Šiandieninėje verslo aplinkoje įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) tampa vis svarbesniu aspektu, turinčiu įtakos ne tik įmonės įvaizdžiui, bet ir darbuotojų motyvacijai bei lojalumui. Žmonės nori ne tik atlikti savo pareigas, bet ir jausti pasitenkinimą dirbdami organizacijoje, kuri rūpinasi bendruomene, socialiai pažeidžiamomis grupėmis ir aplinkosauga. Tad, kokią įtaką ĮSA daro darbuotojams ir kaip įmonės gali sėkmingai įgyvendinti šią strategiją?
Socialinė atsakomybė kaip darbuotojų įsitraukimo skatinimo priemonė
Darbuotojų įtraukimas į socialinės atsakomybės veiklas tampa vienu svarbiausių elementų, padedančių pajusti pasitenkinimą darbu organizacijoje. Žmonės nori ne tik gerai atlikti pavestas užduotis, bet ir jausti pasitenkinimą organizacija, kurioje dirba, matydami jos pastangas padėti bendruomenėms, socialinės atskirties grupėms ar mažinant gamtos taršą, ir galėdami patys prie to prisidėti. „Matome, kad galimybė darbuotojams prisidėti prie socialinės atsakomybės įgyvendinimo didina jų įsitraukimą į organizacijos veiklą, žmonės aiškiau jaučia pasitenkinimą savo darbu ir prasmę, kodėl jie tai daro. Socialinė atsakomybė suteikia darbuotojams galimybę pasinaudoti turimais įmonės ištekliais, kad padarytų gera.
Jam asmeniškai svarbu, jog organizacijoje darbuotojai plėtotų socialinę atsakomybę ir tai nebūtų vadovybės „nuleista“ veikla ar prievolė. „Manau, kad sėkmingos socialinės iniciatyvos gali būti sukurtos tik tuomet, kai žmonės tai daro savo noru ir jiems tai nuoširdžiai rūpi.
JAV konsultacinės kompanijos „McKinsey” apklausos rodo, kad darbuotojams yra nepaprastai svarbu gyvenime turėti prasmę ir tikslą. Ekspertai taip pat pabrėžia, kad darbo prasmę jaučiantys darbuotojai ne tik yra produktyvesni, bet ir labiau motyvuoti ir lojalesni. Ypač dabartinėmis Lietuvos darbo rinkos sąlygomis, kai įmonėms trūksta darbuotojų ir sudėtinga išlaikyti esamus, socialinės atsakomybės iniciatyvos, rūpestis žmonėmis, jų įtraukimas į savanorystę gali suvaidinti reikšmingą rolę.
Įmonių požiūris į socialinę atsakomybę
Tradiciniame verslo modelyje įmonės pabrėždavo savo indėlį į ekonomiką, pelną ir darbo vietas, o darbuotojų gerovė buvo siejama su tinkamomis darbo sąlygomis ir laiku mokamu atlyginimu. Tačiau šiandien visuomenė ir darbuotojai tikisi daugiau - įmonės turi ne tik užtikrinti geras darbo sąlygas, bet ir aktyviai prisidėti prie socialinių iniciatyvų ir visuomenės gerovės.
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
Keičiantis visuomenei, kultūrinėms, socialinėms normoms, natūraliai keičiasi ir darbuotojų lūkesčiai bei visuomenės požiūris į įmones apskritai. Kas šiandien įvardijama kaip gera įmonė? Tai tokia įmonė, kuri, turėdama galią kurti pelną ir ekonominę vertę, nepamiršta panaudoti savo galios geriems tikslams - paramai, socialinėms iniciatyvoms ir visuomenės gerovei.
„Harward Business Review“ autorius, socialinio poveikio strategijų tyrinėtojas, rašytojas, pranešėjas ir konsultantas Mark R. Kramer teigia, kad daug didelių įmonių kalba apie socialinį tikslą ir vertybių rinkinį arba apie tai, kaip jos rūpinasi savo darbuotojais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais. „Post-pandeminiame pasaulyje atėjo laikas jiems įvykdyti šį įsipareigojimą. Tyrimai rodo, jog žmonės patiki, kad jų įmonė turi tikslą ir aiškias vertybes, tik tada, kai jie aiškiai mato, kad vadovybė priima sprendimus, kurie paaukoja trumpalaikį pelningumą, kad būtų laikomasi šių vertybių“, - teigia autorius.
Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Nacionalinio Airijos universiteto (Galvėjus, Airija) 2024 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad socialinė įmonės atsakomybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį darbuotojų motyvacijai. Net 76 % darbuotojų jautė didesnę motyvaciją ir įsitraukimą į darbą, dirbdami įmonėse, kurios aktyviai įgyvendina CSR strategijas. 2024 m. PwC 2023 m. Ši išvada aiškiai rodo, jog investuotojai yra labiau linkę investuoti į tas įmones, kurios aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės strategijas.
Į prestižininį „Fortune Global 500“ reitingą įtrauktos ir neabejotinai sėkmingiausios pasaulyje įmonės kasmet socialinės atsakomybės sričiai skiria apie 20 milijardų JAV dolerių. Tikėtina, kad socialinės atsakomybės sritis ateityje pritrauks dar daugiau investicijų. Tokią tendenciją išryškino keleri pastarieji pasaulinės pandemijos metai.
Vis labiau jaučiamas lūkestis verslui užsiimti socialine atsakomybe neretai kyla tiesiog iš pačių įmonių darbuotojų. „Swedbank” partnerių vykdyta apklausa parodė, kad 4 iš 5 Lietuvos gyventojų sutinka, jog įmonės turi dalyvauti sprendžiant visuomenės problemas. Be to, maždaug pusė apklaustųjų tikisi, kad verslas šalia kitų veiklų skirs didesnį dėmesį žmogaus ir darbo teisių apsaugai bei teisingam darbo užmokesčiui.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ
Socialinė atsakomybė įmonėse tapo svarbiu ir būtinu veiksniu, prisidedančiu prie įmonių ilgaamžiškumo ir augimo. Tai ne tik padeda gerinti įmonės reputaciją, bet ir stiprina darbuotojų lojalumą, mažina darbuotojų kaitą ir skatina investuotojų pasitikėjimą.
„ACME Grupė“: sėkmingos socialinės atsakomybės pavyzdys
Didmenine elektronikos įrenginių prekyba bei remontu, filmų gamyba ir platinimu, karjerų verslu, nekilnojamojo turto ir atsinaujinančių energijos projektų vystymu užsiimanti bendrovių grupė „ACME Grupė“ nuo 2016 m. aktyviai plėtoja socialinės atsakomybės strategiją, kuri paremta darbuotojų įtraukimu į šią veiklą.
Jau šešerius metus iš eilės mūsų biuro kieme darbuotojų organizuojama „Gerų darbų mugė“ man yra vienas įkvėpimo šaltinių, parodantis, kokie vieningi galime būti vardan bendro tikslo - paaukoti kuo didesnę sumą geriems darbams įgyvendinti. Šiais metais geriems darbams per vieną vakarą kartu paaukojome 94182 Eurų!
Plačiau apie „ACME Grupės“ darbuotojų šešerius metus iš eilės biuro kieme organizuojamą renginį „Gerų darbų mugę“ pasakojo „ACME Grupės Gerų darbų“ komandos vadovė Martina Juzėnė. Pasak jos, šios mugės metu vieni darbuotojai organizuoja įvairias įtraukiančias veiklas, o kiti - pramogauja ir aukoja pinigus. Vakaro pabaigoje, darbuotojų paaukotą sumą „ACME Grupės“ akcininkai padaugina iš 10. Gautoji pinigų suma tampa tų metų socialinės atsakomybės veikloms įgyvendinti skirtu fondu, kurį administruoja iš grupės darbuotojų savanoriškai suburta komanda.
Anot „Gerų darbų“ komandos vadovės, kolegos ir jų šeimos kasmet laukia šio renginio, nes atmosfera ir visus persmelkiantis gerumo ir noro prisidėti jausmas tiesiog pulsuoja ore. Šiais metais darbuotojų ir jų šeimų laukė tradicija tapusios veiklos: bagažinių turgus, išradingi desertai, kolegų ruošiami kepiniai, azartiškas aukcionas, meno ir mokslo dirbtuvės. Darbuotojai renginio metu ne tik aukoja pinigus sunkiai sergančių vaikų šeimoms, kitoms socialiai jautrioms visuomenės grupėms. Jie taip pat prisideda prie tvarumo, daiktų prikėlimo antram gyvenimui iniciatyvų.
Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės
„Mūsų žmonės jaučiasi norintys ir galintys padėti kitiems, tai jau tapo „ACME Grupės“ vidinės kultūros dalimi. Pagrindinė motyvacija - padėka, šypsenos ir jausmas, kad prisidėjai savo darbais ir padėjai tiems, kuriems tos pagalbos labai reikia. Mus visus labiausiai įkvepia tai, kad padėti kitiems galime kartu ir, kad daryti gerus darbus dar ir smagu“, - kalbėjo Martina Juzėnė.
„ACME Grupės Gerų darbų“ komandos vadovė Martina Juzėnė pasakojo, kad „ACME Grupė“ socialinės atsakomybės veiklą plėtoja 4 kryptimis:
- Visuomenės atskirties mažinimas.
- Sveika gyvensena.
- Įkvėpti žmones mokytis visą gyvenimą.
- Gamtos ir gyvūnų saugojimas.
Pavyzdžiui, įgyvendinant veiklas šioje srityje siekiama skatinti kokybišką švietimą, vertybių ugdymą ir galimybę mokytis visą gyvenimą. „Mes siekiame skatinti sveiką gyvenseną, aktyvų judėjimą ir stiprinti visų amžiaus grupių gyvenimo kokybę. Pradedame tai daryti pirmiausia nuo savęs, organizacijos viduje turime fiziniam aktyvumui inspiruoti skirtą iniciatyvą „ACME Cup“.
Niutono dėsnis byloja, kad kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Tai reiškia, kad kiekvienas mūsų veiksmas turi galimybę paveikti ne tik mus pačius, bet ir aplinką, galbūt net ir pasaulį. Jei vienas žmogus gali turėti tokią galią, ką gali pasiekti didžiulės korporacijos, kuriose dirba šimtai ar tūkstančiai žmonių?
Dažniausi mitai apie įmonių socialinę atsakomybę
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje. O kad tai padaryti būtų lengviau sugriausime kelis mitus.
Mitas Nr. 1: Socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas
Ar įmonė, kuri prisidėjo įrengiant, pavyzdžiui, vaikų globos namų patalpas, gali pelnytai didžiuotis socialiai atsakingos įmonės titulu? Ir taip, ir ne. Taip, jei įmonės darbuotojai dalyvavo įrengdami patalpas, dažė sienas, bendravo su vaikais. Ne, jei paramai skirtos lėšos buvo pervestos į nurodytą sąskaitą, o įmonės darbuotojai nieko apie tokį projektą nėra girdėję. Tokiu atveju tai - filantropija, o ne socialinės atsakomybės veikla.
Svarbu atminti, kad socialinė atsakomybė - tai ne tik nuolatinis įsipareigojimas prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo, bet ir darbuotojų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis. Socialiai atsakingos organizacijos, žinodamos kur daro didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip šį poveikį mažinti, bet ir socialinę atsakomybę integruoti į įmonės veiklos strategiją.
Mitas Nr. 2: Socialinė atsakomybė - tik didelėms (tarptautinėms) įmonėms
Socialiai atsakingo verslo plėtra Lietuvoje stebima jau ne pirmus metus. Mūsų šalyje socialinės atsakomybės programų diegimą pradėjo vykdyti užsienio kapitalo įmonės, perėmusios atsakingo verslo vystymo kultūrą iš valdančiųjų kompanijų Vakarų ir Skandinavijos šalyse. Tokios įmonės turi pavyzdį, kaip įkvėpti darbuotojus prisidėti prie aplinkosauginių ir socialinių projektų, aiškiai suvokia šios veiklos naudą ir privalumus.
Tačiau net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu. Popieriaus rūšiavimas, vandens taupymas - tai tik pirmieji žingsniai, kuriuos gali daryti ir mažosios įmonės. Tokių įmonių darbuotojai galėtų susiburti neatlygintinai gražindami senjorus senelių namuose ar iš atliekų gamindami lentynas knygoms ligoniams namuose. Įmonė darbuotojus galėtų skatinti sudarydama palankias sąlygas panašioms veikloms įgyvendinti (pavyzdžiui, suteikdama laisvą dieną geriems darbams). Tiek didelėms, tiek ir mažosioms įmonėms sąsajų su socialine atsakomybe reikėtų ieškoti tiesioginėje savo veikloje.
Patirtis rodo, kad mažesnėms įmonėms vykdyti socialinės atsakomybės veiklas yra netgi paprasčiau nei didelėms. Dažniausiai tokiose įmonėse vyrauja sveikesnė darbo atmosfera, darbuotojai geriau pažįsta vieni kitus, galima greičiau priimti sprendimus, kurie įkvėps prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Mitas Nr. 3: Socialinės atsakomybės veiklos yra brangios
Nemažas būrys vadovų vis dar nesidomi socialinės atsakomybės veiklomis iš anksto turėdami nuostatą, kad tai yra pinigų švaistymas ir jų įmonė „negali sau to leisti“. Tai gali būti tiesa, jei įmonė turi vieną tikslą - kuo didesnis pelnas šiandien. Tačiau įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla - ne tik nėra „brangus malonumas“, bet ir padeda sutaupyti, sudaro palankias sąlygas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ateityje.
Tinkamas pavyzdys galėtų būti logistinės įmonės sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai. Įmonė, kuri įvertina, kad vienas iš didžiausių jos daromų neigiamų poveikių aplinkai yra didelis CO2 išmetimas į aplinką, pakeitus sandėlio apšvietimą į taupų ir draugišką aplinkai, jau po metų gali džiaugtis ne tik sumažėjusia sąskaita už elektros energiją, bet ir sumažėjusiu CO2 išmetimo kiekiu, o įmonės darbuotojų pasodintas medelių kiekis įprasmintų šios veiklos tęstinumą.
Mitas Nr. 4: Darbuotojui svarbu atlyginimas, o ne įmonės socialinė atsakomybė
Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius specialistus. Jei įmonės vadovai negalvoja, kaip jaučiasi jų darbuotojai, ar jie visiškai realizuoja save, reiškia, kad jie nemąsto, kokią pridėtinę vertę galėtų sukurti vien tik atliekantys pavestas užduotis asmenys. Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, galimybė padėti kitiems, realizuoti savo idėjas, pozityvus darbdavio požiūris į darbuotoją motyvuoja labiau nei augantis atlyginimas.
Praktika rodo, kad socialiai atsakingoje įmonėje dirbančio darbuotojo lengvai nesuvilios konkuruojančios įmonės atlyginimas.
Mitas Nr. 5: Trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos, kaip tapti atsakinga įmone
Skaitant populiariosios žiniasklaidos internetinius portalus gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje vykdomos socialinės veiklos yra vien deklaratyvios, įvairius konkursus laimi tarptautinės, didelės įmonės. O įmonei, kuri norėtų žengti pirmuosius socialinės atsakomybės žingsnius, sunku atsirinkti informaciją, suprasti nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį. Šią spragą užpildyti galėtų www.verslasatsakingai.lt puslapis, kuriame aprašomi realūs Lietuvos įmonių pavyzdžiai, dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir praktiniais patarimais.
Mitas Nr. 6: Įmonės socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito
Dauguma Lietuvos įmonių vadovų vis dar nesiryžta teikti socialinės atsakomybės ataskaitų galvodami, kad jų rengimas yra daug resursų reikalaujantis darbas, o rezultato „niekas neskaito“. Įmonėms, kurios vis dar abejoja dėl ataskaitų naudos, svarbu atminti, kad organizacijos, kurios jau dabar teikia kokybiškas ataskaitas, įgyja konkurencinį pranašumą prieš delsiančius.
Specialistai pabrėžia, kad kasmet teikiama kokybiška įmonės ataskaita - tai ženklas klientams, potencialiems darbuotojams ir partneriams, kad įmonė turi ilgalaikius tikslus, ja galima pasitikėti ir rasti bendrų sąsajų. Kokybiška ataskaita nebūtinai turi būti labai plati ar didelė. Organizacijos ataskaita gali tilpti ir į keletą lapų, tačiau joje turi būti aiškiai pateikiami skaičiai, pvz., yra nurodoma, kiek žmonių įsitraukė į organizuojamas veiklas, kaip sumažėjo atliekų kiekis, kuro, vandens, elektros energijos suvartojimas ir t.t.
Svarbiausia - siekti suvaldyti didžiausią įmonės daromą neigiamą poveikį aplinkai ir daryti gerus darbus, tose srityse, kurios svarbios įmonės darbuotojams, bendruomenei. Kasmetinė ataskaita turi padėti atskleisti ir aiškiai įvardyti tai, kas jau buvo padaryta ir tai, ką įsipareigojama vykdyti ateityje.
tags: #imoniu #socialine #atsakomybe #darbuotojams