Pensijų sistema Italijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, yra nuolatinių diskusijų ir reformų objektas. Ši šalis, garsėjanti savo kultūros paveldu ir senėjimo tendencijomis, susiduria su iššūkiais, kaip užtikrinti tinkamą senatvės aprūpinimą savo piliečiams. Aptarkime, kokia situacija yra Italijoje ir kaip ji skiriasi nuo kitų Europos valstybių.
Pensijų Sistema Italijoje: Iššūkiai ir Realijos
Italijos dienraštis „La Repubblica“ naująją šalies pensijų reformą įvardina kaip blefą, nesusipratimą arba, geriausiu atveju, - paslaptį. Spalio 23 dieną vykusiame ES viršūnių susitikime Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareikalavo, kad Italijos premjeras Silvio Berlusconi per 3 dienas pateiktų konkrečių priemonių planą, kaip Italija ketina užtikrinti šalies augimą ir sumažinti valstybės skolą. Tačiau, kaip teigia „La Repubblica“, S. Berlusconi pateiktos priemonės buvo nekonkrečios.
Ankstesnės Romano Prodi vyriausybės įvesta pensijų „kvota 96“, nuo 2013 m. padidės ir taps „kvota 97“. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 35 metus reguliariai dirbęs ir mokėjęs mokesčius pilietis į pensiją galės išeiti sulaukęs 62 metų. Tačiau didžiausią pasipiktinimą Italijoje sukėlė įvestas minimalus pensinis amžius trumpesnį laikotarpį dirbusiems piliečiams.
2011 m. Italija pensinį amžių pailgino iki 67 m., o stažui taikytas minimalus 20 metų reikalavimas. Buvusios darbo ministrės Elsos Fornero garbei pavadinta sistema išmokas išėjus į pensiją nustatė pagal į socialinį fondą padarytas įmokas. Valdžios sprendimas sulaukė didžiulio rezonanso ir protesto akcijų.
Neseniai šalies prezidentas Sergio Mattarella pasirašė įsakymą sumažinti pensinį amžių. Nuo šiol jis - 62-eji metai, jei žmogus turi 38 m. darbo stažą. Vadinasi, pensinis amžius nebus sumažintas visuotinai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama Italijoje
Didelį darbo stažą turinčius asmenis į pensiją išleis pagal formulę „kvota 100“. Tai reiškia, kad, sudėjus asmens amžių ir darbo stažo metus turi susidaryti ne mažiau 100 suma. Minimalus amžius, vyrui norint išeiti į pensiją - 62-eji ir 38 m. stažo. Kitaip pasakius, jei dirbant gali tekti padaryti pertrauką, pradėti dirbti reikėtų 24-erių arba turint net ir mažiau amžiaus.
Norma moterims - 58-eri ir 35 m. stažas.
Giuseppe's Conte's vyriausybė pokyčius pensijų sistemoje aiškina tuo, kad ankstyvas pensinis amžius lems aktyvesnį šalies ūkio augimą, nes padaugės laisvų darbo vietų. Taip atsiras proga jaunimui įsilieti į darbo rinką.
Su pensijomis susiję palengvinimai palies apie 400 tūkst. pagyvenusių italų, kurie, kaip yra sakęs vicepremjeras M.Salvini, iki šiol iš darbo žengdavo tiesiai į kapą.
Kasmet italai pensijoms atriekia 16 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tarp euro zonos valstybių tai - antrasis rodiklis po Graikijos.
Taip pat skaitykite: Istorija ir žlugimas: Italijos Socialinė Respublika
Už tai pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, 2016 m. Italija buvo 7-oji šalių reitinge pagal gyvenimo trukmę - 84,9 m. moterų ir 80,5 m. vyrų.
Šiemet pensijų reforma šalies biudžetui kainuos 4 mlrd. eurų, 2020-aisiais ir 2021 m. ši suma padvigubės. Vyriausybei pavyko patvirtinti biudžetą su 2,04 proc. deficitu ir sulaukti palaiminimo ES, nors Briuselis spaudė Italija siekti 1,8 proc. deficito.
ES skeptiškai vertina italų vyriausybės pažadus, kad socialinėmis priemonėmis išjudins ekonomiką.
Pensijų reformai leista įsibėgėti nepaisant prastos demografinės padėties ir didelio nedarbo. Toks sprendimas ne sykį kritikuotas.
Vyresni nei 65-erių asmenys sudaro 21 proc. Italijos gyventojų, o 15-24 m. jaunimo - tik 10 procentų. Jau keleri metai šalyje laikosi aukštas nedarbo lygis - čia darbo neturi 10 proc. darbo jėgos.
Taip pat skaitykite: Italijos socialinio modelio apibrėžimas
Pensijų fondo vadovas Tito Boeri yra atkreipęs dėmesį, kad valstybėje nėra galimybių pensiniam amžiui mažinti. „Visais atvejais 62-ejų pensinio amžiaus riba su 38 m. darbo stažu lems, kad su laiku biudžeto išlaidos augs“, - laikraščiui „Corriere della sera“ komentavo T.Boeri.
Italijos vidaus skola jau viršija 2 trln. JAV dolerių - per 130 proc. BVP. Šalies ūkį labai paveikė 2008 m. krizė. Ekonomika 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, paaugo tik 0,8 procento. Prieš metus šis rodiklis buvo 1,2 procento.
2018 m. paskutinį ketvirtį ūkio augimas, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo dar 0,2 procento. Tai - techninė recesija.
Be Pensijų fondo ir ES prieš reformą pasisakė ir profsąjungos. Pastarųjų manymu, pensinio amžiaus mažinimas neatsižvelgia į visų interesus, diskriminuoja dalį dirbančiųjų, pavyzdžiui, moteris.
Nepaisant kritikos, vyriausybė aiškina, kad tokie pokyčiai atlaisvins 600 tūkst. darbo vietų jaunimui, o pinigų biudžete užteks. Esą kompensuoti išlaidas turėtų ekonomikos augimas, kurį ir išjudins pensijų reforma.
„Italija stipriai suklydo. Įstatymas nepadidins efektyvumo ir nelems ekonomikos augimo. Iš esmės jis reiškia, kad Italija - ekonomika su aukštais mokesčiais ir didelėmis išlaidomis, o išlaidos sutelktos vartojimui, o ne investicijoms“, - sakė banko „Renaissance Capital“ vyriausiasis ekonomistas Charlesas Robertsonas.
Kalbant apie nedarbą, 2018 m. gruodį skaičiai pagerėjo: gruodį nedarbas buvo 10,3 procento. Palyginti su lapkričiu, tai 0,2 procentinio punkto mažiau. Tačiau sėkme to nepavadinsi, nes šalyje padaugėjo laikinas sutartis turinčių darbuotojų, o neterminuotų sutarčių, priešingai, mažėja.
Išsamiai apie pensijas ir II-osios pensijų pakopos problemas su Romu Lazutka
Pensijų Skirtumai Europoje
Situacija su pensijomis įvairiose Europos šalyse skiriasi. Pavyzdžiui:
- Latvijoje pensijos apmokestinamos 23 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, kuris taikomas pensijos daliai, viršijančiai 235 eurų sumą.
- Estijoje pensijoms taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis. Maksimali suma, kuriai jis netaikomas, yra 395 Eur.
- Liuksemburgo gyventojų pensija yra susieta su minimaliu darbo užmokesčiu - pensija yra 90 proc. minimalios algos, kurios dydis - didžiausias Europos Sąjungoje - 1999 Eur.
- Čekijoje pensijos perskaičiuojamos kasmet, atsižvelgiama į infliaciją ir į tai, kad pensija pakiltų bent trečdaliu tiek, kiek augo vidutinis atlyginimas.
- Ispanijoje pensijos dydį lemia paskutinių 15-os darbo metų pajamos, būtinas 35 metų darbo stažas. Į pensiją ispanai išeina 65 metų amžiaus, dirbantis pensininkas pensijos negauna, jam valstybė skiria papildomą paramą.
Lietuva - viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri jokių pensijų neapmokestina gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau, senatvės pensijos Lietuvoje - 35 proc. mažesnės negu Estijoje ir 15 proc. kuklesnės negu Latvijoje.
Minimalios algos ir pensijų dydžiai kai kuriose Europos šalyse:
| Šalis | Minimali alga (Eur) |
|---|---|
| Liuksemburgas | 1999 |
| Airija | 1563 |
| Nyderlandai | 1552 |
| Belgija | 1532 |
| Vokietija | 1498 |
| Prancūzija | 1480 |
| Jungtinė Karalystė | 1397 |
Tiksliau Lietuva yra mažiausią minimalią algą nustačiusių valstybių trejete. Prasčiau tik Bulgarijoje (235 Eur), Rumunijoje (275 Eur), o Lietuvoje ir Latvijoje - 380 Eur. Lietuva neprilygsta kitoms valstybėms ne tik menka minimalia, bet ir vidutine alga, todėl pensijos, kurios kitose šalyse sudaro 50-90 proc.
Socialinės Iniciatyvos Senjorams Lietuvoje
Siekiant gerinti senjorų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vykdomos įvairios socialinės iniciatyvos. Pavyzdžiui, projektas „Socialinis receptas“, skirtas vienišų pagyvenusių žmonių emocinei sveikatai gerinti. Šeimos gydytojai, esant poreikiui, gali nukreipti senjorus į jiems tinkamiausius užsiėmimus.
Lietuvos nacionalinis muziejus ir šiais metais dalyvauja „Socialinio recepto“ iniciatyvoje. Užsiėmimai rudenį vyko net keliuose LNM padaliniuose: Kazio Varnelio namuose-muziejuje, Senajame arsenale ir Istorijų namuose. Kalbantis su užsiėmimus lankančiais žmonėmis aiškėja, kad kiekvieno iš jų tikslai skirtingi.
Viena iš dalyvių, vilnietė Julija, pasakoja: „Rankdarbiai mane labai domina, tai visus tokius užsiėmimus aplankiau. Man įdomios visos technologijos, kaip ką nors sukurti. Viską įdomu pabandyti. Lankiausi ir žakardinio mezgimo dirbtuvėse - unikalus būdas. Kosmosas“. Kita dalyvė, Irena, sako: „Esu tokia dėkinga, kad yra tokių užsiėmimų. Labai gera pailsėti nuo buities rutinos, nuo asmeninių rūpesčių. Šie užsiėmimai - minčių atitraukimas nuo rutininių dalykų, susitikimas su kitomis moterimis“.
Perspektyvos ir Iššūkiai
Tyrimai ir analizė leidžia daryti prielaidą, kad po 15 metų Lietuvoje gyventojų bus 14 proc. mažiau nei dabar. Darbingo amžiaus gyventojų turėtų sumažėti net ketvirtadaliu, o pensinio - padaugėti daugiau nei penktadaliu. Prognozuojama, kad 2030 m. 40 proc. Lietuvos gyventojų bus pensinio amžiaus. Pasitvirtinus prognozėms, 2030 m. Lietuvoje gyvens 1,44 mln. darbingo (15-64 m. amžiaus) žmonių ir apie 670 tūkst. 65 m. ir vyresnių žmonių.
Atsižvelgiant į demografines tendencijas ir ekonominę situaciją, būtina ieškoti būdų, kaip užtikrinti tinkamą pensijų sistemą ir gerinti senjorų gyvenimo kokybę. Kai kurios Europos šalys jau įgyvendino reformas, kuriomis siekiama padidinti pensinį amžių. EBPO prognozuoja, kad iki 2060 m. vidutinis pensinis amžius ES priartės prie 67 metų, o keliose šalyse pasieks 70 metų ar daugiau. Pavyzdžiui, Danija jau nusprendė iki 2040 m. padidinti pensinį amžių iki 70 metų. Kelios kitos Europos šalys taip pat priėmė įstatymus, kuriais numatoma artimiausiais metais padidinti pensinį amžių. Lietuvoje jis ilgėja iki 65 metų.
Taigi, kaip ateityje keisis pensinis amžius Europoje - ar dabartiniai jaunuoliai išeis į pensiją vėliau nei jų tėvai?
Šiaurės šalyse pensinis amžius yra aukščiausias.
2022 m. Europos Sąjungoje (ES) vyrų pensinis amžius svyravo nuo 62 iki 67 metų, o moterų - nuo 60 iki 67 metų. Tuo metu vidutinis pensinis amžius ES yra 64,7 metų vyrams ir 63,8 metų moterims.
Šiuo metu ilgiausias pensinis amžius yra fiksuojamas Danijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Čia vyrai ir moterys išeina į pensiją, kai jiems sukanka 67 metai. Keliose kitose šalyse, įskaitant Nyderlandus (66,6 m.), Jungtinę Karalystę ir Airiją (abi 66 m.), Vokietiją (65,8 m.) ir Portugaliją (65,6 m.), pensinis amžius taip pat viršija 65 metus. Tuo metu Austrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Kipre pensinis amžius siekia 65 metus. Tarp ekonomiškai stipriausių valstybių, pensinis amžius mažiausias - Prancūzijoje (64,8 metai).
Prancūzijoje žmonės gali išeiti į pensiją, kai sulaukia minimalaus pensinio amžiaus - iki 1960 m. gimusiems asmenims - 62 metai, o 1968 m. ir vėliau gimusiems asmenims - 64 metai. Mažiausias pensinis amžius ES yra fiksuojamas Graikijoje, Liuksemburge ir Slovėnijoje (62 metai).
Suomijos pensijų centro duomenimis, artimiausiu metu pensinį amžių padidinti planuoja Belgija (iki 2030 m. pensinį amžių padidins iki 67 metų), Danija (iki 2035 m. - iki 69 metų) ir Jungtinė Karalystė (iki 2046 m. - iki 68 metų).
EBPO nurodo, kad remiantis nustatytais ryšiais tarp pensinio amžiaus ir tikėtinos gyvenimo trukmės, prognozuojama, kad pensinis amžius ateityje didės 24-iose šalyse iš tyrimo metu 32 analizuotų Europos šalių.
Prognozuojama, kad 2022 m. į darbo rinką įžengusių asmenų būsimas įprastas pensinis amžius svyruos nuo 62 iki 74 metų vyrams ir nuo 60 iki 74 metų moterims. Toks pensinis amžius turėtų būti užfiksuotas iki 2060 m. Numatoma, kad ES vidurkis sieks 66,7 metų vyrams ir 66,4 metų moterims.
Aukščiausias iki 2060 m. pasiektas pensinis amžius numatomas Danijoje - kur tiek vyrai, tiek moterys į pensiją išeis sulaukę 74 metų. Tuo metu Italijoje ir Estijoje šis rodiklis bus 71, o Nyderlanduose, Švedijoje ir Kipre - 70 metų. Kiek žemesnis pensinis amžius prognozuojamas Suomijoje ir Slovakijoje (69 metai) bei Portugalijoje (68 metai). Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje ir Islandijoje pensinis amžius turėtų pasiekti 67 metus. Airijoje ir Graikijoje jis taip pat viršys 65 metus ir sieks 66 metus. Tai rodo, kad visos Šiaurės šalys bus vienos iš pirmaujančių, o pensinis amžius jose viršys ES vidurkį.
Lyginant 2022 m. pensininkus su 2022 m. į darbo rinką atėjusiais asmenimis, Turkijoje pensinis amžius ateityje ilgės labiausiai -13 metų vyrams ir 14 metų moterims. Danijoje abiejų lyčių senatvės amžius padidės 7 metais. Tikimasi, kad Estija, Slovakija, Italija, Švedija ir Kipras iki 2060 m. taip pat padidins pensinį amžių 5 ar daugiau metų.
ES pensijos paprastai sudaro apie 60 proc. vėlyvosios karjeros pabaigoje gautų pajamų. Tačiau daugelyje Europos šalių šis rodiklis nesiekia 50 proc., todėl pensininkams vis sunkiau išlaikyti deramą gyvenimo lygį.
Pensinis amžius Europoje
tags: #italijos #pensijinis #amzius