Rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarka bei rinkimų teisė apibrėžia, kaip užtikrinamas rinkėjo pareigos ir teisės realizavimas rinkimuose. Rinkimų teisė - tai visuma teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su rinkimų organizavimu ir vykdymu. Konstitucinės teisės doktrina rinkimų teisę apibūdina kaip vieną iš svarbiausių konstitucinės teisės institutų.
Rinkėjo tapatybės nustatymas ir atvykimo lapelis
Balsuoti atvykęs rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui galiojantį vieną iš šių savo dokumentų: asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar kitą valstybės institucijos ar jos įgaliotos įstaigos išduotą dokumentą, pagal kurį galima nustatyti asmens tapatybę. Apylinkės rinkimų komisijos narys, nustatęs asmens tapatybę, patikrina, ar rinkėjas atvyko balsuoti į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, ir elektroniniame rinkėjų sąraše nurodo, kad rinkėjas atvyko balsuoti. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba nėra aišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir nusiunčia jį pas rinkimų komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
Apylinkės rinkimų komisijos narys, elektroniniame rinkėjų sąraše nurodęs, kad rinkėjas atvyko balsuoti, įteikia šiam rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame nurodoma, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį rinkimų komisijos narį reikia kreiptis dėl rinkimų biuletenio (-ių) išdavimo. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba išduoti kitam rinkėjui skirtą atvykimo lapelį.
Rinkimų biuletenio išdavimo tvarka
Apylinkės rinkimų komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašytas asmuo, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą įrašyti asmenys, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę ir paima iš šio asmens atvykimo lapelį. Kai rinkėjas ir rinkimų biuletenius išduodantis rinkimų komisijos narys pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodamas (-i) rinkimų biuletenis (-iai). Atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinamas. Rinkėjui galima išduoti tik jam skirtą (-us) rinkimų biuletenį (-ius), išskyrus šio kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį.
Rinkimų biuletenis (-iai) užpildomas (-i) slapto balsavimo kabinoje. Pildyti biuletenį (-ius) ne slapto balsavimo kabinoje draudžiama.
Taip pat skaitykite: Neįgaliesiems pritaikyti rinkimai
Situacijos, kai asmuo negali iš karto gauti atvykimo lapelio
Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpą, neturi reikalingų dokumentų arba nėra aišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys jam atvykimo lapelio neišduoda, bet įteikia svečio lapelį ir nusiunčia jį pas rinkimų komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
Rinkėjų sąrašų sudarymas ir tikrinimas (bendruomenių kontekstas)
Rinkimų komisijai paskelbus rinkimų datą Bendruomenės apylinkių valdybos nedelsiant sudaro rinkėjų sąrašus dviem egzemplioriais. Rinkėjų sąrašuose įrašomi visi pilnateisiai apylinkės rinkėjai raidyno tvarka, pažymint jų pavardes, vardus, nario numerį, gimimo datą, el. pašto adresą ir tikslų adresą. Rinkimų komisija užtikrina, kad rinkėjų sąrašuose būtų nurodyti tikslūs duomenys apie narių el. pašto adresus. Rinkimų komisija privalo užtikrinti, kad siunčiant prisijungimo duomenis negrįžtų pranešimai apie nepasiekiamus, neteisingus arba neegzistuojančius el. pašto adresus. Jei toks atvejis nustatomas, prisijungimo duomenys siunčiami paštu. Bent dešimt savaičių iki balsavimo datos, rinkėjų sąrašai turi būti atskleisti visų apylinkių rinkėjams tikrinti septynių dienų laikotarpiui. Kiekvieno rinkėjo pareiga ir teisė yra pasitikrinti, ar yra įrašytas į sąrašą ir ar jo duomenys yra teisingi.
Rinkimų komisijos sudarymas ir kompetencija
Rinkimų komisija renkama paskutinėje VLB Tarybos sesijoje, tačiau ne vėliau kaip 35 savaitės prieš baigiantis VLB Tarybos kadencijai. Rinkimų komisiją sudaro: penki VLB Tarybos išrinkti nariai ir bent du kandidatai. Rinkimų komisija pirmo posėdžio sukviečia VLB Valdyba bent 30 savaičių iki balsavimo datos. Rinkimų komisiją posėdžių kviečia pirmininkas arba jo pavestas vicepirmininkas.
Balsavimo būdai ir balsų skaičiavimas bendruomenėse
Balsavimas yra slaptas ir gali būti vykdomas dviem būdais: korespondenciniu būdu (paštu) arba internetu per patvirtintą balsavimo platformą. Kiekvienas rinkėjas balsuoja asmeniškai. Rinkėjams, kurių el. pašto adresas yra patvirtintas, prisijungimo duomenys į balsavimo platformą išsiunčiami el. Rinkėjai, neturintys el.
Išrinktais VLB Tarybos nariais laikomi daugiausia iš eilės balsų gavę kandidatai. Jeigu pasiūlyta iš viso ne daugiau kandidatų, negu renkama Tarybos narių skaičius, nebalsuojama, o visi pasiūlytieji laikomi išrinktais Tarybos nariais. Po septynių dienų balsavimo terminui praėjus, jei nebuvo skundų arba jau išspręsti, Rinkimų komisijai, bent du jos nariai kartu betarpiškai prieš balsų skaičiavimą, pasiima iš pašto balsavimo vokus, suskaičiuoja juos, pagal siuntėjų adresus atžymi balsuotojų sąraše. Viršutinius vokus atidaro, išima užlipintus vokus su balsavimo lapais, juos suskaičiuoja ir sumaišo. Po to atidarinėja ir suskaičiuoja už kiekvieną kandidatą atiduotus balsus. Prieš susumuojant visus balsus, Rinkimų komisija sujungia internetinio balsavimo ir korespondencinio balsavimo rezultatus. Tikrinama, ar nėra dvigubų balsų (pvz., jei tas pats narys balsavo internetu ir paštu). Dvigubai atiduoti balsai laikomi negaliojančiais. Balsavimo daviniai surašomi į protokolą.
Taip pat skaitykite: Rinkimų biuletenio pavyzdys
Skundai, protokolavimas ir dokumentų saugojimas
Rinkėjai gali teikti skundus dėl internetinio balsavimo techninių nesklandumų, duomenų saugumo ar kitų su balsavimo platformos veikimu susijusių klausimų per tris dienas po balsavimo pabaigos. Po balsų skaičiavimo ir protokolo surašymo Rinkimų komisija nedelsiant sudaro bendrą sąrašą visų kandidatų iš eilės pagal gautą balsų skaičių. Sąraše pažymima pavardė, vardas, užsiėmimas arba profesija ir gautas balsų skaičius. Sąrašo gale pažymima, kurie kandidatai laikomi išrinktais ir kurie lieka kandidatais. Protokolo nuorašas su tais pačiais parašais, kaip ir originale, ir visi balsavimo lapai sudedami į vokus ir užklijuojami. Per sulipinimo vietas pasirašo Rinkimų komisijos nariai. Vokai su rinkimų medžiaga saugomi Rinkimų komisijoje 60 dienų ir vėliau sunaikinami.
Teisiniai pagrindai ir rinkimų teisės šaltiniai
Pagrindiniu ir svarbiausiu rinkimų teisės šaltiniu yra Konstitucija, kurioje įtvirtinti rinkimų organizavimo principai ir sąlygos. Rinkimų įstatymai detalizuoja bendrąsias rinkimų teisės nuostatas, įtvirtintas Konstitucijoje. Kandidatų kėlimo, registravimo, agitacijos, balsavimo ir rezultatų nustatymo tvarka, rezultatų paskelbimo, apskundimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme.
Lietuvos Respublikos pasirinkta tarptautinės ir vidaus teisės derinimo sistema grindžiama taisykle, kad tarptautinės sutartys šalies teisinėje sistemoje inkorporuojamos į ją įstatyme. Taigi remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, ratifikuotos tarptautinės sutartys yra vidaus teisinės sistemos sudedamoji dalis, o šioms sutartims pripažįstama įstatymo galia. Ypač svarbi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurią Seimas ratifikavo 1995 m. balandžio 27 d. Konvencija buvo priimta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1948 m.
Rinkimų principai
Rinkimus vadinti demokratiškais, o jų rezultatus legitimiais leidžia laikyti šie principai: Visuotinės rinkimų teisės; Lygios rinkimų teisės; Tiesioginiai rinkimai; Slapto balsavimo. Šiuos pagrindinius rinkimų teisės principus įtvirtina įstatymai.
Kandidatai ir kandidatų sąrašai bendruomeniniuose rinkimuose
Kandidatų sąrašą gali pasiūlyti ne mažiau kaip 5 pilnateisiai Bendruomenės nariai. Siūlomame kandidatų sąraše negali būti daugiau kandidatų, negu renkama Tarybos narių. Sąraše pažymima siūlomų kandidatų pavardė, vardas, nario numeris, amžius, užsiėmimas arba profesija, adresas, el. paštas ir kuriai Bendruomenės apylinkei priklauso. Siūlytojai savo ranka pasirašo siūlomąjį kandidatų sąrašą. Neleidžiama pasirašyti už kitą, nors jis to ir prašytų. Siūlytojas gali pasirašyti tik vieną kandidatų sąrašą. Siūlomų kandidatų sąrašai pristatomi Rinkimų komisijai ne vėliau kaip septynias savaites prieš balsavimo datą. Rinkimų komisija sąrašus patikrina ir, radus trūkumų, per septynias dienas nuo sąrašo gavimo juos praneša sąrašo atstovui, skirdama penkių dienų laiką jiems pašalinti. Laiku trūkumų nepašalinus, Rinkimų komisija laiko sąrašą negaliojančiu ir apie tai praneša sąrašo atstovui. Rinkimų komisijos nutarimas gali būti skundžiamas sąrašo atstovo Garbės teismui per tris dienas nuo jo gavimo. Garbės teismas skundą išsprendžia per septynias dienas nuo jo gavimo ir savo sprendimą praneša Rinkimų komisijai ir sąrašo atstovui.
Taip pat skaitykite: Kaip atrodo darbo tarybos rinkimų balsavimo biuletenis?
Rinkimų istorinis kontekstas ir demokratijos svarba
Rinkimai yra vienas seniausių žmonių bendruomenės institutų. Tam tikra rinkimų forma egzistavo dar giminės bendruomenėje. Graikijos ir Romos vergovinėje bendruomenėje rinkimai turėjo ypatingą reikšmę valstybingumui. Didžiausią reikšmę rinkimai įgavo besiformuojant kapitalistiniams visuomeniniams santykiams. Seniausios žinios apie valdžios institucijų rinkimus Lietuvoje yra Horodlės akte (1413 m.), kuriame numatyta, jog po Vytauto mirties Lietuvos didysis kunigaikštis turės būti renkamas. Nuo 1565 m. kiekvienos apskrities (22 pavietų) bajorai savo seimelyje rinko po 2 atstovus į Seimą. Po Liublino unijos (1569 m.) Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį rinko specialus rinkėjų seimas. Nuo 1581 m. šis seimeliuose rinko po 2 atstovus į Vyriausiąjį Lietuvos Tribunalą.
Tarpukario Lietuvoje Seimas buvo renkamas pagal 1919 m., 1922 m., 1936 m. Seimo rinkimų įstatymus. 1919 m. priimtuose Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatiniuose dėsniuose užfiksuota valstybės prezidento rinkimo tvarka ir kompetencija. Laisvi ir demokratiški rinkimai Lietuvoje vėl įsitvirtino tik kilus Nepriklausomybės judėjimui 1988-1990 m.
Rinkimų įstatymų pakeitimai ir praktikos ypatumai
Lietuvoje nusistovi tokia praktika, kai prieš rinkimus skubotai priimamos rinkimų įstatymų pataisos. Kadangi 2004 m. vyko treji rinkimai - rinkimai į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai, tai šį teiginį galima pagrįsti tokiais faktais: 1) 2004 m. pakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 57 straipsnis dėl eilinių Seimo rinkimų vykdymo; 2) dėl Seimo rinkimų, Respublikos Prezidento rinkimų bei Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimo 2004 m. buvo priimta 12 įstatymų, be to, 2004 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Politinių partijų ir politinės kampanijos finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas.
Tyrimo tikslai ir struktūra (mokslinis požiūris)
Šio darbo tikslas - atskleisti rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos ypatumus. Siekiant šio tikslo, keliami šie uždaviniai: Apibrėžti rinkimų teisės sampratą. Nustatyti rinkimų teisės šaltinius. Išanalizuoti rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuojančius teisės aktus laikantis rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos eiliškumo. Atskleisti atsakomybę už rinkimų įstatymų pažeidimus. Išanalizuoti politinės kampanijos finansavimo ypatumus. Tyrimo dalykas - Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys rinkimų organizavimo ir vykdymą tvarką. Pagrindiniai šio darbo tyrimo šaltiniai - Lietuvos Respublikos teisės aktai, mokslinės studijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas teisės aktams, reglamentuojantiems rinkimų organizavimo ir vykdymo tvarką Lietuvoje.
Trumpa lentelė: pagrindiniai žingsniai biuletenio išdavimo procese
| Žingsnis | Veiksmas |
|---|---|
| 1 | Balsuoti atvyksta rinkėjas ir pateikia galiojantį dokumentą |
| 2 | Komisijos narys nustato tapatybę ir patikrina rinkėjų sąrašą |
| 3 | Elektroniniame sąraše pažymima atvykusio rinkėjo registracija |
| 4 | Įteikiamas antspauduotas atvykimo lapelis ir nurodoma, kuris komisijos narys išduos biuletenį |
| 5 | Rinkimų biuleteniai išduodami pasirašius sąraše, atvykimo lapelis negrąžinamas |
| 6 | Biuletenis užpildomas tik slapto balsavimo kabinoje |
tags: #neblaiviam #rinkimu #biuletenis #neisduodamas