Vaikų ir paauglių delinkventinis elgesys - svarbi visuomenės problema. Vaikų ir paauglių delinkventinio elgesio pasireiškimas mūsų visuomenėje yra labai dažnas. Nusikaltusių ir prasižengusių paauglių ir vaikų skaičius visoje Lietuvoje sparčiai auga, nepaisant jau vykstančio prevencinio darbo su vaikais ir paaugliais. Nusikaltusių ir prasižengusių paauglių ir vaikų skaičius yra išaugęs, apie tai daug kalbama ir rašoma.
Tačiau diskusijose dažniausiai akcentuojamas tik pats faktas ir jo mąstai, pamirštant, kad yra vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui, socialinės prielaidos. Todėl ir buvo nuspręsta gilintis į šią problemą, nes ji kelia vis daugiau diskusijų tarp visų mūsų šalies žmonių, o neretai ir žiaurių nusikaltimų, kurie sukrečia ne tik pačius paauglius ir vaikus, bet ir visą visuomenę.
Šio baigiamojo darbo pagrindinis tikslas - išnagrinėti socialines prielaidas vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui Zarasų mieste. Siekiant išsiaiškinti socialines prielaidas vaikų ir paauglių delinkventiniam elgesiui Zarasų mieste buvo atlikta anketinė apklausa. Taip pat baigiamajame darbe akcentuojama susipažinimo su galimomis delinkventinio elgesio pasireiškimo formomis svarba.
Darbo autorės manymu, šis baigiamasis darbas, gali būti gana reikšmingas socialinių pedagogų praktiniame darbe.
Šiame darbe naudojamos sąvokos:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
- Nepilnametis - remiantis LR baudžiamojo kodekso 11 str., asmuo nuo 14 iki 18 metų.
- Prevencija - priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams.
- Statusas - grupės nario padėtis grupės santykių sistemoje kitų grupės narių požiūriu.
- Adaptacija - organizmo prisitaikymas, t.y. jo sandaros ir funkcijų pasikeitimas, pakitus aplinkai.
- Nusikaltimas - veikla, kurią ypač pažeidžiamas teisėtumas, teisėtvarka ir už kurią baudžiama įstatymu.
- Socializacija - istoriškai sąlygotas socialinės patirties parėmimas ir aktyvus atgaminimas individo veiklos ir bendravimo procese. Daugiausiai socializaciją llemia mokymas ir auklėjimas.
- Asocialus - antivisuomeniškas, pažeidžiantis visuomenės teises ir interesus.
- Delinkventas - žmogus, kurio elgesys neatitinka normos ir traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas.
- Asmenybė - Žmogui būdinga savita mąstysena, jausena ir veiksena.
- Bausmė - elgesio tikimybę mažinantis bet koks po jo einantis įvykis.
- Šeima - kartu gyvenantys bendro ūkio siejami sutuoktiniai arba nesusituokę asmenys, jų vaikai (įvaikiai).
- Socialinės rizikos šeima - šeima, kurioje vyrauja krizė dėl to, kad vienas ar keli šeimos nnariai piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis arba (ir) yra priklausomas nuo azartinių lošimų arba (ir) neprižiūri savo avikų ir leidžia jiems valkatauti, elgetauti arba (ir dėl socialinių įgūdžių stokos ar kitų priežasčių negali ar nemoka prižiūrėti vaikų, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ar (ir) naudoja psichologinę, fizinę arba seksualinę prievartą.
- Socialinis pedagogas - delikačios, ypatingos ir humaniškos profesijos atstovas, kaip tarpininkas asmenybės, šeimos ir visuomenės santykiuose. Jis pašauktas dirbti ugdymo ir socioedukacinės pagalbos šeimoms teikimo sistemoje. Jis sprendžia uždavinius susijusius su vaikų ugdymo uždavinius, stiprinant jų moralinę, psichologinę ir fizinę sveikatą, įvairias asmenybės gynimo formas, mokymą ir laisvalaikį, teikdamas pagalbą šeimai ir asmenims kuriems jos reikia.
Šios problemos aktualumą pagrindžia ir Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministro 2003 07 002 išleistas įsakymas Nr. 1V-250 ,,Dėl viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategijos patvirtinimo, taip pat Jungtinių Tautų Vystymo Programos atstovo Lietuvai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu teisingumo ministro pasirašyta 1999 06 17 nepilnamečių justicijos programa, bei Nusikalstamumo prevencijos centro pateikti statistiniai duomenys apie nuteistų nepilnamečių skaičių, kurie atskleidžia tai, jog nuo 1995 metų nuteistų nepilnamečių skaičius iki 2002 metų išaugo, nuo 2010 iki 2571 nepilnamečio.
Apie delinkventinį elgesį įtakojančius veiksnius, savo veikale ,,Socialinė pedagogika” (2003) yra rašiusi ir I. Leliūgienė, G.Valickas savo veikale ,,Psichologinės asocialaus elgesio ištakos” (1997), taip pat V. Vaitekonienė savo moksliniame straipsnyje ,,Vaikų agresyvaus ir delinkventinio elgesio psichologinės priežastys. Ryšys tarp delinkventinio elgesio ir šeimos įtakos. Delinkventinio elgesio prevencijos principai” (2001). Šia tema rašytų baigiamųjų darbų kol kas nėra, nors keliose baigiamosiose darbuose yra nagrinėti tik kai kurie atskiri šios temos aspektai.
Tačiau darbo autorė nusprendė labiau įsigilinti į šią temą, nes remdamasi praktikos metu įgyta patirtimi, ji pastebėjo kad vaikams ir paaugliams pavėluoja suteikti socialinę - pedagoginę pagalbą, neatkreipiant dėmesio į esamas socialines prielaidas delinkventiniam elgesiui, ir vaikai padaro rimtą nusikaltimą.
Socialinis pedagogas, dirbdamas su delinkventinio elgesio vaikais, turi:
- Gebėti įvertinti ugdytinio poreikius;
- Taikyti individualaus darbo ugdytiniui metodus;
- Gebėti įvertinti ugdytinio vietą socialinėje grupėje;
- Vertinti ugdytinio aplinką, jos reikšmingumą ugdytinio socialiniam funkcionavimui;
- Organizuoti visuomenės švietimą, siekiant išvengti neigiamų socialinių pedagoginių reiškinių;
- Analizuoti prevencinio darbo reikšmingumą.
- Bendrauti ir bendradarbiauti su ugdytinių šeimos nariais, ugdymo institucijomis bei kitomis organizacijomis;
- Gebėti taikyti socialinio tyrimo metodus.
Darbo autorė tyrimą atliko Zarasų miesto mokyklose. Ji pasirinko anketinės apklausos metodą. AAnketinei apklausai atlikti darbo autorė atrenkant respondentus naudojo tikslinę atranką. Respondentai buvo atrinkti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir Zarasų rajono policijos tyrėjų pateiktų nusikaltusių ir prasižengusių vaikų bei paauglių sąrašų. Sąrašuose buvo 87 nusikaltę arba pprasižengę vaikai ir paaugliai, gyvenantys ir besimokantys Zarasų mieste. Taip pat darbo autorė tyrimui atlikti panaudojo ir dokumentų analizės metodą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Psichologijos žodyne į ,,delinkvento” sąvoką žiūrima psichologiniu aspektu. ,,Delinkvento“ terminu apibūdinamas žmogus kkurio elgesys yra nepriimtinas mūsų visuomenei ir už tai yra baudžiamas įstatymo tvarka. ,,Delinkventas - (angl. delinquent), žmogus, kurio elgesys yra labai nenormalus (neatitinka normos) ir traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas” (18, p.53). Žodis delinquent, įvairiuose anglų kalbos žodynuose į lietuvių kalbą verčiamas kaip nusikaltėlis, teisės pažeidėjas, kaltas, nusikaltęs.
Anot L. Deja, dar iki šiol žmonės labai dažnai painioja delinkventinio elgesio ir deviantinio elgesio sąvokas. Manytina, kad deviacijos elgesiu laikomas toks elgesys kurio metu nėra padaromi rimti nusikaltimai ar prasižengimai. ,,Deviacia - elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas. Pažodžiui ,,deviacijos” sąvoką galėtume versti kaip ,,nukrypimas”, ,,nuokrypis”.
Kaip teigia I. Leliūgienė, ,,deviantai yra savavališki ir nuolatinai išsisukinėja nuo mokymosi ar tam tikrų užduočių atlikimo, jie pabėginėja iš namų bei valkatauja, vartoja alkoholinius gėrimus, girtauja, antivisuomeniška seksualinė veikla, bando nusižudyti ir taip toliau” (11, p.67). Lyginant su plačiai mokslinėje literatūroje naudojama sąvoka deviancija (kuri iš anglų kalbos verčiama nukrypimas), delinkventinis elgesys skiriasi tuo, kad vaikai delinkventai jau yra nusižengę visuomenės normoms ir yra padarę nusikaltimą arba prasižengę.
Taip pat delinkventinio elgesio vaikams ir paaugliams būdingas socialinių normų nesilaikymas tapęs ne atsitiktiniu netinkamo elgesio pasireiškimu, tačiau jau nuolatiniu elgesiu, kuris tokiems jaunuoliams yra priimtinas. Delinkventinis elgesys pasireiškia vaikams ir paaugliams, dėl to delinkventinio elgesio sąvoka nevartojama apibūdinant suaugusių nusikaltusių žmonių elgesį. ,,Delinkvencija pasireiškia ankstesniame vaikų amžiuje, dar prieš tai kai spėja nusikalsti.” (5, p.39)
Taigi darbo autorės manymu socialines prielaidas delinkventiniam elgesiui galima pastebėti ar aptikti vaiko elgesyje dar prieš jam padarant nusikalstomą veiklą. Daugelis pedagogų mano, kad dažniausiai nusikalsta tokie vaikai, kurių elgesyje bei aplinkoje jie nepastebėjo jokių prielaidų delinkventiniam elgesiui pasireikšti.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Pasak G. Valicko ,,Delinkvento” elgesio sąvoką dažniausiai vartoja angliškai rašantys autoriai, o literatūroje rusų kalba plačiai paplitusi ,,sunkių” arba ,,sunkiai auklėjamų” vaikų sąvoka. ,,Pastaroji sąvoka yra labai plati ir atspindi įvairiausius sunkumus, kurie iškyla vaikų ir paauglių auklėjimo procese” (23, p.13). Pavyzdžiui, L.S.
G. Valickis savo darbuose teigia kad, ,,Atspindėdama labai įvairius vaikų elgesio ypatumus sąvoka ,,sunkus vaikas” neturi konkretaus turinio ir todėl nėra mokslinė sąvoka tikrąja šio žodžio pprasme” (23, p.13). Nuostabą kelia tai, kad ,,sunkiais” vaikais L.S. Vygotskis pavadina ir talentingus vaikus. L.S. Vygotskio manymu, su talentingais vaikais yra taip pat labai daug problemų. ,,Talentingiems vaikams yra didelė dėmesio stoka, arba mokymosi sąlygų nesudarymas, ar netgi atvirkščiai per dideli tėvų ar (ir) mokytojų keliami reikalavimai” (24, p.36).
Apibendrinant darbo autorė teigia, kad socialinis pedagogas turi būtinai suprasti vaiko ir paauglio ,,delinkvento” sąvoką. Jis negali supainioti jos su kitomis giminingomis sąvokomis, nepainioti jų sudarant vaiko ar paauglio intervencijos planą, nes tai gali sutrukdyti siekti padėti vaikui ir paaugliui.
Delinkventinio elgesio tipai
Delinkventinio elgesio tipų yra nemažai, tačiau skirtingi autoriai skirtingai juos įvardija. I.Leliūgienė delinkventinio elgesio tipų sklaidoje akcentuoja daugiau paauglių nusikalstomų veikų įvairenybę. kitas vagystes; nelegalų narkotikų platinimas bei prekyba”.
J.Ris ir V.A.Stepanov išskiria tik du delinkventinio elgesio tipus, jie juos išskirdami didelį dėmesį skiria ir psichologiniam aspektui. ,,<.> delinkventinio elgesio tipai: elgesys, nukrypstantis nuo bendruomenėje vyraujančių moralės normų ir pasireiškiantis skirtingomis socialinės patologijos formomis; elgesys, nukrypstantis nuo psichinės sveikatos normų, t.y.
Darbo autorės nuomone, aukščiau išvardintos delinkventinio elgesio pasireiškimo formos ir yra pagrindinės ppaaugliams ,,delinkventams” pasireiškiančios formos, kurias galima jomis laikyti. Darbo autorė baigiamajame drabe delinkventinio elgesio tipus ir jo pasireiškimo formas nagrinėja socialiniu aspektu. Taigi šiam darbui aktualūs I.Leliūgienės išskirti delinkventinio elgesio tipai ir formos.
Šiame baigiamajame darbe plačiau žiūrima tik į vieną, delinkventinio elgesio pasireiškimo formą, tai yra į nusikalstamumą. Paauglių nusikalstamumas yra itin svarbi pastorojo meto visuomenės problema. Kad paauglių nusikalstamumo problema yra opi mūsų visuomenei, patvirtina nusikaltusių nnepilnamečių skaičiaus dinamika. ,,<.1995m. Lietuvoje buvo 2010 nuteistų nepilnamečių, o 2002m.
Apibendrinant galima teigti, kad socialinis pedagogas turi būtinai pastebėti paauglių delinkventinio elgesio pasireiškimo formas ankstyvoje stadijoje ir mokėti jiems padėti. Manytina, jog tai socialinis pedagogas gali pastebėti gglaudžiai bendradarbiaudamas su visais socialiniais partneriais: policijos pareigūnais, Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ugdymo ir švietimo įstaigų darbuotojais, taip pat skatinti savanorių dalyvavimą šiame procese.
Siūlitina skatinti visą visuomenę būti humaniškesniems, geresniems ir pastebėję delinkventinio elgesio pasireiškimo formas vaikų ir paauglių elgesyje, atsakingai padėti jiems ir pranešti apie tai socialiniam pedagogui.
Delinkventinio elgesio veiksniai
Darbo autorės manymu, siekiant padėti vaikams ir paaugliams ,,delinkventams”, būtina ne tik žžinoti ir suprasti delinkventinio elgesio sampratą, tačiau ir įsigilinti į delinkventinio elgesio pasireiškimą ir atsiradimą lemiančius veiksnius, todėl vienas iš svarbiausių procesų, nuo kurio priklauso vaikų elgesys, yra socializacijos proceso sėkmė. Pasak L. Jovaišą socializacijos procesas vyksta visą gyvenimą.
Į klausimą, kas verčia paauglius nusikalsi ir sužiaurėti, vienareikšmiško atsakymo nėra. To priežastys įvairios ir viena iš jų tai, kad vaikų delinkventų vertybės nnėra vienodos su normalaus elgesio vaikų vertybėmis. ,,Sutikime su tuo, kad jaunas kaip ir suaugęs žmogus šiandien yra praradęs ankstesnes moralinių vertybių kategorijas, o naujų neįsigijo. Jam atrodo, kad viskas yra leidžiama, svarbu, kad nepagautų darant blogą”.
Pagrindinius veiksnius lemiančius vaikų ir paauglių delinkventinį elgesį, įvairus autoriai nurodo panašius, tačiau kai kurie iš jų nurodo jų daugiau arba kitaip juos įvardija. Skirtinga veiksnių, lemiančių vaikų ir paauglių delinkventinį elgesį, sklaida priklauso nuo autoriaus požiūrio į delinkventinį elgesį. Vieni autoriai pabrėžia psichologinį vaikų ir paauglių delinkventinį elgesį lemiančių veiksnių aspektą, kada išskiriami tokie lemiantys veiksniai, kaip paauglio ir vaiko vidinės nuostatos, polinkiai pažeidinėti socialines normas, charakterio nukrypimai ir kt. Kiti autoriai savo mokslinėse darbuose pabrėžia tokius veiksnius, kaip socialinė aplinka, priklausomybę tam tikrai socialiniai kategorijai ir kt.
V.Justickis vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių delinkventinio elgesio pasireiškimą, nurodo vaiko ir paauglio charakterio nukrypimus ,, Pagrindiniai delinkventiško elgesio paauglių charakterio nukrypimai yra: hipertimikas, epileptoidas, isteroidas, silpnavalis” (7, p.25) . Doc. Dr. Bet kokioje šeimoje vaikas negimsta ,,delinkventu”. Galima teigti, kad šeimos sudėtis, atmosfera joje, pajamos ir daugelis kitų aspektų gali įtakoti nepilnamečių delinkventinį elgesį.
Taip pat vaikų šeimyninė padėtis yra labai svarbi vaiko socializacijos procese. Iš atliktų Lietuvoje tyrimų duomenų galima išskirti tokį ffaktą, kad beveik pusė nepilnamečių, įrašytų į policijos profilaktinę įskaitą, yra iš nepilnų šeimų. Tai bauginanti padėtis mūsų šalyje ir rodiklis į tai kad tikrai šeimos sudėtis yra labai svarbus veiksnys lemiantis delinkventinį elgesį.
Akivaizdu, kad tik ,,socialinės atskirties” asmenų šeimose ugdomos asmenybės raida yra veikiama daugelio papildomų neigiamų veiksnių, kurie smarkiai trikdo visapusiškos socializacijos galimybę. ,,Lietuvoje jau beveik susiformavo didelė socialiai atskirtų žmonių grupė, kuri, vaizdžiai tariant, neturi jokių perspektyvų mūsų visuomenėje, ir jų menka gerovė priklauso vien tik nuo išorinių veiksnių. Tai ilgamečiai bedarbiai (neturintys gero išsilavinimo, ,,bėgliai” iš kaimo vietovių, teisti asmenys, alkoholikai ir nekvalifikuoti darbininkai, elgetaujantys ir kiti asmenys, pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu patekę į socialiai nuskriaustųjų grupę” (20, p.53).
Tėvų agresyvus elgesys su vaikais yra viena iš esminių priežasčių, skatinančių paauglius tapti ,,delinkventais”. Smurtaujantys tėvai prieš savo vaikus, darbo autorės nuomone, tiesiogiai skatina vaikus nusižengti visuomenės normoms. Galima teigti, kad delinkventai (žmonės, kurių elgesys y...
Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai socialinio pedagogo darbo su delinkventais metodai:
| Metodas | Aprašymas | Tikslas |
|---|---|---|
| Individualus darbas | Konsultacijos, pokalbiai, individualūs planai | Poreikių įvertinimas, individualių problemų sprendimas |
| Darbas su šeima | Konsultacijos, tarpininkavimas, švietimas | Šeimos įtraukimas į problemų sprendimą, teigiamų santykių kūrimas |
| Grupinis darbas | Grupės terapija, socialinių įgūdžių ugdymas | Socialinių įgūdžių ugdymas, bendravimo problemų sprendimas |
| Prevencinis darbas | Paskaitos, renginiai, švietimas | Informacijos teikimas, neigiamų reiškinių prevencija |
| Bendradarbiavimas su specialistais | Konsultacijos, informacijos teikimas, bendrų planų kūrimas | Kompleksinis problemų sprendimas, pagalbos koordinavimas |
Šaltinis: sudaryta remiantis straipsnio medžiaga.
Apibendrinant, socialinis pedagogas, dirbdamas su delinkventinio elgesio vaikais, turi taikyti įvairius metodus, atsižvelgti į individualius poreikius ir bendradarbiauti su kitais specialistais bei šeima. Svarbu suprasti delinkventinio elgesio priežastis ir laiku suteikti pagalbą, siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui.
tags: #socialinio #pedagogo #darbas #su #delinkventais #literatura