Senatvės pensijos pirmą kartą įvestos Prancūzijoje XIX amžiaus pradžioje. Pirmasis įstatymas, užtikrinantis senatvės pensijas valstybės tarnautojams, priimtas Vokietijoje 1895 m. Tuo pat metu, Vokietijoje įvestos pensijos ir valstybinių įmonių darbininkams bei protinio darbo darbuotojams. 1926 m. pensijos įsteigtos Lietuvoje, 1898 m. - Naujoje Zelandijoje, 1908m. - Didžiojoje Britanijoje, 1913 m. - Olandijoje ir Švedijoje, 1930 m. - Prancūzijoje, 1935m. - JAV, 1941m. - Japonijoje, 1946m. - Šveicarijoje. Dauguma pasaulio šalių garantuoja savo piliečiams minimalią pensiją.
Šiandien privačiuose pensijų kaupimo fonduose (PPKF) dalyvauja apie milijoną įvairaus amžiaus Lietuvos žmonių. Bet ar jie saugūs? Ar pensijų fondai Lietuvoje gali bankrutuoti? Panagrinėkime šį klausimą išsamiau.
Pirmiausia, kiekvienas turėtų labai atidžiai perskaityti su fondu pasirašytą sutartį. Kas joje numatyta? Kokia bus pensija? Kada ir kaip bus mokama? Ar tikrai sukauptos lėšos bus išmokamos paveldėtojams? Jei išmokamos, tai kokiomis sąlygomis? Antra, galima ir privaloma pasitikslinti, kiek gi jūs turite santaupų fonde. Pasidomėti, kiek „Sodra“ pervedė į fondą ir kiek padidėjo pervesta suma, o gal sumažėjo? Trečia, kiekvienas, įvertinęs sukauptą fonde sumą ir padalinęs iš kauptų metų, gausite, kiek sutaupote per metus. Tada, žinodami, kad vidutinis Lietuvos vyrų amžius yra apie 68-eri metai, o moterų - 78-eri, apytiksliai galėsite paskaičiuoti, kiek dar galima iki pensijos sukaupti. Ketvirta, galima pasiskaičiuoti, teorinį kasmetį priedą prie būsimos „Sodros“ pensijos. Reikia įvertinti ir tai, kad mokant į privatų pensijų fondą, „Sodros“ mokama pensija bus mažesnė. Visi skaičiavimai bus su paklaidomis, bet bendrą vaizdą susidaryti - galima. Jei fondas jums nieko neuždirbo per 10 metų, gal reikia keisti fondą? Tada iš esamo reikia išeiti.
Penkta, būtina įvertinti, kad „Sodros“ garantas yra Valstybė, o fondas garanto neturi ir gali, blogai investavęs, bankrutuoti. „Sodra“ bankrutuoti gali tik kartu su Valstybe. Šešta, jaunimas, kiek teko kalbėtis, mažai galvoja apie pensiją, tačiau tie, kuriems iki jos liko 10-15metų, o jų uždarbis siekia apie 2000 litų, turėtų rimtai apsvarstyti pasitraukimo iš fondų galimybę, kuri suteikta iki šių metų rugsėjo. Svarstyti apie pasitraukimą turėtų ir tie, kurie ateityje nenorėtų vieną, du ar daugiau procentų nuo gaunamos algos, papildomai mokėti į fondą, tikėdamas, kad iš surinktų mokesčių dar prisidės ir Valstybė. Jei nesi tam pasirengęs, grįžk į „Sodrą“, kur veikia solidarumo principas. Solidarumo principas, kuris iki šiol naudojamas, reiškia, kad ir tuo atveju, jei uždirbi nedaug, o tavo įmokos mažos, išmokos mažai kuo skiriasi nuo dideles įmokas mokančių darbuotojų.
P.S. Esamiems pensijų kaupimo dalyviams, sudariusiems pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m., suteikiama teisė apsispręsti dėl pensijų kaupimo naujomis sąlygomis. Asmuo nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. gali raštu kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl sutikimo mokėti papildomą įmoką savo lėšomis arba raštu vienašališkai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą. Sustabdžius dalyvavimą pensijų kaupime, sukaupta suma lieka pensijų fonde, iki asmuo įstatymų nustatyta tvarka įgyja teisę į išmoką (pavyzdžiui, sukanka senatvės pensijos amžių).
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Ar pensijų fondai gali bankrutuoti?
Jei iki pensijos jums dar liko keli dešimtmečiai ar keliolika metų, galbūt susimąstote, kas nutiktų tuo atveju, jei jūsų pasirinktas pensijų fondų valdytojas taptų nemokus. Ar tokios baimės turi pagrindo ir kas nutiktų sukauptoms lėšoms tokiu atveju?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis 15min sakė, kad teoriškai pensijų fondą valdanti įmonė bankrutuoti gali, tačiau tokia tikimybė yra „labai maža“.
„Tokio tipo įmonėms Lietuvoje keliami griežti finansinio atsparumo reikalavimai, be to, kapitalo pakankamumo rodikliai ir pelningumas yra nuolat prižiūrimi Lietuvos banko“, - 15min sakė T.Gudaitis. Lietuvos bankas skelbia, kad pensijų fondų valdytojai, investuodami lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių, kuriomis numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika.
Investuojamoms lėšoms taikomi rizikos išskaidymo reikalavimai - įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių, ar kito turto.
„Pavyzdžiui, pensijų fondų valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5 proc. valdomo turto į vieną kurį nors objektą, tarkime, į vienos įmonės akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei didelė lėšų dalis būtų investuota į vieną objektą, o jo vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų veiksnių reikšmingai sumažėtų“, - savo puslapyje skelbia Lietuvos bankas.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Pensijų fondų valdytojai lėšas gali investuoti tik į pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą. Tai nustatytus reikalavimus atitinkančios pinigų rinkos priemonės, indėliai kredito įstaigose, vyriausybių obligacijos, įmonių obligacijos, investicinių fondų vienetai, bendrovių akcijos ir kt.
T.Gudaitis akcentavo, kad šalies teisės aktuose yra numatyta pensijų fondų klientų apsauga, jei pensijų kaupimo bendrovė taptų nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų. Pats pensijų fondas bankrutuoti negali. „Gali svyruoti pensijų fondų turto vertė dėl finansų rinkų pokyčių, bet tokio dalyko kaip bankrotas pensijų fonde įvykti negali“, - nurodė LIPFA vadovas.
O kas būtų su sukauptomis lėšomis, jei pensijų fondą valdanti įmonė bankrutuotų? T.Gudaitis sakė, kad kaupiančiųjų turtas nuolat saugomas specialiame banke - depozitoriume, o tai reiškia, kad pensijų fondo turtas ir fondų valdymo įmonių turtas yra griežtai atskirtas.
„Įmonės šių lėšų savo reikmėms naudoti ar vidinių gaisrų gesinti negali. Tad net ir bankroto atveju pensijų fondų dalyvių turtas „nesudegtų“, teisės aktuose yra numatyti mechanizmai, kad jis būtų perduotas valdyti kitai rinkoje veikiančiai pensijų fondų įmonei“, - nurodė T.Gudaitis.
Tokiu atveju lėšos būtų pervestos į kitos dalyvio pasirinktos pensijų kaupimo bendrovės pensijų fondą. Daliai kaupiančiųjų turbūt kiltų klausimas - ar tokiu atveju būtų galima išsiimti sukauptas lėšas, jei fondo valdytojas taptų nemokus? Tokia galimybė įstatyme nėra numatyta.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
„Kadangi yra įstatymiškai užtikrinamas dalyvių ar jų kaupimo perkėlimas pas kitą pensijų valdytoją, poreikio išdalinti sukauptas lėšas tokiu pagrindu nėra“, - 15min nurodė LIPFA.
Taigi, nors pensijų fondų valdytojai gali bankrutuoti, pačių pensijų fondų turtas yra apsaugotas ir perkeliamas į kitas bendroves. Tai užtikrina, kad kaupiančiųjų lėšos išlieka saugios ir prieinamos ateityje.
Pensijų fondų saugumo garantijos
Apibendrinant, štai pagrindinės pensijų fondų saugumo garantijos Lietuvoje:
- Turto atskyrimas: Pensijų fondų turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto.
- Depozitoriumas: Kaupiančiųjų turtas saugomas specialiame banke - depozitoriume.
- Rizikos išskaidymas: Investuojamoms lėšoms taikomi rizikos išskaidymo reikalavimai.
- Lietuvos banko priežiūra: Pensijų fondų valdytojai yra griežtai prižiūrimi Lietuvos banko.
- Perkėlimas bankroto atveju: Bankroto atveju, turtas perkeliamas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Mitai apie pensijų fondus
Apie II pensijų pakopą vis dar sklando daug įvairių nuomonių - nuo natūralių klausimų iki visiškai klaidingų įsitikinimų. Ypač dabar, kai nuo 2026 m. šioje pakopoje atsiras naujų galimybių ir daugiau lankstumo, žmonės susiduria su gausa informacijos, o kartu ir su mitais, kurie gali paskatinti priimti neapgalvotus sprendimus.
„Tokioje situacijoje reikėtų nesiremti pavieniais faktais, atidžiai tikrinti visą informaciją, pasitarti su ekspertais ir nepriimti skubotų sprendimų, kurie turėtų neigiamą įtaką jūsų finansinei ateičiai. Dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje išlieka vienu efektyviausių būdų pasirūpinti papildomomis pajamomis senatvėje“, - sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
1 mitas: pensijų fondai gali bankrutuoti ar kitaip prarasti mano pinigus
Jeigu pensijų fondo valdytojas susidurtų su sunkumais, ar gali nukentėti ir jų fonduose sukaupti pinigai? Atsakymas į šį klausimą - neigiamas.
Pensijų fonde sukauptas turtas yra teisiškai atskirtas nuo jį valdančios bendrovės turto. Jis saugomas depozitoriume. Net jei fondų valdytojas bankrutuotų ar nutrauktų veiklą, sukauptas turtas išliktų nepaliestas ir vėliau būtų pervestas į kitą pensijų kaupimo bendrovę.
2 mitas: II pensijos pakopos mokesčiai yra dideli ir suvalgo mano grąžą
II pakopos pensijų fondų mokesčiai yra vieni mažiausių rinkoje, griežtai ribojami įstatymų. Turto valdymo mokestis, apimantis visas išlaidas, kurias valdydama fondą gali patirti pensijų kaupimo bendrovė, gyvenimo ciklo fonduose negali viršyti viršyti 0,5 proc. nuo vidutinės metinės pensijų fondo vertės per metus, o Turto išsaugojimo fonde - 0,2 proc. per metus.
„Swedbank“ valdomuose fonduose šiuo metu taikomas 0,4 proc. mokestis. Tai reiškia, kad jeigu žmogus fonde turi sukaupęs, pavyzdžiui, 10 000 eurų, jo metinis mokestis sudaro vos 40 Eur per mėnesį. Tuo tarpu Lietuvos banko duomenimis, gyvenimo ciklo pensijų fondai (kai fondas parenkamas pagal dalyvio amžių) Lietuvoje nuo savo veiklos pradžios uždirbo apie 9,4 proc. metinę grąžą, jau išskaičiavus vienintelį taikomą turo valdymo mokestį.
3 mitas: negalėsiu atsiimti pinigų, kai jų man reikės
II pensijų pakopa yra ilgalaikė pinigų kaupimo priemonė senatvei, tačiau nuo 2026 m. atsiranda daugiau lankstumo ir galimybių atsiimti dalį ar visas lėšas, nesulaukus pensijos.
Visą sumą iki pensijos bus galima atsiimti, jei:
- iki pensijos liko 5 m. ar mažiau, o sukaupta suma nesiekia pusės privalomo anuiteto ribos (8388,50 Eur);
- neteksite 70 proc. ar daugiau darbingumo;
- bus nustatyta sunki liga iš Sveikos apsaugos ministerijos sudaromo sąrašo arba paliatyviosios pagalbos poreikis.
Pirmuoju atveju bus taikomas 3 proc. mokestis, atiteksiantis „Sodrai“, likusiais - išmokos apmokestinamos nebus.
Taip pat nuo 2026 m. pradžios kiekvienas kaupiantysis galės 1 kartą per visą kaupimą atsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, jei ji neviršys per visą laikotarpį įmokėtų lėšų.
Be to, atsiranda galimybė nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos nutraukti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti įmokėtą suma ir investicinį prieaugį, o „Sodros“ ir valstybės įmokos būtų išskaičiuotos bei grąžinamos „Sodrai“ ir pavirstų pensijų taškais.
Prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą, reikėtų įvertinti jau sukauptą sumą, kiek liko iki pensinio amžiaus, ateities planus ir priimti sprendimą neskubant.
Apie naujas galimybes plačiau galima susipažinti www.pensijosreforma.lt
4 mitas: iki pensijos dar labai toli, todėl kol kas neverta jai kaupti
Būtent laikas yra didžiausias II pensijų pakopos privalumas. Kuo anksčiau pradėsime kaupti, tuo didesnes sumas sukaupsime, nes įsijungia sudėtinių palūkanų efektas. Todėl, net ir sąlyginai nedidelės mėnesinės įmokos gali pavirsti reikšmingomis sumomis.
Pavyzdžiui, jei 25 m. asmuo, uždirbantis vidutinį darbo užmokestį (2375 Eur prieš mokesčius), šiemet pradėtų kaupti II pensijų pakopoje, iki pensijos per 40 m., tikėtina, sukauptų beveik 300 tūkst. Eur. Tam tereikėtų skirti 3 proc. nuo mėnesinio atlyginimo (71,25 Eur). Palyginus, jei tą pačią sumą žmogus tiesiog atsidėtų kas mėnesį ir niekur jos neinvestuotų, per 40 m. sutaupytų tik 34,2 tūkst. Eur.
5 mitas: man pakaks ir „Sodros“ pensijos
Patogiam gyvenimui senatvėje rekomenduojama, jog pensija sudarytų apie 70 proc. pajamų, gautų iki pensijos. Šiandieniai skaičiavimai ir prognozės rodo, kad „Sodros“ pensija, tikėtina, užtikrins tik apie 30 proc. jų. Kaupiant II pensijų pakopoje tikėtina pavyks papildomai pasiekti dar 15 proc., o pridėjus trečiąją pakopą galėtume užsitikrinti visus 70 proc.
Apibendrinant, nors pensijų fondų valdytojai gali bankrutuoti, pačių pensijų fondų turtas yra apsaugotas ir perkeliamas į kitas bendroves. Tai užtikrina, kad kaupiančiųjų lėšos išlieka saugios ir prieinamos ateityje. Svarbu atidžiai rinktis pensijų fondą, domėtis jo veikla ir priimti informuotus sprendimus dėl savo finansinės ateities.