Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipia dėmesį į galimybę neįgaliesiems gauti socialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje. Šios paslaugos yra skirtos kompleksiškai ugdyti, palaikyti ar atkurti socialinius, savarankiško gyvenimo ir užimtumo įgūdžius bei gebėjimus. Svarbu paminėti, kad socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos nemokamai asmenims, kuriems nustatytas šių paslaugų poreikis.
Kur kreiptis dėl socialinės reabilitacijos?
Dėl šių paslaugų reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, dažniausiai į Socialinės paramos skyrių.
Esminiai pokyčiai nuo 2026 m.
Siekiant individualizuoti paslaugas ir geriau atliepti asmenų su negalia poreikius, patvirtinti Socialinių paslaugų katalogo pakeitimai, kuriais atnaujinama socialinės reabilitacijos paslaugos sudėtis, trukmė ir teikimo ypatumai. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2026 m.
Svarbiausi pokyčiai:
- Paslaugų trukmė: Iki šiol paslaugos trukmė ribojama iki trejų metų. Nuo 2026 m. sausio 1 d. trukmė bus nustatoma individualiai pagal nustatytą poreikį ir sudarytą planą.
- Paslaugų skirstymas: Atsisakoma skirstymo į pagrindines ir papildomas paslaugas. Nuo 2026 m. paslaugos bus lankstesnės ir nebeskirstomos į pagrindines bei papildomas.
- Didžiausias pokytis: Svarbiausias pokytis - atsisakyta paslaugos teikimo trukmę ribojančios nuostatos.
Kaip mentorystė įgalina gyvenimą su negalia | ABC NEWS
Lietuvos paraplegikų asociacijos indėlis
Lietuvos paraplegikų asociacijos veikloje ypač svarbus vaidmuo tenka „Landšafto terapijos ir rekreacijos centrui” (LTRC), įkurtam 1996 metais pajūryje, netoli Šventosios esančiame Monciškių kaime.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Pastaraisiais metais šalyje susiklostė praktika, kuomet gydymo įstaigose neįgaliesiems teikiama tik medicininė pagalba gydant ligos komplikacijas bei pakenkimų paūmėjimus. Vienok jose dar labai menkai taikoma fizinė, socialinė ir psichologinė pacientų reabilitacija.
Neįgalieji dalyvauja centre organizuojamose aktyvios fizinės, socialinės, psichologinės reabilitacijos stovyklose, kuriose ugdomi ir tobulinami savarankiško gyvenimo įgūdžiai. Gyvenimas natūralioje aplinkoje grūdina neįgaliojo charakterį, gerina sveikatą, suteikia didesnį pasitikėjimą savo jėgomis.
Pažymėtina, kad LTR centre aplinka visiškai pritaikyta neįgaliesiems, judantiems vežimėliu. Jie gali būti gamtoje, maudytis jūroje, ilsėtis ir mokytis. Mūsų centre sudarytos visos sąlygos neįgalių žmonių bendravimui, mokymui, taip pat turime pratyboms skirtas patalpas, pritaikytą virtuvę, dušus, tualetus. Centro teritorijoje nutiesti puikūs takeliai pritaikyti judėti vežimėliu, yra privažiavimas prie jūros.
Kūrybinė veikla ir reabilitacija judant
Ganėtinai efektyvi neįgaliųjų saviraiškos priemonė yra kūrybinė veikla. Tad mūsų asociacija jau keleri metai Monciškėse rengia kūrybines stovyklas, kuriose neįgalieji gali išbandyti savo gebėjimus dailėje, puokščių komponavimo, pynimo iš vytelių ir šiaudų, batikos, mezgimo ir nėrimo, lipdinių iš molio, medžio drožinių bei kitose srityse. Gan efektyvi reabilitacija judant - modernūs šokiai.
Stovyklose įgyjama persikėlimo erdvėje bei judėjimo vežimėliu įgūdžių, formuojami reikiami maitinimosi, rengimosi, asmens higienos įgūdžiai, daugiau sužinoma apie pragulų profilaktiką, taip pat urologinių, seksualinių problemų sprendimo būdus. Rengiamose stovyklose dėstytojais dirba ir neįgalieji, taikomosios kūno kultūros specialistai.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Mūsų centre nuolat rengiamos neįgaliųjų darbų parodos.
Neįgaliųjų socialinė integracija ir įstatymai
2004 m. priimtas LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymas. Jame numatyti pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai, neįgaliųjų socialinės integracijos prielaidos ir sąlygos, apibrėžta institucijų, įgyvendinančių neįgaliųjų socialinę integraciją, atsakomybė, neįgalumo lygio vaikams iki 18 metų ir darbingumo lygio darbingo amžiaus asmenims nustatymas, specialiųjų poreikių įvertinimo ir tenkinimo tvarka.
Įstatymas įsigalios nuo 2005 m. liepos 1 d. Terminas invalidumas keičiamas terminu neįgalumas; atitinkamai - ir visuose LR teisės aktuose.
Neįgalumo lygio nustatymas
Įstatyme numatytos pagrindinės priemonės, kurios reikalingos neįgaliems žmonėms. Keičiamas neįgalumo nustatymo modelis. Asmenims iki 18 metų (vaikams) bus nustatomas neįgalumo lygis, kuris pagal negalios sunkumą bus skirstomas į sunkų, vidutinį ir lengvą. Toks diferencijavimas užtikrins, kad sunkesnės negalios asmeniui būtų teikiama ir didesnė socialinė bei kitokia parama.
Neįgalumo lygis bus nustatomas kompleksiškai, vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Vyresniems nei 18 metų žmonėms su negalia iki senatvės pensijos amžiaus bus nustatomas darbingumo lygis (vietoje invalidumo grupės). Jis diferencijuojamas: jeigu darbingumo yra 0-25 proc., asmuo pripažįstamas nedarbingu. Nustačius 30-55 proc. darbingumo lygį, asmuo yra iš dalies darbingas.
Darbingumo lygį sudaro: bazinis darbingumas (prognozuojamas darbingumo lygis, kuris nustatomas remiantis medicininiais kriterijais ir sveikatos būkle (pagal parengtą sveikatos būklių ir ligų sąrašą) ir funkcinis (profesinis) darbingumas bei kt. darbo aplinkybės (asmens funkciniai gebėjimai (vaikščiojimas, kalbėjimas ir pan.), išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, amžius, darbo įgūdžiai, fizinės bei informacinės aplinkos pritaikymo galimybės, t.y. visos sąlygos, būtinos darbui.
Ši sistema orientuota skatinti neįgalų žmogų grįžti į darbo rinką ir pačiam pagerinti savo gyvenimą. Bet kuriuo atveju neįgaliesiems, kaip ir iki šiol, bus mokamos neįgalumo ar senatvės pensijos. Senatvės pensijos sulaukusiems žmonėms darbingumo lygis nebus nustatomas. Pagal specialiųjų poreikių lygį jiems, be senatvės pensijos, bus teikiamos socialinės paslaugos, kompensuojamoji technika, medikamentai ir kt.
Profesinė reabilitacija
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (ji bus steigiama reorganizavus šiuo metu veikiančią Valstybinę medicininės socialinės ekspertizės komisiją) vertins ir profesinės reabilitacijos poreikį. Profesinė reabilitacija - tai darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dirbti sugrąžinimas arba didinimas.
Pirmiausia asmuo gali būti pasiųstas dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, po to vertinamas jo darbingumo lygis. Darbingumo lygį numatyta vertinti periodiškai. Atsižvelgiant į neįgaliojo būklę ir prognozę, gali būti įvairūs laiko intervalai: kas 0,5 metų, kas 2 metai ar kas 6 metai.
Taip bus sudarytos galimybės objektyviau įvertinti žmogaus gebėjimus dirbti, gauti būtinas medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas bei išmokas.
Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiks Ginčų komisija, kuri spręs žmonių, nepatenkintų nustatytu darbingumo lygiu, klausimus.
Asmenims, kuriems pripažinta invalidumo grupė neterminuotai, niekuo nereikia rūpintis. Įstatyme numatytas pereinamasis laikotarpis (iki 2007 m. liepos 1 d.), per kurį asmenims, kuriems invalidumo grupė suteikta terminuotai, pasibaigus invalidumo grupės terminui, bus įvertintas darbingumo lygis pagal naująją metodiką.
Didėja bendrosios praktikos (BP) gydytojo vaidmuo. Jis siųs pacientus į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, įvertinęs jų judėjimo galimybes, skausmo lygį ir kt. Specialiųjų poreikių, susijusių su sveikata (išskyrus socialinius poreikius), nustatymo klausimus pagal patvirtintą tvarką ir būklių sąrašą taip pat tvarkys BP gydytojas.
Finansinė parama
Asmenys, kurie turi minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą invalidumo pensijai, gauna Valstybinio socialinio draudimo invalidumo (Sodra) pensiją, o neturintys tokio stažo - Šalpos pensiją (mokama iš valstybės biudžeto). Šalpos pensijos gavėjai taip pat gali gauti slaugos išlaidų kompensaciją, o visi neįgalieji, kuriems nustatyta visiška negalia, - Slaugos pašalpą.
Būsto pritaikymas neįgaliesiems
Būsto (aplinkos) pritaikymas - gyvenamųjų patalpų (aplinkos) žmonėms su negalia pritaikymas panaudojant specialius elementus, koreguojant šiems žmonėms neprieinamas erdves ir statybos sprendimus. Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama.
Pritaikomam būstui galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso pačiam neįgaliajam, kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei. Jei būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, jis turi būti asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas (baigtumas turi būti tarp 80 ir 100 proc.). Kai negalią turinčiam asmeniui yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą.
Savivaldybių atsakingi specialistai įvertina būsto pritaikymo poreikį, tai yra kiek ir kokius darbus reikia atlikti (būsto įėjimo pritaikymas, keltuvų įrengimas, sanitarinių mazgų pritaikymas, vidinių durų platinimas, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimas ir taip toliau). Rekomendacijas dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems savivaldybei teikia sudaryta Būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija.
Teisę į būsto pritaikymą turi asmenys, kuriems nustatytas neįgalumo ar dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. asmenims, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. dirbantiems asmenims, išskyrus dirbančiuosius pagal savanoriškos veiklos sutartis.
Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, galima pateikti prašymą savivaldybei ir darbus atlikti savarankiškai (būtina, kad būsto pritaikymo asmeniui su negalia komisija nustatytų būsto pritaikymo poreikį).
Taip pat yra numatyta galimybė gauti kompensaciją būsto keitimui, kai parduodamas asmeniui su negalia nepritaikytas būstas ir perkamas pritaikytas ar iš dalies pritaikytas būstas. Tokiu atveju skirtumas gali būti padengiamas visiškai ar iš dalies.
Savivaldybių atsakingiems specialistams įvertinus ir nustačius būsto pritaikymo poreikį, būsto pritaikymo darbus organizuoja savivaldybės arba patys pareiškėjai.
Statistika
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno 229 230 asmenų, gaunančių invalidumo pensijas. Tai sudarė apie 6,5 proc. visų šalies gyventojų. Iš jų 13 852 buvo vaikai iki 16 metų. I invalidumo grupės buvo 30 057 asmenys (13 proc. viso neįgaliųjų skaičiaus), II grupės - 138 187 (60 proc.), III grupės - 47 134, visiškos negalios - 10556.
Apytiksliais duomenimis, 2003 m. Lietuvoje gyveno per 70 tūkst. judėjimo, 28 tūkst. psichikos, 15 tūkst. regos, 5 tūkst. klausos, 95 tūkst. vidaus organų ir įvairias kitas negalias turinčių asmenų.
| Negalia | Asmenų skaičius (2003 m.) |
|---|---|
| Judėjimo | 70 000 |
| Psichikos | 28 000 |
| Regos | 15 000 |
| Klausos | 5 000 |
| Vidaus organų | 95 000 |
tags: #kaip #gauti #reabilitacija #neigaliam