Jau dešimtmetį Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka kelia daug aistrų. Siekiama atsisakyti didelių globos namų ir sudaryti galimybę intelekto negalią turintiems žmonėms gyventi namų aplinkoje, gauti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje.
Nuo 2014 metų vyksta deinstitucionalizacijos procesas, remiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos ir ES struktūrinių fondų, kurio tikslas - mažinti institucinės globos vietų skaičių ir kurti mažos apimties, bendruomeninėms paslaugoms pritaikytas infrastruktūras, į kurias įtraukiami žmonės su negalia.
Teisiniai pagrindai ir reikalavimai nestacionarioms paslaugoms
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė laikino gyvenimo, grupinio gyvenimo, bendruomeninių vaikų globos namų ir kitų nestacionarių paslaugų įstaigų reikalavimus. Sprendimą įgyvendino valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga. Sprendimas įsigaliojo 2020 m. ir įtvirtina tokias priemones kaip:
- matuoti darbuotojų, paslaugų gavėjų ir lankytojų kūno temperatūrą;
- užtikrinti, kad grupėse dalyvaujančių asmenų skaičius nebūtų didesnis kaip 10;
- skirti ne mažesnį nei 5 m2 plotą kiekvienam paslaugų gavėjui;
- užtikrinti, kad lankyti nestacionarias įstaigas būtų ribojama;
- darbuotojai turi būti informuoti, kad esant ūmioms ligoms, nedelsiant nedirbti ar būti nušalinti.
Vilnius ir regionai pabrėžia, kad būtina užtikrinti ne tik infrastruktūrą, bet ir visuomenės požiūrį bei teisingą finansavimą, kad paslaugos būtų prieinamos ir kokybiškos.
Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono patirtis
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pripažįsta, jog intelekto negalią turinčiųjų poreikiai nėra patenkinti, nors egzistuoja įvairios paslaugos (asmeninė pagalba, dienos centrų paslaugos, socialinė reabilitacija bendruomenėje).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Kalvarijos namus
Vilniaus rajono savivaldybė aktyviai stiprina pagalbą pažeidžiamoms visuomenės grupėms: įsigijo namus, kuriuose veikia bendruomeniniai vaikų globos namai, ir didina finansavimą socialinėms globos paslaugoms, įskaitant išmokas tėvams globoti netekusiems vaikams (daugiau nei 2,5 tūkst. Eur per mėnesį). Taip pat finansuojami Vaikų dienos centrai, transporto paslaugos, psichologo paslaugos ir kt.
Vilniaus rajone vykdomi projektai dėl socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros: nauji socialiniai būstai Mickūnų miestelyje, bendruomeniniai vaikų globos namai, įvairios specialistų paslaugos, skiriamos socialinei globai teikti ir pan. Taip pat skiriamos žemės mokesčio lengvatos, socialinė parama, kompensacijos už būsto šildymą ir pan.
Grupinio gyvenimo namai Lietuvoje: praktiniai aspektai ir pavyzdžiai
Grupinio gyvenimo namų modelis yra skirtas suaugusiems žmonėms su negalia integruoti į bendruomenę, kurti artimą namų aplinką ir užtikrinti savarankiškumo pardavimą. Tyrimai rodo, kad šios įstaigos dažnai pagerina gyvenimo kokybę lyginant su tradicinėmis globos namų sąlygomis, tačiau taip pat kelia klausimus dėl realaus savarankiško gyvenimo pasirinkimo ir galimybių gauti asmeninę pagalbą, kuriai jos prireikia.
Pavyzdžiai: Jonavos mieste atliktas tyrimas atskleidė poreikį steigti grupinio gyvenimo namus, įvertino galimus iššūkius (vietos visuomenės priešiškumas, specialistų trūkumas, tėvų nuostatos), bet ir įrodė, kad dalis žmonių jaučiasi saugiai ir laimingi, kai gyvena mažose, bendruomeninėse aplinkose. Vilniaus rajone buvo įgyvendinti iniciatyvos siekiant plėsti paslaugų tinklą, įskaitant naujausius socialinius būstus, vaikų dienos centrus ir kitas paslaugas.
Deinstitucionalizacijos kritikos ir teisinių-spalvų dilemos
Kai kurie garsojo balsai teigia, kad grupiniai namai nėra išlaisvinimas iš globos institucijų, o tik „narvelio“ perkėlimas į naują narvelį. Kritikai pabrėžia, kad svarbiausia yra teisė gyventi savarankiškai, gauti asmeninę pagalbą ir prieigą prie bendrųjų paslaugų, nepriklausomai nuo negalios sunkumo ar pobūdžio. JT konvencija IR Neįgaliųjų teisių programos akcentuoja, kad savarankiškas gyvenimas, integracija į bendruomenę ir lygiavertės galimybės yra neatsiejamos nuo žmogaus teisės pasirinkti gyvenimo būdą ir būti įtrauktam į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Grupinio gyvenimo namų svarba Lietuvoje
Tačiau kritikai taip pat skatina atsižvelgti į realius įsipareigojimus: ar valstybė, suteikdama tik grupinio gyvenimo namų plėtros galimybes, užtikrina asmeninę pagalbą, galimybę mokytis, dirbti ir gyventi pasirinktoje vietoje? Ar lėšos ir infrastruktūra yra skiriamos taip, kad tikrai pritaikytos žmonių poreikiams ir nesukurtų naujų diskriminavimo formų?
Viens tema iš praktikos: Klaipėdos regiono planai
Klaipėdos regiono plėtros plane 2022-2030 m. numatyta įsteigti keturis grupinio gyvenimo namus Klaipėdos miesto savivaldybėje (Vilkijos g. 1, Vilkijos g. 17, Kaštonų g. 7, Užlaukio g. 51). Bendra jų talpa - apie 40 asmenų. Projektas siekia pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, laikantis JT konvencijos nuostatų ir užtikrinant diskriminacijos nebuvimą. Planuojama įgyvendinti iki 2026 m., su papildomomis priemonėmis socialinei globai teikti.
Šie planai atspindi miesto, regiono ir nacionalinių gairių sinergiją, kuria siekiama ne tik pastatyti naujas patalpas, bet ir sukurti visavertę paslaugų ekosistemą: dirbtuvės, savarankiško gyvenimo programas bei integraciją į darbo rinką.
Ekonominiai ir socialiniai aspektai: finansavimas ir išteklių paskirstymas
Deinstitucionalizacijos proceso biudžetai išreiškiami įvairiais lėšų kanalais: savivaldybių biudžetai, valstybės programos, Europos Sąjungos fondai. Finansavimas skiriamas ne tik naujų namų statybai ar renovacijai, bet ir dirbtuvėlių, dienos centrų, transporto, transporto įgalinimo priemonių, psichologo paslaugų, techninės pagalbos priemonių integravimui. Pasaulio praktikoje teigiama, kad svarbu investuoti į integracines paslaugas, kad žmonės galėtų gyventi bendruomenėse ir būti aktyvūs darbo rinkoje.
Vilniaus rajono pavyzdžiu rodomi papildomi finansavimo mechanizmai: daugiau kaip 1 mln. eurų nevyriausybinėms organizacijoms, išmokos vaikams, lengvatos už transportą, kompensacijos už būsto šildymą, vienkartinės išmokos ir kt. Visa tai prisideda prie socialinės įtraukties ir darbuotojų motyvavimo.
Taip pat skaitykite: Šventinės Kūčios grupinio gyvenimo namuose
Priešstatement
Apibendrindama, gali būti pasakyta, kad Lietuvos politiniai ketinimai - pereiti nuo institucinių globos į bendruomenių teikiamas paslaugas - grindžiami žmogaus teisių, orumo ir lygybės principais. Deinstitucionalizacijos proceso tikslas - užtikrinti, kad žmonės su negalia galėtų gyventi pasirinktoje aplinkoje, gauti individualiai prisitaikytas paslaugas ir gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau realioje praktikoje iškyla klausimų dėl finansavimo modelių, paslaugų kokybės, profesionalaus personalo trūkumo ir visuomenės požiūrio. Todėl būtina nuosekli, koordinuota politika, užtikrinanti tiek infrastruktūrą, tiek asmeninę pagalbą bei galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.
2) Šiame tekste nagrinėjamos temos ir pavyzdžiai rodo, kad svarbiausia yra ne tik įkurti mažesnius namus, bet ir sukurti iš tiesų įtraukiančią, žmogaus teises atitinkančią paslaugų sistemą, kuri leidžia žmonėms su negalia gyventi tokią gyvenimą, kokį jie patys nori.