Socialinė Diskriminacija Mokykloje: Tyrimai ir Realijos

Mokyklose jaunuoliai mokomi ne tik privalomųjų dalykų - ugdomos ir jų vertybės, socialiniai įgūdžiai. Išmokta socialinė elgsena lemia moksleivių tarpusavio bendravimą, santykį su pasauliu už ugdymo įstaigos ribų ir savimi pačiais, todėl svarbu, kad mokykloje būtų kuriama priimanti ir saugi aplinka. Tačiau tyrimai rodo, kad diskriminacija mokyklose vis dar egzistuoja įvairiomis formomis.

Prasidedant mokslo metams, švietimo įstaigos turi pareigą užtikrinti saugią mokymosi aplinką visoms ir visiems. Šioje atmintinėje pateikiamos rekomendacijos, kaip užtikrinti saugią mokymosi aplinką bei puoselėti priekabiavimo netoleravimo kultūrą. Susidūrus su diskriminacija švietimo srityje, kviečiame kreiptis į Tarnybos ekspertes (-us). El.p.

Diskriminacija dėl tautybės

Naujausias Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimas atskleidžia, kad diskriminacija vis dar yra romų bendruomenės Europoje kasdienybė. Tyrimo duomenimis, diskriminacija dažniausiai juntama švietimo įstaigose, ieškant darbo ir viešosiose erdvėse. Apie daugelį incidentų nutylima - tik apie 6 proc. romų, patyrusių diskriminaciją, kreipėsi į atsakingas institucijas ar pateikė skundą.

„Šie skaičiai rodo, kad romų diskriminacija Europoje vis dar sisteminė, o pasitikėjimas institucijomis - trapus. Lietuva nėra išimtis“, - teigia B. Sabatauskaitė.

Tyrimas rodo ir teigiamų pokyčių: palyginti su 2016-aisiais, romų gyvenimo kokybė kai kuriose srityse pagerėjo. Mažėja skurdo rizika, daugiau vaikų lanko ankstyvojo ugdymo įstaigas, o įsidarbinimo rodikliai - ypač vyrų - po truputį auga. Tačiau kol kas pokyčiai per maži, kad iš esmės pakeistų padėtį - net apie 70 proc.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Švietimas išlieka viena iš labiausiai segreguotų sričių. Nors ankstyvojo ugdymo įstaigas lanko vis daugiau romų vaikų (apie 53 proc.), beveik pusė jų mokosi klasėse ar mokyklose, kuriose dauguma mokinių yra romų tautybės.

„FRA duomenys rodo, kad romų vaikai mokyklose dėl savo tautybės susiduria su įžeidžiančiais komentarais, fiziniu smurtu ir socialine atskirtimi - paliekami nuošalyje per pertraukas, žaidimų ir renginių metu. Priklausomai nuo šalies, šias patirtis liudija nuo dešimtadalio iki daugiau nei trečdalio apklaustųjų. Matyti tokią statistiką ypač skaudu - mokykla turėtų būti vieta, kur kiekvienas vaikas jaučiasi saugus ir priimtas, nepriklausomai nuo savo kilmės“, - teigia B.

„Roma Survey 2024“ - tai didžiausias iki šiol atliktas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas apie romų padėtį. Jis apėmė daugiau nei 8 tūkstančius apklaustųjų iš 13 valstybių.

Socialinė ir ekonominė diskriminacija

Apklausti 3000 Šiaulių, Klaipėdos, Telšių ir Kauno mokyklų penktų-dvyliktų klasių mokiniai. Iš rezultatų paaiškėjo, kad socialinė/ekonominė padėtis vis giliau skiria turtingesnius mokinius nuo vargingesnių. Tyrimu atskleista, kad mokykloje saugūs jaučiasi tik 31 proc. apklaustųjų.

Mokiniai pastebi, kad turtingesnių vaikų sprendimai ir siūlymai klasės susirinkimuose susilaukia didesnio pritarimo, o klasės seniūnas renkamas paprastai tas mokinys, kurio tėvai yra turtingesni. Taip mano atitinkamai 45 proc. ir 56 proc.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Net 48 proc. respondentų mano, kad mokytojo vertinimams pažymiais įtakos daro socialinė mokinio padėtis. Turtinė padėtis turi įtakos net renkantis draugus. Taip teigė 56 proc. respondentų.

Būdami turtingesni jaustųsi laimingesni bei labiau pasitikėtų savimi 68 proc. moksleivių. Dėl savo ekonominės/socialinės padėties savo artimųjų (tėvų, brolių, seserų) gėdijasi 28 proc. respondentų.

Vaikai nemėgsta ir mokinių, kurie turi žymius ir matomus sutrikimus, tai patvirtino beveik pusė apklaustųjų.

Tyrimą atlikusio K.Trakšelio manymu, mokykla nėra pajėgi įgyvendinti lygiateisiškumo ir pagarbos kiekvienam asmeniui principo.

Diskriminacija dėl lyties

Ar esame pasiruošę pripažinti, jog labiausiai paplitusi diskriminacijos forma, su visa derama pagarba kitoms diskriminuojamoms grupėms, yra diskriminacija dėl lyties? Dar daugiau šios diskriminacijos pagrindai dedami dar pradinėje mokykloje.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Tiesa, mes nuolat guodžiamės iliuzija, kad tuojau užaugs nauja karta, gimusi nepriklausomoje Lietuvoje, kuri bus iš prigimties atsikračiusi visų prietarų, karta, kuri nepalaikys žalingų lyčių vaidmenų stereotipų ir lyčių lygybė įsitvirtins savaime. Guodžiamės tokiomis mintimis, tačiau ar dedame kokias nors pastangas, kad tai taptų realybe?

Taigi, ar valstybinės lyčių lygybės politikos įgyvendinimas yra palietęs mokymo ir ugdymo įstaigas? Kokios programos ir priemonės čia įgyvendinamos?

Mokytojų įtaka

Moksliniai tyrimai rodo, kad mokytojų nuostatos apie lyčių vaidmenis veikia tiek jų sąmoningą, tiek nesąmoningą elgesį bei reakcijas į abiejų lyčių moksleivius. Pastebėta, kad kuomet moksleivių darbai buvo vertinami žinant arba nežinant mokinio vardą (tai yra galint identifikuoti jų lytį) mokytojai nesąmoningai buvo labiau linkę nuvertinti merginas ir pervertinti vaikinus (Lavy ir Sand, 2015).

Taip pat tiek pradinių, tiek vidurinių klasių mokytojai gali paveikti mokinių įsitikinimus apie savo gebėjimus per jiems skiriamą dėmesį, duodamas instrukcijas mokymosi proceso metu bei per grįžtamąjį ryšį.

Tyrimai, kurių metu mokytojai buvo stebimi klasėje, atskleidė, kad:

1. Mokytojai daugiau bendrauja su berniukais nei su mergaitėmis ir duoda jiems geresnį grįžtamąjį ryšį.
2. Mokytojai daug dažniau kreipiasi į berniukus nei į mergaites, užduoda berniukams sudėtingesnius klausimus ir daugiau dėmesio kreipia į berniukų nei mergaičių išsakytus pastebėjimus.
3. Berniukai sulaukia daugiau pagyrimų, kritikos ir galimybės pasitaisyti nei mergaitės.
4. Mergaitės pertraukiamos dažniau nei berniukai.
5. Diskusijos metu berniukai aštuonis kartus dažniau nei mergaitės šaukia iš vietos.
6. Mokytojai mažiau linkę stabdyti berniukų elgesį, net jei jie pažeidžia klasės taisykles.
7. Mokytojai dažnai turi klaidingą stereotipinį įsitikinimą, kad merginos kalba daugiau nei vaikinai.

Visa tai rodo, kaip svarbu yra skirti dėmesio švietimo srities darbuotojų kvalifikacijai lyčių lygybės ir nediskriminavimo srityje.

Merginų patirtys Lietuvos mokyklose

Bent kai kuriuos atsakymus į šį klausimą pateikė 2022 m. asociacijos Vilniaus Moterų namai kartu su keturiais partneriais regionuose įgyvendintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos remiamas projektas „Įvardinti. Atpažinti. Keisti. Švietimo srities darbuotojų kompetencijų kėlimas lyčių lygybės srityje“.

Projektas apėmė edukacines veiklas, siekiant suteikti švietimo srities darbuotojams daugiau informacijos apie lyčių lygybės svarbą mokymo ir ugdymo procese, supažindinti su šioje srityje atliekamais moksliniais tyrimais bei tarptautinių organizacijų dedamomis pastangomis spręsti lyčių lygybės problemą, skatinant moterų pažangą ir suteikiant vienodą startą tiek merginoms, tiek vaikinams.

Švietimo srities darbuotojams taip pat buvo pasiūlyta savistabos metodika, leidžianti jiems realiame laike fiksuoti savo interakcijas su abiejų lyčių moksleiviais bei savo reakcijas į jų elgesį klasėje.

Kalbant apie tai, kaip jaučiasi merginos Lietuvos mokyklose, visų pirma, turime pripažinti, jog diskriminacijos lyties pagrindu problema mokymo ir ugdymo procese egzistuoja. Pavyzdys - pamokos metu už nugaros sėdintis vaikinas atsega merginai liemenėlę, toji atsisukusi trenkia jam su knyga, mokytoja ramiu balsu ištaria „tuoj pat apsiraminkite abu“. Atrodo, tokia pedagogės reakcija dar labiau žeidžia merginos orumą, nes pilnomis ašarų akimis ir visa išraudusi ji išbėga iš klasės garsiai trenkdama durimis. Rezultatas - merginai įrašoma pastaba, liepiama atsivesti tėvus dėl blogo elgesio klasėje.

Vėl gi, vieša paslaptis yra tai, kad bręstančios merginos patiria agresyvų priekabiaujantį vaikinų elgesį, susidedantį iš visiems žinomos „klasikos“ - graibymas už krutų, sijonų kilnojimas, merginų kūno formų komentavimas, palydimas garsaus žvengimo ir panašiai. Suaugusiųjų užtarimo siekiančios merginos pernelyg dažnai iš geranoriško pedagogo išgirsta, jog jos turėsiančios prie to „priprasti“ - berniukai visada būsią berniukais, be to, taip neva yra rodomas joms dėmesys…

Taigi, su lytimi susijęs smurtas prasideda ir tęsiasi ne tik privačioje namų erdvėje, bet, kas daug blogiau, nesutikdamas aiškaus pasipriešinimo iš suaugusiųjų, tarpsta švietimo įstaigose tarp moksleivių, vėliau persikeldamas į romantinius santykius paauglių porose, o iš ten ir į šeimos gyvenimo kasdienybę. Jau pora dešimtmečių kovojame su patyčiomis švietimo įstaigose ir, regis, ne itin sėkmingai.

Problematiška yra ir tai, kad vietoje lytinio brendimo metu itin reikalingos mokslu grįstos informacijos apie žmogaus kūno funkcionavimą, reprodukcinę sveikatą ir teises moksleiviams yra brukama tendencinga, pasaulio vaizdą iškreipianti pseudoinformacija. Vienas tokių pavyzdžių - į mokyklas kelią besiskinanti „krizinio nėštumo“ sąvoka.

Turėtų būti akivaizdu, kad ne kiekvienas neplanuotas nėštumas gali būti laikomas kriziniu nėštumu, o nepageidaujamo nėštumo nutraukimas yra neatsiejama moters reprodukcinių teisių dalis, apie kurią turi būti kalbama be žalingo indoktrinavimo, kuriančio kaltės jausmą, manipuliuojant „nuodėmės“ ir „pragaro“ vaizdiniais.

Įgyvendindamos projektą susidūrėme su nepalankiu kai kurių mokyklų administracijos ir pačių švietimo srities darbuotojų požiūriu. Pavyzdžiui, jau projekto pradžioje po pirmųjų mokymų iš lyčių lygybės srities viena iš prestižinių Vilniaus gimnazijų paliko projektą pareiškusi, jog toks kalbėjimas jiems esąs nepriimtinas…

Dar vienoje gimnazijoje kontaktinių užsiėmimų su moksleiviais metu fizinio lavinimo mokytojas atlydėjęs mokinius kaip klasės auklėtojas užėmė aktyvią negatyvaus lyderio poziciją ir kartu su aplink jį susispietusiais vaikinais sabotavo proceso eigą.

Taip pat teko dirbti auditorijoje, kur vaikinai, sudarantys daugumą klasėje, sėdėdami pirmuose suoluose, pertraukinėjo ir replikavo lektoriui, o į pastabą, kad merginoms nepaliekama laiko pasisakyti, išgirdome atsakymą, kad tai esą nesvarbu, nes „jos vis tiek neturi, ką pasakyti“.

Galima būtų manyti, jog tai tik keletas nesėkmingų projekto įgyvendinimo epizodų, galimai atsitiktinių ir neatspindinčių realios padėties Lietuvos gimnazijose, tačiau panašias tendencijas atskleidžia ir pastaraisiais metais Lietuvoje atlikti tyrimai.

Tiek 2020 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tiek ir mūsų 2022 m. atlikti švietimo proceso dalyvių nuostatų tyrimai atskleidžia, jog respondentai, pavyzdžiui, neturi aiškios nuomonės apie seksualinio priekabiavimo apraiškas ir dinamiką, yra linkę priekabiaujantį elgesį pateisinti ir laikyti flirtu.

Pažymėtina, jog švietimo įstaigoms šiuo metu yra parengtos Gyvenimo įgūdžių ir Sveikatos įgūdžių programos, bet ar jos atitinka pagrįstus lūkesčius? Vyresniųjų klasių moksleiviams skirta Sveikatos įgūdžių programa buvo viešai kritikuojama dėl to, jog joje trūksta esminių dalykų, įskaitant teisingos informacijos apie psichikos sveikatą, reprodukcinę sveikatą ir teises, ligų prevenciją, kt.

Būdinga, jog programą parengti buvo pasitelkti … teologai. Galbūt todėl šioje programoje galime rasti ir tokios mokslui prieštaraujančios informacijos ir sąvokų, kaip „krizinis nėštumas“, pasvarstymų apie hormoninės kontracepcijos „žalą“ ir pan.

Mišrus ugdymas kaip visuotinas „gėris“ yra ir pasiliks su klaustuku, kol neišmoksime atpažinti su lytimi susijusio smurto, seksualinio priekabiavimo ir neadekvačios pedagogų reakcijos į šias blogybes mokymo ir ugdymo procese.

LGBTI+ moksleivių situacija

Dauguma translyčių žmonių dar ankstyvoje vaikystėje arba besimokydami mokykloje supranta, kad yra translyčiai. Todėl mokyklos pareiga yra sudaryti tinkamą ir saugią mokymosi aplinką translyčiams vaikams bei paaugliams. Naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje švietimo sistema vis dar nėra įtrauki LGBTI+ moksleiviams (-ėms).

Ar paskaitose vis dar vyrauja stereotipai apie „vyriškas“ ir „moteriškas“ profesijas? Ar universitetų vadovėliai, dėstymo medžiaga atspindi tiek moterų, tiek vyrų pasiekimus? Ar studentai ir studentės akademinėje aplinkoje jaučiasi vienodai matomi ir girdimi?

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba reguliariai sulaukia mamų ir tėvų klausimų apie tai, ar mokyklos gali drausti vaikams dėvėti pasirinktas uniformos dalis, pavyzdžiui - neleisti mergaitėms dėvėti kelnių. Tarnybos ekspertės teigimu, vaikams turi būti leidžiama pasirinkti. Pavyzdžiui, viename mamos skunde Tarnybai buvo nurodyta, kad pagal vienos Tauragės mokyklos tvarką, mergaitės kasdien privalėjo dėvėti tik sarafaną, nenumatant jokių kitų alternatyvų, įskaitant kelnes. Atsižvelgusi į Tarnybos atstovų pastabas, mokyklos administracija taisykles pakeitė.

Statistika

Apibendrinant, tyrimų duomenys atskleidžia įvairias diskriminacijos formas mokyklose:

Diskriminacijos forma	Apklaustųjų dalis, patiriančių diskriminaciją
Romų diskriminacija dėl tautybės	Nuo dešimtadalio iki trečdalio
Mokinių, kurie jaučiasi saugūs mokykloje	31%
Manančių, kad turtingesnių vaikų nuomonė svarbesnė	45%
Manančių, kad mokytojo vertinimui įtakos turi socialinė padėtis	48%
Teigiančių, kad turtinė padėtis įtakoja draugų pasirinkimą	56%
Gėdinasi savo artimųjų dėl socialinės padėties	28%
Nemėgsta mokinių su matomais sutrikimais	Beveik pusė

tags: #socialine #diskriminacija #mokykloje