Socialinis modelis šiaip jau yra tam tikra gana neapibrėžta vertybių struktūra, formuojanti šalies politinę ekonomiką. Socialinis modelis nėra įstatymų rinkinys, tai platesnis reiškinys, apimantis ir nerašytas taisykles, papročius, įprastas gyventojų veikimo logikas.
Tai, kas ypač svarbu, socialinis modelis turi būti suvokiamas tik kaip sistema, kurią galima bandyti aprašyti per apmokestinimą, viešąsias paslaugas, užimtumo ir socialinės saugos politikas.
Iš esmės visų turtingų modernių valstybių apmokestinimas paremtas gebėjimo mokėti principu (nemoka mokesčių tie, kurie neturės pakankamai pajamų išgyventi, - tarkime, JAV mokesčių valstybės biudžetui nemoka apie pusė šalies gyventojų); ir tai reiškia šios šalys taiko progresinę mokesčių sistemą.
Socialinę sistemą apibūdina ir tai, kokiu būdu teikiamos tos viešosios paslaugos - švietimas ir sveikatos apsauga - kurios, skirtingai nei teisėsauga ar valstybės valdymas, yra individualizuotos, taigi gali būti teikiamos ne vien biudžeto lėšomis. Taigi, kai kuriose valstybėse visų pakopų švietimas nemokamas, tuo tarpu kitur - mokamas, tarkime, aukštasis mokslas ir panašiai.
Užimtumo politika šalyse, kurios labiau orientuojasi į laisvą rinką, darbo vietos menkai apsaugotos ir darbdavys turi daug galių žmones atleisti (sakome , darbo rinka lankstesnė). Kitos šalys samdos ir atleidimo procesus reguliuoja, taip apsaugodamos žmones nuo pernelyg drastiškų darbdavių veiksmų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama Italijoje
Galiausiai labai svarbi ir socialinių išmokų sistema - nedarbo, motinystės, neįgalumo ir panašiai.
Pagal krikščioniško mokymo dvasią susiformavusiose socialinėse ir politinėse sistemose (vadinamoji socialinė rinka) vyrauja subsidiarumas (tarkim, reikšmingas bendruomenės vaidmuo) ir socialinės apsaugos schemos, kurios šiek tiek švelnina rinkos netobulumus, tačiau neleidžia panaikinti gana aukšto visuomenės išsisluoksniavimo laipsnio.
Trumpai sakant, socialine politika bandoma įveikti rinkos netobulumus (nelygybę, skurdą, socialinę atskirtį, kai kurių paslaugų neįperkamumą ir pan.).
Socialinės rinkos ekonomikos modelis
Socialinių paslaugų sistema Italijoje
Socialins paslaugos yra viena ia sudtinis socialins paramos sistemos dalis. Socialinis paslaugs samprata formavosi per socialins paramos teikim socialiai pa~eid~iamiems visuomens nariams, ieakant efektyvesnis paramos organizavimo bkds.
Taip pat skaitykite: Istorija ir žlugimas: Italijos Socialinė Respublika
Socialins paslaugos buvo administruojamos bendroje socialins paramos sistemoje ir kaip savarankiaka sritis atsirado XX am~iuje, prasidjus socialins paramos sistemos diferencijavimui /statyminiu ir administraciniu aspektu.
Remiantis pateiktais socialinis paslaugs apibr~imais galima teigti, kad socialinis paslaugs samprata /vairis autoris darbuose apibr~iama gana skirtingai. Todl patikslinti socialinis paslaugs samprat galima iaskiriant ais paslaugs svarbiausius tikslus: tenkinti asmens gyvybinius poreikius, kai jie patys nepajgks savarankiakai to pasiekti; atkurti ~mogaus gebjim savarankiakai funkcionuoti visuomenje bei teikti jas prevenciniais tikslais, siekiant u~kirsti keli problemoms.
Pagal 2006 m. Lietuvos Respublikos socialinis paslaugs /statymo 6 straispn/ socialins paslaugos skirstomos / bendrsias ir specialisias. Bendrosios socialins paslaugos tai paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (aeimai), kurio gebjimai savarankiakai rkpintis asmeniniu (aeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomens gyvenime gali bkti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatins specialists pagalbos teikiamomis paslaugomis.
Jos teikiamos asmenims, siekiant padti jiems gyventi savarankiakai savo namuose, iavengiant specialisjs socialinis paslaugs teikimo. Kai bendrosios socialins paslaugos neveiksmingos, teikiamos specialiosios socialins paslaugos.
Specialiosios socialins paslaugos tai tokios paslaugos, kurios teikiamos asmeniui (aeimai), kurio gebjimams savarankiakai rkpintis asmeniniu (aeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomens gyvenime ugdyti ar kompensuoti bendrsjs socialinis paslaugs nepakanka.
Taip pat skaitykite: Italijos pensijų reforma ir iššūkiai
`ios paslaugos teikiamos asmenims globos tikslais stacionariose globos ir slaugos /staigose, reabilitacijos /staigose, dienos globos /staigose, laikino gyvenimo /staigose, kitose socialins globos /staigose.
Remiantis L. }alimiene, socialins paslaugos pagal savo pobkd/ yra gana skirtingos, todl jas galima klasifikuoti ir pagal tris pagrindinius po~ymius: pagal tai, kokiai klients grupei paslaugos skirtos; pagal teikiams paslaugs pobkd/; pagal tai, kas yra socialinis paslaugs teikjas.
Socialinis paslaugs /staigs steigjas gali bkti valstyb, savivaldyb, nevyriausybins organizacijos ar religins bendruomens. Js steigiamos socialinis paslaugs /staigos gali turti biud~etins arba vieaosios /staigos status.
Pagrindiniai principai:
- Decentralizacijos.
- Planavimo.
- Deinstitucionalizacijos.
- Bendradarbiavimo.
- Atvirumo bendruomenei.
- Prieinamumo.
- Adekvatumo.
- is ~moguje skatinimo.
Kiekvienoje aalyje yra reglamentuojama, kas turi teis gauti socialines paslaugas. iai bei asmenys be pilietybs, turintys leidim nuolat gyventi Lietuvoje. Iaanalizavus konkrets atvej/, iasiaiakinami socialinis paslaugs poreikiai ir teikiamos tokios paslaugos, kuris labiausiai reikia.
Nelygybė Italijoje
Socialinių paslaugų reglamentavimas
`iuolaikinje valstybje socialinis paslaugs, kaip ir kits socialins apsaugos garantijs forms organizavimas ir teikimas yra reglamentuojamas /vairaus tipo dokumentais. Tai gali bkti /statymai ar po/statyminiai aktai, normos ar standartai, veiklos nuostatai, taisykls ar principai, tarptautins sutartys, konvencijos, koncepcijos.
Socialinis paslaugs teikimo nuostatos yra /tvirtintos svarbiausiame aalies /statyme 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. LR Konstitucijos 38 straipsnis teigia, kad aeima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Valstyb saugo ir globoja aeim, motinyst, tvyst ir vaikyst.
Pirmasis teiss aktas, /tvirtins Lietuvos socialins apsaugos sistemoje socialinis paslaugs termin, buvo 1994 metais patvirtinta Lietuvos socialins paramos koncepcija. Ir tik 1996 m. buvo priimtas Socialinis paslaugs /statymas, /teisinantis socialinis paslaugs samprat, js rkais, paslaugs teikjs ir gavjs santykius bei atsakomyb, apibr~iantis finansavimo principus, reglamentuojantis atskirs institucijs atsakomyb organizuojant socialinis paslaugs teikim.
J/ galima apibkdinti kaip rmin/ /statym, /tvirtinanti svarbiausius socialinis paslaugs organizavimo ir teikimo dalykus. ia apibkdinamos kaip pagalbos asmenims suteikimas /vairiomis nepiniginmis formomis bei globos pinigais, siekiant atkurti asmens, bendruomens ir visuomens santykius, kai pats asmuo nepajgia to padaryti.
tags: #italijos #socialinis #modelis