Pabandykime atidžiau panagrinėti, kas visgi yra ĮSA. Iš karto kyla klausimas: ar įmonės siekia, kad ši papildoma savanoriška investicija atsipirktų, ar ne? Jeigu įmonė turi vieną akcininką, tas akcininkas gali nutarti tiesiog aukoti savo lėšas geriems darbams ir ĮSA veiklos kaštų atsipirkimo nesiekti. Kodėl tada nevadiname ĮSA viena iš investicijų rūšių, bet bandome pateikti kaip įmonės labdarą, geros valios gestą, nors taip greičiausiai ir nėra? Taigi kyla klausimas ar apskritai gali būti vadinama įmonių socialinė atsakomybė?
Grįžkime prie ĮSA apibrėžime vartojamo savanoriškumo ir jo suponuoto dovanojimo principų. Grynąja ir absoliučia išraiška šie principai pasireiškia dviejų asmenų besąlyginės / draugystės meilės santykyje, kuris yra tiesiogiai susijęs su tarpusavio pagarba. Bet koks kitas santykis yra mainai, naudos siekimas, manipuliavimas ir pan. Įmonė, kaip organizacija, nėra asmuo ir negali turėti tokio santykio su kitu asmeniu. Ar tokio santykio kūrimas tarp įmonės darbuotojų, neprieštaraus įmonės tikslui siekti pelno? Kodėl gi turėtų, jeigu vyraujanti įmonės kultūra formuoja požiūrį į darbuotoją ne kaip į išteklių, priemonę ar įrankį, bet kaip į unikalų gerbtiną asmenį?
Ar reiklumas darbe griaus tokį santykį? Kartu toks santykis gerina vidinę komunikaciją, komandinį darbą, mažina žalingą vidinę konkurenciją, didina motyvaciją, inovatyvumą, darbuotojų lojalumą įmonėje, padeda mažinti neproduktyvų darbą, veiklos imitaciją, didina verslo skaidrumą, etikos principų laikymąsi ir taip galų gale materializuojasi ir įmonės pelno eilutėje. Kadangi gėris gimdo gėrį, tai tokių tarpusavio santykių ugdymas įmonės viduje turėtų skatinti darbuotojus taip pat savanoriškai dalyvauti socialinėse akcijose, rūpintis gamtos apsauga, siūlyti įmonėms plėsti pelningą verslą, kuris kartu daro pasaulį geresnį, saugesnį ir švaresnį.
Taigi, siūlau griauti savanoriškos įmonių socialinės atsakomybės mitą ir vietoj to kalbėti apie tvaraus verslo skatinimą, kuriant ir puoselėjant įmonės darbuotojų tarpusavio pagarbos vertybę. Taip atsirastų aiškus, objektyvus ir pamatuojamas rodiklis, vietoj sudėtingos ir brangios ISO 26000 (ĮSA tarptautinio standarto gairės) ir nesibaigiančių nesutarimų dėl tinkamiausių ĮSA / CSR vertinimo metodikų, kriterijų, dilemų kai ISO 26000 turinti įmonė patiria kokį nors su socialine atsakomybe nederantį skandalą. O svarbiausias viso to rezultatas būtų tikrųjų verslo, visuomenės ir kiekvieno asmens prioritetų ir tikslų įvardinimas, manipuliuojančios verslo reklamos sumažinimas ir žalingų iliuzijų apie esminius verslo tikslus, neva sutampančius su visuomenės tikslais, griovimas.
Nuo 2017 metų įsigalioja EK direktyva, pagal kurią bus privaloma teikti ataskaitas apie veiklą ĮSA srityje. Lietuva vos išdrįso peržengti minimalų rekomenduojamą laiptelį ir dabar direktyvos reikalavimas dėl ĮSA ataskaitų teikimo galios 41 didžiausiai Lietuvos įmonei, atitinkančiai tam tikrus kriterijus. Žinoma, palaipsniui toks reikalavimas apims vis daugiau įmonių, tačiau tam prireiks daugelio metų. Ir koks yra požiūris į šią sritį, puikiai iliustruoja Finansų ministerijos nustatytos taisyklės, pagal kurias ĮSA ataskaitas galės tikrinti ir tvirtinti įmonės buhalteris! Arba - kiek realios vertės ĮSA yra iš tokio auditavimo: „Auditorius ar audito įmonė patikrina, ar buvo pateikta socialinės atsakomybės ataskaita arba atskira socialinės atsakomybės ataskaita, ir tai nurodo auditoriaus išvadoje“? - ataskaitos pateikimo faktą juk gali deklaruoti ir pati įmonė, o auditorius turėtų gilintis ir vertinti realius pasiekimus diegiant ĮSA.
Taip pat skaitykite: Įmonių atsakomybės vadovas
Akivaizdu, kad šiuo metu požiūris į šią direktyvą yra formalus, siekiama minimaliomis sąnaudomis raportuoti Briuseliui apie direktyvos įgyvendinimą ir nesuvokiami esminiai, verslui ir visuomenei pridėtinę vertę kuriantys dalykai, kurie slypi šioje srityje. Paprastai ministerijoms, politikams ir pačiam verslui daug gali padėti asocijuotos struktūros. Viena iš tokių organizacijų šioje srityje galbūt galėtų būti Lietuvos Atsakingo Verslo Asociacija (LAVA), kuri jau seniai stengiasi sklaidyti ĮSA kaip labdaringos veiklos mitą ir skatina ĮSA panaudoti esminiam verslo tvarumo didinimui, kai yra toliaregiškai numatomi tiek esminiai verslo, tiek visuomenės poreikiai. Kitas klausimas, ar tikrai Finansų ministerija turėtų rūpintis verslo tvarumo ir atskaitomybės klausimais? Galbūt šis klausimas galėtų būti aktualesnis Aplinkos, Ūkio ar Socialinių reikalų ir darbo ministerijoms, bet ne Finansų ministerijai?
Įmonių socialinės atsakomybės mitai
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje. O kad tai padaryti būtų lengviau sugriausime kelis mitus.
Mitas Nr. 1: Socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas
Ar įmonė, kuri prisidėjo įrengiant, pavyzdžiui, vaikų globos namų patalpas, gali pelnytai didžiuotis socialiai atsakingos įmonės titulu? Ir taip, ir ne. Taip, jei įmonės darbuotojai dalyvavo įrengdami patalpas, dažė sienas, bendravo su vaikais. Ne, jei paramai skirtos lėšos buvo pervestos į nurodytą sąskaitą, o įmonės darbuotojai nieko apie tokį projektą nėra girdėję. Tokiu atveju tai - filantropija, o ne socialinės atsakomybės veikla.
Svarbu atminti, kad socialinė atsakomybė - tai ne tik nuolatinis įsipareigojimas prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo, bet ir darbuotojų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis. Socialiai atsakingos organizacijos, žinodamos kur daro didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip šį poveikį mažinti, bet ir socialinę atsakomybę integruoti į įmonės veiklos strategiją.
Mitas Nr. 2: Socialinė atsakomybė - tik didelėms (tarptautinėms) įmonėms
Socialiai atsakingo verslo plėtra Lietuvoje stebima jau ne pirmus metus. Mūsų šalyje socialinės atsakomybės programų diegimą pradėjo vykdyti užsienio kapitalo įmonės, perėmusios atsakingo verslo vystymo kultūrą iš valdančiųjų kompanijų Vakarų ir Skandinavijos šalyse. Tokios įmonės turi pavyzdį, kaip įkvėpti darbuotojus prisidėti prie aplinkosauginių ir socialinių projektų, aiškiai suvokia šios veiklos naudą ir privalumus.
Taip pat skaitykite: Kodėl įmonėms svarbi socialinė atsakomybė?
Tačiau net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu. Popieriaus rūšiavimas, vandens taupymas - tai tik pirmieji žingsniai, kuriuos gali daryti ir mažosios įmonės. Tokių įmonių darbuotojai galėtų susiburti neatlygintinai gražindami senjorus senelių namuose ar iš atliekų gamindami lentynas knygoms ligoniams namuose. Įmonė darbuotojus galėtų skatinti sudarydama palankias sąlygas panašioms veikloms įgyvendinti (pavyzdžiui, suteikdama laisvą dieną geriems darbams).
Tiek didelėms, tiek ir mažosioms įmonėms sąsajų su socialine atsakomybe reikėtų ieškoti tiesioginėje savo veikloje. Patirtis rodo, kad mažesnėms įmonėms vykdyti socialinės atsakomybės veiklas yra netgi paprasčiau nei didelėms. Dažniausiai tokiose įmonėse vyrauja sveikesnė darbo atmosfera, darbuotojai geriau pažįsta vieni kitus, galima greičiau priimti sprendimus, kurie įkvėps prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Mitas Nr. 3: Socialinės atsakomybės veiklos yra brangios
Nemažas būrys vadovų vis dar nesidomi socialinės atsakomybės veiklomis iš anksto turėdami nuostatą, kad tai yra pinigų švaistymas ir jų įmonė „negali sau to leisti“. Tai gali būti tiesa, jei įmonė turi vieną tikslą - kuo didesnis pelnas šiandien. Tačiau įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla - ne tik nėra „brangus malonumas“, bet ir padeda sutaupyti, sudaro palankias sąlygas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ateityje.
Tinkamas pavyzdys galėtų būti logistinės įmonės sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai. Įmonė, kuri įvertina, kad vienas iš didžiausių jos daromų neigiamų poveikių aplinkai yra didelis CO2 išmetimas į aplinką, pakeitus sandėlio apšvietimą į taupų ir draugišką aplinkai, jau po metų gali džiaugtis ne tik sumažėjusia sąskaita už elektros energiją, bet ir sumažėjusiu CO2 išmetimo kiekiu, o įmonės darbuotojų pasodintas medelių kiekis įprasmintų šios veiklos tęstinumą.
Mitas Nr. 4: Darbuotojui svarbu atlyginimas, o ne įmonės socialinė atsakomybė
Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius specialistus. Jei įmonės vadovai negalvoja, kaip jaučiasi jų darbuotojai, ar jie visiškai realizuoja save, reiškia, kad jie nemąsto, kokią pridėtinę vertę galėtų sukurti vien tik atliekantys pavestas užduotis asmenys. Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, galimybė padėti kitiems, realizuoti savo idėjas, pozityvus darbdavio požiūris į darbuotoją motyvuoja labiau nei augantis atlyginimas.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų įsitraukimas per įmonių socialinę atsakomybę
Praktika rodo, kad socialiai atsakingoje įmonėje dirbančio darbuotojo lengvai nesuvilios konkuruojančios įmonės atlyginimas.
Mitas Nr. 5: Trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos, kaip tapti atsakinga įmone
Skaitant populiariosios žiniasklaidos internetinius portalus gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje vykdomos socialinės veiklos yra vien deklaratyvios, įvairius konkursus laimi tarptautinės, didelės įmonės. O įmonei, kuri norėtų žengti pirmuosius socialinės atsakomybės žingsnius, sunku atsirinkti informaciją, suprasti nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį. Šią spragą užpildyti galėtų www.verslasatsakingai.lt puslapis, kuriame aprašomi realūs Lietuvos įmonių pavyzdžiai, dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir praktiniais patarimais.
Mitas Nr. 6: Įmonės socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito
Dauguma Lietuvos įmonių vadovų vis dar nesiryžta teikti socialinės atsakomybės ataskaitų galvodami, kad jų rengimas yra daug resursų reikalaujantis darbas, o rezultato „niekas neskaito“. Įmonėms, kurios vis dar abejoja dėl ataskaitų naudos, svarbu atminti, kad organizacijos, kurios jau dabar teikia kokybiškas ataskaitas, įgyja konkurencinį pranašumą prieš delsiančius.
Specialistai pabrėžia, kad kasmet teikiama kokybiška įmonės ataskaita - tai ženklas klientams, potencialiems darbuotojams ir partneriams, kad įmonė turi ilgalaikius tikslus, ja galima pasitikėti ir rasti bendrų sąsajų. Kokybiška ataskaita nebūtinai turi būti labai plati ar didelė. Organizacijos ataskaita gali tilpti ir į keletą lapų, tačiau joje turi būti aiškiai pateikiami skaičiai, pvz., yra nurodoma, kiek žmonių įsitraukė į organizuojamas veiklas, kaip sumažėjo atliekų kiekis, kuro, vandens, elektros energijos suvartojimas ir t.t.
Svarbiausia - siekti suvaldyti didžiausią įmonės daromą neigiamą poveikį aplinkai ir daryti gerus darbus, tose srityse, kurios svarbios įmonės darbuotojams, bendruomenei. Kasmetinė ataskaita turi padėti atskleisti ir aiškiai įvardyti tai, kas jau buvo padaryta ir tai, ką įsipareigojama vykdyti ateityje.
Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA)
Kiekvienais metais įmonių socialinės atsakomybės „barometru“ tampa Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA), suburiantys socialiai atsakingo verslo atstovus. Nominacijomis įvertinamos daugiausia atskirose srityse pasiekusios įmonės, tuo pačiu duodamas tonas visam šalies verslui prisiimti daugiau atsakomybių, plėsti visuomenei naudingų veiklų sritis.
Anot rinkodaros ekspertės, socialinių mokslų daktarės, „TMD partners“ rinkodaros direktorės Renatos Žemaitienės, socialiai atsakingas verslas - tai brandus, tvarus, savo vertybėmis besiremiantis ir tausojančias verslo praktikas taikantis verslas. Juo visuomenė labiau pasitiki, gerbia ir vertina. Socialiai atsakingas verslas praturtina visuomenę.
„Socialinės atsakomybės nauda apima daug aspektų. Verslui ji generuoja aukštesnę darbuotojų motyvaciją, didesnį jų įsitraukimą, padeda laimėti kovą dėl talentų. Ypač naujosios kartos darbuotojai organizacijose ieško platesnės prasmės, todėl siauras, vien tik pajamų auginimu paremtas verslo modelis jau nebėra didelis privalumas“, - teigia rinkodaros dr. R.Žemaitienė.
Rinkodaros ekspertės teigimu, organizacijos yra skirtinguose brandos etapuose, o norint ne deklaratyvių teiginių, bet tikros ir stiprios socialinės atsakomybės politikos, reikia krypties, resursų, kompetencijų. „Kiekviena organizacija turėtų įsivertinti, kuriose srityse labiausiai realizuotų savo stiprybes. Tarkime, mes savo bendrovėje „TMD partners“ jau ilgus metus teikiame neatlygintiną pagalbą nevyriausybėms organizacijoms, studentams, vyresnių klasių moksleiviams. Tai dera su mūsų veikla - organizacijų mokymu, darbuotoju ugdymu“, - sakė dr. R.Žemaitienė.
Anot „TMD partners“ rinkodaros direktorės, dar vienas labai svarbus akcentas, propaguojant socialinę atsakomybę išorėje, pradėti nuo „švaros“ organizacijų viduje. Pavyzdžiui, užtikrinti visiems teisingą ir sąžiningą atlygį, suteikti lygias galimybes ir būtinų būtiniausia - naikinti mobingą, patyčių pėdsakus darbo kultūroje.
Prioritetas - įmonės darbuotojų socialinės iniciatyvos
„Metų bendruomeniškiausios įmonės 2022“ apdovanojimą pelniusios UAB „Coherent Solutions“ vadovė Lina Šiumetė, dalindamasi mintimis apie apdovanojimą, kaip vieną įsimintiniausių socialinių projektų išskyrė paramos Ukrainos pabėgėliams skirstymo platformos sukūrimą. Bendrovės programuotojai, bendradarbiaudami su „Gelbėkit vaikus“ organizacija, susipažino su Lina ir Jevgenijum Kižinais, idėjos autoriais. Savo asmeniniu laiku darbuotojai sukūrė paramos procesų valdymo platformą, kuri leido įvairioms organizacijoms efektyviai skirstyti labdarą nuo karo bėgančioms ukrainiečių šeimoms.
„Mūsų įmonės socialinės politikos filosofija paremta principu remti ir skatinti idėjas bei veiklas, kurias inicijuoja ir vykdo patys darbuotojai. Bendrovė tampa platforma jų iniciatyvoms realizuoti“, - sakė L.Šiumetė.
„Coherent Solutions darbuotojai nuolat savanoriauja gyvūnų prieglaudose, aktyviai dalyvauja „Maisto banko“ iniciatyvose, naudodami savo lėšas arba sporto iniciatyvomis padeda pritraukti lėšų Labdaros ir paramos fondui „Rugutė“, teikiančiam pagalbą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
„Nuolat ieškome naujų būdų, kaip paskatinti žmonių geranorystę, savanoriavimą. Atsirado ir nauja socialinės veiklos kryptis, orientuota į pačius darbuotojus: jų iniciatyva organizuojami dviračių ar pėsčiųjų žygiai, kuriuose dalyvauti kviečiami ir šeimos nariai. Įmonė organizuoja lektorių-psichologų paskaitas, kuriose nagrinėjami darbuotojams aktualūs laiko planavimo, streso, perdegimo ir kt. fenomenai“, - sakė L.Šiumetė.
Visuomenei naudingas poveikio aplinkai mažinimas
Už sprendimus mažinant poveikį aplinkai ir taršai 2022 m. „Aplinkai draugiškiausios įmonės“ apdovanojimą pelniusios UAB GVT LT 2022 m. direktorius Spartakas Petrovas pažymėjo, kad įmonės pagrindinė veikla yra pavojingų atliekų, užterštų naftos produktais, tvarkymas. Naudodama aplinkai nekenksmingus biologinius valymo metodus įmonė užtikrina žemės resursų (grunto, vandens), atstatymą ir tokiu būdu mažina neigiamą teršalų poveikį aplinkai.
„Pastaraisiais metais įgyvendinome daugybę aplinkosauginių sprendimų - įsirengėme saulės elektrinę, įmonėje įdiegta ISO 14001:2015 standartus atitinkanti aplinkos apsaugos vadybos sistema, vykdomas nuolatinis požeminio vandens, išleidžiamų nuotekų, oro parametrų monitoringas, modernizuotos šildymo sistemos, taip pat remiame įvairias aplinkosaugines iniciatyvas ir leidinius”, - vardino direktorius.
Pasak S.Petrovo, siekti socialiai atsakingos įmonės statuso aplinkosaugos srityje argumentų buvo daug, tačiau svarbiausias - siekis didinti darbuotojų motyvaciją, socialinių partnerių įsitraukimą.
NAVA konkursas - paskata naujoms veikloms
Praėjusiais metais pagrindinį NAVA apdovanojimą „Metų socialiai atsakingiausia įmonė 2022“ pelniusios įmonės UAB „SDG“ atstovės Rūtos Jasienės įsitikinimu, įvertinimas didžiausią pridėtinę vertę sukuria bendrovės darbuotojams, - jie didžiuojasi įmone, nes jaučiasi esantys tų socialinių vertybių dalimi. Įvertinimas didžiausią vertę sukuria darbuotojams, - jie didžiuojasi įmone, nes jaučiasi esantys tų socialinių vertybių dalimi.
Pasak jos, jau pats NAVA paraiškos pildymas - gera proga įsivertinti bendrovės veiklos sritis. Dėl to netgi gimė nauja paslauga: „SDG“ įkurtas Profesinės sveikatos departamentas, kuris rūpinasi atstatomąja darbuotojų sveikata, tad psichologų paslaugomis gali naudotis ne tik klientai, tačiau nemokamai ir bendrovės darbuotojai.
„Jau ruošdami paraišką NAVA konkursui atkreipėme dėmesį, jog galime daugiau daryti aplinkosaugos srityje. Pernai „SDG“ įkurtas Tvarumo departamentas, teikiantis paslaugas įmonėms, tačiau ir visas „SDG“ kolektyvas įsitraukė į gamtosaugines iniciatyvas“, - džiaugėsi R.Jasienė.
Nugalėtojai bus paskelbti po Naujųjų
Šiais metais NAVA konkurse varžomasi dėl penkių nominacijų: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“ ir „Įvairovę skatinanti darbovietė“.
Viena įmonė, pademonstravusi išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams bei aplinkai, pasiekusi didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse, bus pagerbta pagrindine prestižine nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“.
„Metų bendruomeniškiausią įmonę“ rinks ir visuomenė - Naujienų portalo 15min skaitytojai 2024 m. sausį bus kviečiami skirti savo balsus paraiškas šiai nominacijai pateikusioms įmonėms.
Lietuvos įmonėms, nuveikusioms daugiausiai darbų socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės vertybių puoselėjimo verslo sektoriuje 2023 metais, apdovanojimai bus įteikti 2024 metų sausio 18 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Apdovanojimų įteikimo ceremoniją bus galima stebėti ir naujienų portale 15min.
Socialinė atsakomybė padeda pavieniams asmenims, organizacijoms, valdžios institucijoms siekti veiksmingos verslo plėtros, visuomenės raidos. Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo.
Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu. Iš pradžių socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip labdara, vėliau sąvoka išsiplėtė į etišką darbdavystę ir sąžiningą verslą, dar vėliau - į žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darnios plėtros ir kitas sritis.
Organizacinė socialinė atsakomybė formavosi 19 a. pradžioje, pvz., J. Benthamo teorijoje, išdėstytoje veikale Deontologija, arba mokslas apie moralę (Deontology, or the Science of Morality, išleista 1834). Socialinės atsakomybės terminą 1940 vartojo filosofas R. M. Hutchinsas (Jungtinės Amerikos Valstijos) kalbėdamas apie žodžio laisvę. Anot jo, žiniasklaidos atstovai turi būti visiškai laisvi, kad visuomenė būtų visapusiškai informuota.
Socialinės atsakomybės terminas Vakarų šalyse plačiau pradėtas vartoti 20 a. Pagrindiniai principai čia bus etiškas elgesys, pagarba žmogaus teisėms, aplinkosauga ir skaidrumas vykdant veiklą. Tai gali didinti verslo konkurencinį pranašumą rinkoje ir stiprinti prekės ženklo vertę. Tai skatina jų lojalumą įmonei, mažina personalo kaitą ir didina bendrą pasitenkinimą atliekamu darbu. Tokios veiklos gali apimti paramą vietos projektams, investicijas į atsinaujinančią energiją ar iniciatyvas mažinti atliekų kiekį.
Įmonės, kurios aiškiai komunikuoja savo įsipareigojimus šiose srityse, gali formuoti stipresnį ir emociniu lygmeniu grįstą ryšį su savo klientais.
Sėkmingai komunikuoti įmonės socialinės atsakomybės veiklas ir pasiekimus suinteresuotiesiems asmenims gali būti sudėtinga, ypač siekiant išvengti „žaliojo plovimo“.
„Putokšnis”: energijos tausojimas – socialinė atsakomybė prieš gamtą
tags: #imoniu #socialine #atsakomybe