Socialinė atsakomybė - tai asmenybės ir visuomenės, jos įvairių institucijų sąmoningai formuojamų santykių forma - pasirengimas atsakyti už savo poelgius ir veiksmus, gebėjimas atlikti pareigas ir taikyti socialines sankcijas esant tam tikroms teisumo ar kaltumo sąlygoms.
Organizacijos socialinė atsakomybė yra suvokta atsakomybė už jos sprendimų ir veiklos poveikį aplinkai ir visuomenei. Priimdama sprendimus ir vykdydama veiklą socialiai atsakinga organizacija atsižvelgia į suinteresuotų šalių lūkesčius, laikosi teisės aktų ir tarptautinių normų, prisideda prie darnios plėtros ir visuomenės gerovės kėlimo.
Kintanti socialinės atsakomybės samprata atspindi konkretaus laikotarpio visuomenės rūpesčius, aktualijas ir lūkesčius organizacijų atžvilgiu. Iš pradžių socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip labdara, vėliau sąvoka išsiplėtė į etišką darbdavystę ir sąžiningą verslą, dar vėliau - į žmogaus teisių, aplinkosaugos, vartotojų apsaugos, darnios plėtros ir kitas sritis.
Įmonių socialinė atsakomybė gali būti apibrėžiama, kaip verslo vykdymas atsižvelgiant į socialinius, aplinkosaugos ir skaidrumo aspektus. Pagrindiniai principai čia bus etiškas elgesys, pagarba žmogaus teisėms, aplinkosauga ir skaidrumas vykdant veiklą.
Socialinė atsakomybė padeda pavieniams asmenims, organizacijoms, valdžios institucijoms siekti veiksmingos verslo plėtros, visuomenės raidos.
Taip pat skaitykite: Įmonių atsakomybės vadovas
Socialinės atsakomybės nauda verslui ir visuomenei
Socialinės atsakomybės nauda apima daug aspektų. Verslui ji generuoja aukštesnę darbuotojų motyvaciją, didesnį jų įsitraukimą, padeda laimėti kovą dėl talentų. Ypač naujosios kartos darbuotojai organizacijose ieško platesnės prasmės, todėl siauras, vien tik pajamų auginimu paremtas verslo modelis jau nebėra didelis privalumas.
Socialinės atsakomybės praktikos ne tik stiprina darbuotojų motyvaciją, prisideda prie teigiamo įmonės įvaizdžio formavimo, bet ir stiprina investuotojų pasitikėjimą. Ši išvada aiškiai rodo, jog investuotojai yra labiau linkę investuoti į tas įmones, kurios aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės strategijas.
Tai gali didinti verslo konkurencinį pranašumą rinkoje ir stiprinti prekės ženklo vertę. Tai skatina jų lojalumą įmonei, mažina personalo kaitą ir didina bendrą pasitenkinimą atliekamu darbu.
Įmonės, kurios aiškiai komunikuoja savo įsipareigojimus šiose srityse, gali formuoti stipresnį ir emociniu lygmeniu grįstą ryšį su savo klientais.
Anot rinkodaros ekspertės, socialinių mokslų daktarės, socialiai atsakingas verslas - tai brandus, tvarus, savo vertybėmis besiremiantis ir tausojančias verslo praktikas taikantis verslas. Juo visuomenė labiau pasitiki, gerbia ir vertina. Socialiai atsakingas verslas praturtina visuomenę.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų įsitraukimas per įmonių socialinę atsakomybę
Socialinė atsakomybė įmonėse tapo svarbiu ir būtinu veiksniu, prisidedančiu prie įmonių ilgaamžiškumo ir augimo. Tai ne tik padeda gerinti įmonės reputaciją, bet ir stiprina darbuotojų lojalumą, mažina darbuotojų kaitą ir skatina investuotojų pasitikėjimą.
Notingemo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Nacionalinio Airijos universiteto (Galvėjus, Airija) 2024 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad socialinė įmonės atsakomybė turi tiesioginį ir reikšmingą poveikį darbuotojų motyvacijai. Net 76 % darbuotojų jautė didesnę motyvaciją ir įsitraukimą į darbą, dirbdami įmonėse, kurios aktyviai įgyvendina CSR strategijas.
Šiais metais NAVA konkurse varžomasi dėl penkių nominacijų: „Metų darbovietė“, „Metų bendruomeniškiausia įmonė“, „Aplinkai draugiškiausia įmonė“, „Saugumą ir palankiausią emocinę aplinką kurianti įmonė“ ir „Įvairovę skatinanti darbovietė“.
Viena įmonė, pademonstravusi išskirtinį dėmesį visuomenei, darbuotojams bei aplinkai, pasiekusi didelę pažangą visose socialinės atsakomybės srityse, bus pagerbta pagrindine prestižine nominacija „Metų socialiai atsakinga įmonė“.
„Metų bendruomeniškiausią įmonę“ rinks ir visuomenė - Naujienų portalo 15min skaitytojai 2024 m. sausį bus kviečiami skirti savo balsus paraiškas šiai nominacijai pateikusioms įmonėms.
Taip pat skaitykite: ĮSA nauda ir mitai
Lietuvos įmonėms, nuveikusioms daugiausiai darbų socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės vertybių puoselėjimo verslo sektoriuje 2023 metais, apdovanojimai bus įteikti 2024 metų sausio 18 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Apdovanojimų įteikimo ceremoniją bus galima stebėti ir naujienų portale 15min.
Tačiau pokytis gimsta ne tik iš organizacijų pastangų - jis prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Kaip jau minėjome pradžioje - kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Tad jei vieno žmogaus poelgis gali pakeisti pasaulį, įsivaizduokime, kokią galią turi net ir mažas pasirinkimas.
Paysera aktyviai įgyvendina socialinės atsakomybės principus, nuolat remdama įvairias organizacijas ir socialines iniciatyvas. Ne tik sudarome palankias sąlygas aukoti, bet ir bendradarbiaujame su paramos organizacijomis, suteikdami joms nemokamą prieigą prie mūsų platformos įmokų surinkimui bei užtikrindami nedidelius komisinius mokesčius. Mūsų remiamų partnerių gretose yra tokios organizacijos kaip „Blue and Yellow“, „Vaikų svajonės“, „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Aukok.lt“ ir daugelis kitų, teikiančių pagalbą įvairioms visuomenės grupėms.
Mitai apie įmonių socialinę atsakomybę
Vertinant įmonių socialinės atsakomybės veiklas svarbiausia suvokti, ar įmonė daro tik tiek, kiek numato įstatymas (ir garsiai apie tai praneša), ar imasi veiklų, nes jai rūpi prisidėti prie teigiamų pokyčių ir įmonės viduje, ir aplinkoje. O kad tai padaryti būtų lengviau sugriausime kelis mitus.
Mitas Nr. 1: Socialinė atsakomybė - rinkodaros triukas
Ar įmonė, kuri prisidėjo įrengiant, pavyzdžiui, vaikų globos namų patalpas, gali pelnytai didžiuotis socialiai atsakingos įmonės titulu? Ir taip, ir ne. Taip, jei įmonės darbuotojai dalyvavo įrengdami patalpas, dažė sienas, bendravo su vaikais. Ne, jei paramai skirtos lėšos buvo pervestos į nurodytą sąskaitą, o įmonės darbuotojai nieko apie tokį projektą nėra girdėję. Tokiu atveju tai - filantropija, o ne socialinės atsakomybės veikla.
Svarbu atminti, kad socialinė atsakomybė - tai ne tik nuolatinis įsipareigojimas prisidėti prie darnios aplinkos kūrimo, bet ir darbuotojų įsitraukimas bei bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis. Socialiai atsakingos organizacijos, žinodamos kur daro didžiausią neigiamą įtaką aplinkai, turėtų ne tik ieškoti būdų, kaip šį poveikį mažinti, bet ir socialinę atsakomybę integruoti į įmonės veiklos strategiją.
Mitas Nr. 2: Socialinė atsakomybė - tik didelėms (tarptautinėms) įmonėms
Socialiai atsakingo verslo plėtra Lietuvoje stebima jau ne pirmus metus. Mūsų šalyje socialinės atsakomybės programų diegimą pradėjo vykdyti užsienio kapitalo įmonės, perėmusios atsakingo verslo vystymo kultūrą iš valdančiųjų kompanijų Vakarų ir Skandinavijos šalyse. Tokios įmonės turi pavyzdį, kaip įkvėpti darbuotojus prisidėti prie aplinkosauginių ir socialinių projektų, aiškiai suvokia šios veiklos naudą ir privalumus.
Tačiau net ir mažesnės įmonės, pavyzdžiui, kirpykla ar nedidelė baldų įmonė, gali vykdyti socialiai atsakingas veiklas ir taip džiaugtis išaugusiu darbuotojų lojalumu bei klientų pasitikėjimu. Popieriaus rūšiavimas, vandens taupymas - tai tik pirmieji žingsniai, kuriuos gali daryti ir mažosios įmonės.
Tokių įmonių darbuotojai galėtų susiburti neatlygintinai gražindami senjorus senelių namuose ar iš atliekų gamindami lentynas knygoms ligoniams namuose. Įmonė darbuotojus galėtų skatinti sudarydama palankias sąlygas panašioms veikloms įgyvendinti (pavyzdžiui, suteikdama laisvą dieną geriems darbams). Tiek didelėms, tiek ir mažosioms įmonėms sąsajų su socialine atsakomybe reikėtų ieškoti tiesioginėje savo veikloje.
Patirtis rodo, kad mažesnėms įmonėms vykdyti socialinės atsakomybės veiklas yra netgi paprasčiau nei didelėms. Dažniausiai tokiose įmonėse vyrauja sveikesnė darbo atmosfera, darbuotojai geriau pažįsta vieni kitus, galima greičiau priimti sprendimus, kurie įkvėps prisidėti prie teigiamų pokyčių.
Mitas Nr. 3: Socialinės atsakomybės veiklos yra brangios
Nemažas būrys vadovų vis dar nesidomi socialinės atsakomybės veiklomis iš anksto turėdami nuostatą, kad tai yra pinigų švaistymas ir jų įmonė „negali sau to leisti“. Tai gali būti tiesa, jei įmonė turi vieną tikslą - kuo didesnis pelnas šiandien. Tačiau įmonės, kurios kuria ilgalaikį verslo tikslą, suvokia, kad socialinės atsakomybės veikla - ne tik nėra „brangus malonumas“, bet ir padeda sutaupyti, sudaro palankias sąlygas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą ateityje.
Tinkamas pavyzdys galėtų būti logistinės įmonės sandėlio apšvietimo keitimas į taupų ir draugišką aplinkai. Įmonė, kuri įvertina, kad vienas iš didžiausių jos daromų neigiamų poveikių aplinkai yra didelis CO2 išmetimas į aplinką, pakeitus sandėlio apšvietimą į taupų ir draugišką aplinkai, jau po metų gali džiaugtis ne tik sumažėjusia sąskaita už elektros energiją, bet ir sumažėjusiu CO2 išmetimo kiekiu, o įmonės darbuotojų pasodintas medelių kiekis įprasmintų šios veiklos tęstinumą.
Mitas Nr. 4: Darbuotojui svarbu atlyginimas, o ne įmonės socialinė atsakomybė
Ilgalaikius tikslus turinčios įmonės stengiasi ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti geriausius specialistus. Jei įmonės vadovai negalvoja, kaip jaučiasi jų darbuotojai, ar jie visiškai realizuoja save, reiškia, kad jie nemąsto, kokią pridėtinę vertę galėtų sukurti vien tik atliekantys pavestas užduotis asmenys. Tyrimai rodo, kad darbo aplinka, galimybė padėti kitiems, realizuoti savo idėjas, pozityvus darbdavio požiūris į darbuotoją motyvuoja labiau nei augantis atlyginimas.
Praktika rodo, kad socialiai atsakingoje įmonėje dirbančio darbuotojo lengvai nesuvilios konkuruojančios įmonės atlyginimas.
Mitas Nr. 5: Trūksta gerųjų pavyzdžių ir informacijos, kaip tapti atsakinga įmone
Skaitant populiariosios žiniasklaidos internetinius portalus gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje vykdomos socialinės veiklos yra vien deklaratyvios, įvairius konkursus laimi tarptautinės, didelės įmonės. O įmonei, kuri norėtų žengti pirmuosius socialinės atsakomybės žingsnius, sunku atsirinkti informaciją, suprasti nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį. Šią spragą užpildyti galėtų www.verslasatsakingai.lt puslapis, kuriame aprašomi realūs Lietuvos įmonių pavyzdžiai, dalijamasi ne tik gerąja patirtimi, bet ir praktiniais patarimais.
Mitas Nr. 6: Įmonės socialinės atsakomybės ataskaitų niekas neskaito
Dauguma Lietuvos įmonių vadovų vis dar nesiryžta teikti socialinės atsakomybės ataskaitų galvodami, kad jų rengimas yra daug resursų reikalaujantis darbas, o rezultato „niekas neskaito“. Įmonėms, kurios vis dar abejoja dėl ataskaitų naudos, svarbu atminti, kad organizacijos, kurios jau dabar teikia kokybiškas ataskaitas, įgyja konkurencinį pranašumą prieš delsiančius.
Specialistai pabrėžia, kad kasmet teikiama kokybiška įmonės ataskaita - tai ženklas klientams, potencialiems darbuotojams ir partneriams, kad įmonė turi ilgalaikius tikslus, ja galima pasitikėti ir rasti bendrų sąsajų. Kokybiška ataskaita nebūtinai turi būti labai plati ar didelė. Organizacijos ataskaita gali tilpti ir į keletą lapų, tačiau joje turi būti aiškiai pateikiami skaičiai, pvz., yra nurodoma, kiek žmonių įsitraukė į organizuojamas veiklas, kaip sumažėjo atliekų kiekis, kuro, vandens, elektros energijos suvartojimas ir t.t.
Svarbiausia - siekti suvaldyti didžiausią įmonės daromą neigiamą poveikį aplinkai ir daryti gerus darbus, tose srityse, kurios svarbios įmonės darbuotojams, bendruomenei. Kasmetinė ataskaita turi padėti atskleisti ir aiškiai įvardyti tai, kas jau buvo padaryta ir tai, ką įsipareigojama vykdyti ateityje.
Socialinė atsakomybė: Valstybinės įstaigos pavyzdys
Viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairėmis, Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo principais ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais. Prie kiekvieno Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo įmonė prisideda šiais veiksmais:
| Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas | Įmonės veikla, kuria prisidedama prie tikslo siekimo |
|---|---|
| Gera sveikata ir gerovė | Prisideda prie sveikos darbo aplinkos palaikymo. Skatina sveiką gyvenseną. Rūpinasi darbuotojų saugumu ir sveikata. |
| Lyčių lygybė | Yra už lygias teises ir vienodas galimybes įsidarbinti. Laikosi nustatyto diskriminacijos pagal amžių, lytį, kilmę ir įsitikinimus draudimo. |
| Deramas darbas ir ekonominis augimas | Kuria organizacinę kultūrą, paremta pagarba žmogaus teisėms. Investuoja į darbuotojų profesinį ir asmeninį tobulėjimą. Užtikrina aiškius ir skaidrius darbuotojų atlygio už darbą principus. |
| Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra | Kuria tvarią vertę ir atsparią veiklą. Renkasi draugiškus aplinkai sprendimus bei skatina darbuotojus rinktis draugiškus aplinkai sprendimus savo profesinės įtakos srityje. |
| Atsakingas vartojimas ir gamyba | Suinteresuotoms šalims siekia taikyti ne tik kokybinius, bet ir sąžiningus veiklos bei darnumo kriterijus. Užtikrina atsakingą įmonės veikloje susidarančių atliekų rūšiavimą bei tvarkymą. Viešuose pirkimuose vadovaujasi žaliaisiais kriterijais. |
| Taika ir teisingumas. Stiprios institucijos | Diegia priemones, padedančias kurti didesnę visuomenės (indėlininkų ir investuotojų) prieigą prie teikiamų paslaugų. Palaiko skaidrią ir etišką veiklą. Šviečia visuomenę, taip prisideda prie visuomenės pasitikėjimo finansų sistemos stabilumu. |
Įmonės socialinės atsakomybės pagrindą sudaro socialinės partnerystės ir aplinkosaugos sritys, kurias sieja naudos visuomenei ir valstybei teikimo idėja. Įmonė savo santykius su darbuotojais grindžia socialiai atsakingos veiklos vertybėmis, kurios diegiamos vadovaujantis etiškos ir skaidrios veiklos principais. Šiais principais grindžiami Įmonės santykiai su kitomis suinteresuotomis šalimis.
tags: #imoniu #socialine #atsakomybe #ppt