Šiandien gabūs vaikai vis dažniau sulaukia bendraamžių pagarbos, tačiau negali pasigirti valstybės jiems rodomu dėmesiu. Vis dėlto Lietuvoje gabūs vaikai tik dabar pradeda sulaukti dėmesio.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokia situacija yra su gabių vaikų ugdymu Lietuvoje, kokie iššūkiai kyla ir kokios galimybės atsiveria. Taip pat pažvelgsime į sėkmingą Izraelio patirtį ir aptarsime, kaip ją galima pritaikyti Lietuvoje.
Situacija Lietuvoje
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina Kaminskienė apgailestauja, kad, nors iniciatyvą keisti situaciją ir pagaliau sukurti gabiems vaikams atpažinti ir ugdyti taip reikalingą sistemą pademonstruoja kone kiekviena nauja valdžia, pradėtos programos pasikeitus politinei situacijai gula į stalčius ir netęsiamos. „Per tiek metų sistemos, kuri būtų skirta gabių vaikų ugdymui, taip ir nepavyko sukurti, - kalbėjo L. Kaminskienė. - Yra tik atskiri jos elementai.“
Statistikos, kiek Lietuvos mokyklose neatpažįstama gabių vaikų, nėra. Bet švietimo specialistai spėja, kad mokytojų dėmesio sulaukia vos kas antras, turintis išskirtinių gebėjimų.
Mokymosi sunkumų patiriančių vaikų ugdymui yra sukurta sistema, paruošti specialistai, parengtos programos, bet gabių vaikų mūsų švietimo sistemoje tarsi nėra. Skirtingai nei vaikų, kurie patiria mokymosi sunkumų ir turi specialiųjų poreikių, gabių vaikų ugdymas paliktas tėvų atsakomybei ir piniginei.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pašnekovė problema vadina ir tai, kad valstybinių mokyklų mokytojams tenka labai didelis darbo krūvis: „Laiko gabiems vaikams paprasčiausiai pritrūksta. Svarbu ir tai, kaip mokyklos vadovas sugeba rasti lėšų papildomam mokytojų atlygiui. Nes jis net ir norėdamas ne visada turi galimybių sumokėti mokytojui, kuris dalį popamokinio laiko skiria itin gabiems vaikams ir juos lavina. Tai ir užimtumo, ir finansinė problema, kurios kyla dėl sistemos nebuvimo.“
L. Kaminskienė įvardijo ir kitą galimą riziką, kad tėvai paprasčiausiai ieško pagalbos už valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų sienų: „Privačios mokyklos labai greitai supranta, ko reikia šeimoms. Tai jų verslas, ir labai jautriai reaguojama į klientų poreikius. Valstybinės mokyklos šioje vietoje pralaimi, joms trūksta lankstumo.“
Svarbu atpažinti ir įvertinti
Pirmas žingsnis į gabių vaikų ugdymą - vaiko gabumų atpažinimas ir įvertinimas. Dalis intelektualiai gabių mokinių nerealizuoja savo gebėjimų ir mokosi prasčiau nei geba (ypač gabūs vaikinai).
Šiaulių jėzuitų mokyklos vadovės Giedrės Statkutės teigimu, daugelis gabių vaikų turi įgūdžių ir gebėjimų gana lengvai prisitaikyti prie juos supančios edukacinės ir socialinės aplinkos, tačiau dalis gali pademonstruoti įvairių emocinių, elgesio ar prisitaikymo problemų ir jų gebėjimai dėl to gali būti nepastebėti. Taigi išskirtinai gabių mokinių grupėje yra ir tų, kurie, nepaisant savo išskirtinių gebėjimų, taip ir lieka neatskleidę savo potencialo, nes nuolat patiria nuobodulį, yra mažai susidomėję ar kenčia nuo begalinio perfekcionizmo.
Netikintiems, kaip svarbu skirti dėmesio ir gabiesiems, ji siūlo atsižvelgti į faktą, kad vertinant skirtingo amžiaus vaikų gabumus jaunesni vaikai pademonstruoja aukštesnius pasiekimus. Tai liudija, kad, laiku neinvestavus į gabų vaiką, jo gebėjimai neugdomi. Jis praranda motyvaciją, išbarsto turėtą potencialą ir galiausiai lieka vienas iš daugelio.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Iniciatyvos ir projektai
Šalyje yra ne viena ir ne dešimtys mokyklų, kuriose realizuojamos įvairios programos, susijusios su gabių vaikų ugdymu, o dėmesys gabiems vaikams pastarąjį dešimtmetį jaučiamas ne tik mokyklų, bet ir aukštųjų mokyklų lygmeniu.
Šiaulių jėzuitų mokykloje jau antri metai įgyvendinamas ES fondo lėšomis finansuojamas Erasmus + projektas „ Gabių mokinių ugdymo sistemos diegimas mokykloje”. Šiuo projektu siekiama, kad pedagogai susipažintų su gabių mokinių ugdymo patirtimi ES šalyse, mokytųsi atpažinti mokinių gabumus ir sudaryti sąlygas šiems gabumams skleistis.
2021 metų rugsėjį mokyklos pedagogai įgūdžius dirbti su gabiaisiais mokiniai tobulino savaitės trukmės „ Gifted Students“ kursuose Portugalijoje. 2022 metų balandžio mėnesį pedagogų komanda vyko į Vengriją, kurioje gabiesiems mokiniams skiriamas ypatingas dėmesys: teikiama finansinė parama gabiųjų mokinių ugdymui, tyrinėjami mokinių talentai/gabumai ir STEAM kompetencijos. Siekiant pagilinti žinias ir praktinius įgūdžius, šių metų spalio mėnesį vyko vizitas į tris Ispanijos ugdymo įstaigas, kuriose taikomas nuolatinis mokinių testavimas, gabiųjų vaikų identifikavimas ir praktinė veikla su šiais mokiniais.
Nuo 2006 m. įgyvendinama Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programa, kurioje apibrėžta, kas yra gabūs ir talentingi vaikai. Šia programa siekta sukurti ir išbandyti gabių vaikų, pasižyminčių labai aukštu intelektinių gebėjimų lygiu, atpažinimo ir įvertinimo metodiką, pritaikyti ugdymo turinį, aplinką gabių ir talentingų vaikų poreikiams, remti šalies ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus, skirtus gabiems ir talentingiems vaikams ugdyti ir kt.
Nuo 2016 m. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (dabar - Nacionalinė švietimo agentūra) įgyvendino ESF projektą ,,Mokinių akademinių gebėjimų atpažinimo ir jų ugdymo kokybės plėtra“.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Visos naujos VDU studijų programos turi įtraukiojo ugdymo modulius, kurie skirti įvairiems vaikų poreikiams atpažinti. Artimiausiu metu universitetas planuoja prie specialiosios pedagoginės pagalbos programos, kuri skirta įvairių poreikių vaikams ugdyti ir tiems specialistas rengti, pasiūlyti ir gilinančiąją specializaciją, skirtą būtent gabių vaikų ugdymui. Visose kitose programose, pagal kurias rengiami dalykų mokytojai, ikimokyklinio, pradinio ugdymo pedagogai, yra privalomas įtraukiojo ugdymo modulis, pradedančiajam mokytojui suteikiantis bazinių gabių vaikų atpažinimo, jiems skirto ugdymo turinio konstravimo kompetencijų.
2021 m. rugsėjo 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje buvo atidarytas gabių vaikų ugdymo centras „Gifted“. Tai - jau antras tarptautinės Lietuvos ir Izraelio programos centras Lietuvoje - pirmasis prieš metus pradėjo veikti Vytauto Didžiojo universitete Kaune.
Rugpjūčio 26 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras parengė kvalifikacijos tobulinimo programą, vykdomą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, „Gabių ir talentingų vaikų ugdymas. Izraelio patirtis“.
Izraelio patirtis
Izraelio švietimo politikai suprato, kad būtent šie vaikai yra šalies ateitis, todėl į juos turi būti nukreiptas visas dėmesys.
Lietuvos ir Izraelio bendrovės „IP Capital Group“ įkūrėjas Haimas Zakmanas pasakojo, kad pastarąjį dešimtmetį Izraelyje įsteigta daugiau kaip 40 gabių vaikų ugdymo centrų „Gifted“. Tokių centrų tinklą verslininkas užsimojo sukurti ir Lietuvos vaikams.
Izraelyje gebėjimais išsiskiriantys vaikai atrenkami pagal įvairias mokytojų ir kitų specialistų rekomendacijas. Pirmą kartą atliekamas antrokų testavimas, įprastai kasmet pirmąją lapkričio savaitę vaikai testuojami visose Izraelio mokyklose. Po poros mėnesių tie, kurių rezultatas aukštesnis už daugelio klasės draugų, dalyvauja antrame testavimo etape ir galiausiai atrenkami tie, kurie iš tiesų turi išskirtinių gabumų. Metodo esmė - vaikas savo aplinkoje lyginamas su bendraamžiais ir vertinamas jo rezultatas būtent šioje grupėje.
Analogiškas testas atliekamas ir šeštokams, trečiąkart - prieš aukštesniosios pakopos vidurinę mokyklą ir dar kartą prieš jaunuoliams išeinant į kariuomenę.
H. Zakmanas atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais ne tik Izraelyje, bet ir visame pasaulyje stebima tendencija, kad vaikus reikia tirti dar anksčiau - maždaug nuo trejų metų. Jau tokiame ankstyvame amžiuje galima pastebėti, kad vaikas ne toks kaip visi.
Itin gabūs vaikai sudaro nuo 2 iki 3 proc. Tačiau Izraelyje manoma, kad ypatingų gabumų turinčių vaikų dalis siekia 3-5 proc., o jeigu pridėtume talentingus vaikus, šis rodiklis pakiltų kone iki 10 proc.
Vaikas tokį centrą lanko vieną dieną per savaitę, o likusias penkias leidžia įprastoje mokykloje. Taip gabieji netampa atsiskyrėliais, bendrauja su įvairiais bendraamžiais. Tačiau vieną dieną jie būna aplinkoje, kur visi tokie pat, kur jie nėra keistuoliai, akiniuočiai, kur nėra patyčių ir visi jaučiasi komfortiškai.
Vaiko rezultatai pranešami tik tėvams, tačiau mokykla gauna bendras išvadas, rekomendacijas, ir tai vertintina kaip žingsnis geresnio ugdymo proceso link.
Pamokos iš Izraelio patirties
Alon („Ąžuolo“) pradinėje mokykloje Ma’ale Ha’hamisha mieste šalia Jeruzalės mokyklos vadovas supažindino su savo mokyklos vizija bei Izraelio mokyklų specifika: į mokyklą mokiniai pradeda eiti nuo 6 metų, pradinis ugdymas apima 1-6 klases, klasėje po 28-34 mokinius. Visos mokyklos - valstybinės. Mokiniai mokosi 6 dienas per savaitę. Mokslo metų trukmė - 220 mokslo dienų. Standartizuoti testai rašomi 2, 5, 8 klasėje. 1-2 klasių mokiniai mokosi 5 valandas per dieną, 3-6 klasių mokiniai mokosi 6 valandas. Kiekviena mokykla gauna savo finansavimą, nes tik ji žino, ko vaikams labiausiai reikia.
Mokytojo rūpestis - motyvuoti vaiką bandyti ir kuo daugiau patirti. Sėkmingam ugdymuisi svarbu, kad mokykla būtų bendruomeniška. Priklausomumo jausmas - pats svarbiausias geroje mokykloje. Visi turi jaustis reikalingi ir svarbūs: mokytojai, administracija, darbuotojai, vaikai ir tėvai.
Haifos David Yelin pradinėje mokykloje mokykloje rūpinamasi, kad visi būtų laimingi dirbdami kartu, kad mokėtų įsiklausyti ir girdėti vienas kitą. Didelį vaidmenį mokantis atlieka patarėjas - psichologas. Mokykloje įgyvendinama „Tobulumo programa“ - vaiko gebėjimų viršūnė, kurioje dalyvauja 15 proc. mokyklos mokinių. Programa skirta aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymui: analizei, klausimų formulavimui ir t.t.
Leo Baeck edukaciniame centre mokytojas ir vaikas tolygiai kelia vienas kitam iššūkius, veikia kaip partneriai. Tą patį daro vaikai tarpusavyje. Gabiųjų klasės dalyvauja visose socialinėse mokyklos veiklose. Jie tik intelektualiai mokosi su sau lygiais. Dažniausiai taikomi ugdymo metodai gabiems vaikams - tyrinėjimas ir metodų metodas - klausimų uždavimas. Vaikai mokomi formuluoti klausimus, o ne atsakinėti į jau suformuluotus.
Iššūkiai ir perspektyvos
Vis dėlto viceministras pripažįsta, kad, nors dokumentai sukurti, jie neprigiję: „Sistema dar per daug fragmentuota. Problemų turime nemažai.“ Nors, anot jo, Lietuvoje mokiniai, dėl išskirtinų gabumų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali rinktis mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas, galutinis rezultatas labai priklauso nuo mokytojo ir mokyklos dėmesio ugdytiniams pažinti ir jų poreikiams atliepti.
Pasak jo, yra sėkmės istorijų, kai mokytojai atranda talentingus vaikus ir padeda jiems atsiskleisti, tačiau tarptautiniai tyrimai ir nacionaliniai pasiekimai rodo, kad pasiekimų skirtumai gali būti ypač dideli netgi skirtingose to paties regiono mokyklose.
R. Skaudžius teigė, kad mažuose miesteliuose ir kaimuose yra gabių vaikų, tačiau jų pasiekimai priklauso nuo mokytojo kompetencijos. Pasak viceministro, į mokytojų rengimo programas įtraukti studijų dalykai, skirti ugdyti mokytojų bazinėms kompetencijoms darbui su mokinių įvairove.
Akivaizdu, kad šių kompetencijų neužtenka, jeigu tikrai norima, kad mokyklose skleistųsi gabių vaikų ugdymo patirtis. Tačiau nėra būtina, kad gilesnes šios srities kompetencijas turėtų absoliučiai visi šalies mokytojai. Net ir didelėje mokykloje pakaktų kelių pedagogų, į kuriuos galėtų kreiptis kiti kolegos.
L. Kaminskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje turime ir labai nedaug mokslininkų, kurie gilintųsi į gabių vaikų temą. Tad nieko nuostabaus, kad nėra ir nacionalinių ilgalaikių tyrimų, neturime duomenų, kaip sekasi gabiems vaikams, kokios yra tolesnės jų mokymosi trajektorijos.
Apibendrinant, galima teigti, kad nors Lietuvoje yra tam tikrų iniciatyvų ir projektų, skirtų gabių vaikų ugdymui, vis dar trūksta nuoseklios ir koordinuotos sistemos. Sėkminga Izraelio patirtis rodo, kad investicijos į gabių vaikų ugdymą yra investicijos į šalies ateitį. Svarbu užtikrinti, kad kiekvienas gabus vaikas turėtų galimybę atsiskleisti savo potencialą ir prisidėti prie Lietuvos gerovės.
| Šalis | Gabių vaikų ugdymo modelis | Pagrindiniai akcentai |
|---|---|---|
| Lietuva | Fragmentuotas, priklauso nuo iniciatyvų | Mokytojų kompetencija, finansavimas, programų trūkumas |
| Izraelis | Centralizuotas, valstybės remiamas | Ankstyvas atpažinimas, specializuoti centrai, mokytojų kvalifikacija |