina atstumą bei kuria nesaugumo jausmą, todėl noras įsiklausyti į pedagogo žodžius menksta, o troškimas maištauti stiprėja. Bausmė liudija apie nemeilę ir silpnina pedagogų įtaką.
Doc. Dr. Sigita Girdzijauskienė savo pranešime „Psichologiniai mokinių vertinimo aspektai“ išsakė mintį, jog vertinimo priemonė tiesiogiai turėtų atitikti mokomojo dalyko standartus. Pasak jos, tikslingas vertinimas yra be galo vertinga priemonė.
Šeimos ir mokyklos partnerystė
Psichoterapeutė, mokyklos psichologė Žydrė Arlauskaitė kalbėjo apie tėvus mokyklos bendruomenėje. Pranešėjos teigimu, įtampa tarp tėvų ir ugdymo įstaigos kyla tuomet, kai nesutariama, kas visgi prisiima didesnę atsakomybę už vaiko ugdymą: tėvai ar ugdymo įstaiga. Svarbu vienodai vertinti bendruomenę ir atskirus jos narius, tikėti jų gebėjimais bei polinkiais.
Socialinės aplinkos įtaka vaiko vystymuisi: vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, vertybinės orientacijos. Būtini socialiniai ryšiai su artimo sociumo institucijomis - darželis, mokykla, giminės), tiek su ugdymo įstaiga. Vaikai gali mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje, specializuotose ikimokyklinėse įstaigose bei mokyklose, regos ar ugdymo centruose.
Rekomendacijos specialistams ir tėvams
- Esant įtarimams dėl vaiko elgesio ar mokymosi sunkumų, kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus ir gauti pirminį vertinimą bei tėvų sutikimą tolimesniems tyrimams.
- Taikyti ankstyvosios intervencijos principus: holistinį požiūrį, partnerystę su šeima ir koordinuotą pagalbą.
- Organizuoti mokymus pedagogams ir tėvams apie emocijų atpažinimą, streso valdymą, kūrybines terapijas ir komunikacijos įgūdžius.
- Ugdymo planus diferencijuoti ir individualizuoti, atsižvelgiant į konkrečius specialiuosius poreikius.
- Užtikrinti mokytojų emocinę gerovę ir palaikymo sistemas, kad būtų išvengta profesinio išsekimo ir būtų gera emocinė atmosfera mokiniams.
Praktinė informacija
Norėdami įgyvendinti mokymų programas ar įdiegti konkrečias intervencijas įstaigoje, įstaigos ir specialistai gali kreiptis nurodytomis programomis ir akreditacijomis besirūpinančiomis institucijomis. Pavyzdžiui, "Esame saugūs" programos įgyvendinimui kviečiami kreiptis į programos vadovę Ievą Daniūnaitę el. paštu.
| Programos ar mokymo tipas | Galimos trukmės (ak. val.) |
|---|---|
| Trumpi seminarai | 4-8 |
| Vidutinės trukmės mokymai | 16-24 (įskaitant praktikas) |
| Išsamios programos | 72 |
Siekiant geresnių ugdymosi rezultatų, rekomenduojama derinti teorinius mokymus su praktinėmis užduotimis ir stebėjimais realiomis ugdymo situacijomis.
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #ugdymo #psihcologija