Smurtas prieš moteris yra viena iš labiausiai paplitusių ir paslėptų problemų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Ši problema apima įvairias smurto formas, įskaitant fizinį, seksualinį, psichologinį ir ekonominį smurtą. Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų.
Seksualinis smurtas: reikia prevencijos ar pagalbos?
Smurto Formos Ir Pasireiškimas
Smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, socialinio ar ekonominio statuso asmenis. Dažnai kalbama apie tai, kad smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, socialinio ar ekonominio statuso asmenis.
- Fizinis smurtas - tai smurto forma, kai asmuo naudoja fizinę jėgą, siekdamas sukelti skausmą ar sužeisti partnerį. Tai gali būti smūgiai, spardymas, gniaužymas ar kiti fizinio poveikio veiksmai, kurie daro žalą.
- Seksualinis smurtas - kai asmuo yra verčiamas ar prievartaujamas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose, nepaisant jo sutikimo. Seksualinis smurtas sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir ilgalaikes emocines žaizdas, praradus pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis.
- Persekiojimas - tai pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos, dėl kurių aukos jaučiasi nesaugios ir nuolat persekiojamos. Persekiojimas apima pranešimų siuntimą, sekimą ar bandymą užmegzti kontaktą, net ir gavus aiškų atsisakymą.
- Psichologinė agresija - tai emocinio poveikio forma, kai siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti partnerį, naudojant žodinius ir neverbalinius būdus. Psichologinė agresija gali apimti nuolatinį kritikavimą, gėdinimą, manipuliaciją ir grasinimus.
Smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitęs tarp paauglių ir jaunų žmonių, o moterys iš įvairių rasinių ir etninių grupių patiria jį neproporcingai dažnai.
Statistiniai Duomenys Lietuvoje
Lietuvoje registruotas seksualinio smurto atvejų skaičius atrodo nedidelis. Teisėsaugos duomenys rodo, kad per 2023 metus užregistruota 396 nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Į šį teisinį apibrėžimą patenka išžaginimai, prievartavimai, privertimas lytiškai santykiauti, priekabiavimas, tvirkinimas, seksualiniai nusikaltimai artimoje aplinkoje, šeimoje ir kiti.
Tačiau tyrimai rodo, kad oficiali statistika visiškai neatitinka realios seksualinio smurto situacijos Lietuvoje. Praėjusiais metais Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto studentės Marija Sarafinaitė ir Noviltė Ramanauskaitė atliko tyrimą. Būsimos medikės apklausė beveik du tūkstančius žmonių nuo 13-os iki 79-erių metų amžiaus. Apklausos rezultatai šokiravo.
Taip pat skaitykite: Sveikata ir aktyvus socialinis gyvenimas
- 14,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sako patyrę išžaginimą.
- Seksualinę prievartą be išžaginimo (išprievartavimą analiniu, oraliniu būdu) yra išgyvenę net 48,2 proc.
Statistika rodo, kad 4 iš 5 nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto (t.y., 80 procentų) nesikreipia pagalbos nei į medikus, nei į policiją. 40 procentų apie patirtą seksualinį smurtą nepapasakoja niekam - net draugams ar šeimos nariams. Nors seksualinio smurto mastas Lietuvoje - didžiulis, tačiau viešai apie šiuos nusikaltimus kalbama išskirtinai mažai.
Duomenų Neatitikimo Priežastys
Kodėl oficialūs duomenys taip neatitinka realios situacijos?
Pagrindinės priežastys - baimė dėl galimų pasekmių, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, stigma ir gėda. Dažnai išgyvenusios prievartą aukos nenori ar bijo pranešti apie savo patirtį, nes bijo keršto ar nėra tikros, ar joms bus suteikta reikiama pagalba.
Lietuvoje kasmet registruojama apie porą šimtų seksualinio smurto atvejų. Tačiau su šia problema dirbantys specialistų pateikiami duomenys bei Vilniaus universiteto mokslininkių atliktas tyrimas rodo - oficialų kreipimųsi skaičių galima drąsiai dauginti iš penkių. 80 procentų seksualinį smurtą išgyvenusių moterų, vyrų ir vaikų nesikreipia jokios pagalbos, o beveik pusė nukentėjusiųjų apie tai nepasako niekam.
Pagalbą teikiantys specialistai vienbalsiai sako - išprievartavimai ir seksualinis priekabiavimas Lietuvoje labai paplitęs, o smurto labai dažnai neatpažįstame arba laikome normaliu elgesiu. Smurtinį elgesį populiarina žiniasklaida, populiarioji kultūra, muzika, o dėl patirto išprievartavimo ar seksualinio priekabiavimo kaltinamos pačios aukos.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Smurtautojų Profilis
Filmuose matytos scenos, kai tamsiame parke agresyvus nepažįstamas vyras užpuola moterį realybėje yra viena rečiausiai pasitaikančių situacijų. Su smurtu dirbančios specialistės atskleidžia, kad kur kas dažniau prieš moteris seksualiai smurtauja šeimos nariai, sutuoktiniai, partneriai, draugai ir pažįstami.
- Statistika rodo, kad intymūs partneriai (sutuoktiniai ar „antrosios pusės“) prievartauja moteris 88 procentais visų atvejų.
- 82 procentais atvejų moteris seksualiai išnaudojo vyrai iš artimos aplinkos - tėvai, patėviai, dėdės, pusbroliai ir kiti.
Labai svarbu žinoti, kad smurtautojai savo aukas žaloja ne tik socialinės rizikos šeimose. Moterys ir vaikai prievartaujami ir pasiturinčiose, išsilavinusiose, visuomenėje žinomose šeimose, o prievartautoju ar tvirkintoju gali būti populiarus politikas, visuomenės veikėjas, bendruomenės seniūnas, kunigas, miestelyje gerbiamos šeimos tėvas, visų mylimas mokytojas ar kitas gerbiamas visuomenės narys. Seksualinis priekabiavimas taip pat dažniausiai vyksta atvirai, viešoje vietoje - gatvėje, darbe, renginiuose, prie moterų priekabiauja kolegos, draugai, kaimynai.
Seksualinis Smurtas Ir Jo Formos
Seksualiniu smurtu laikomas ir seksualinis priekabiavimas. Tai nenorimi prisilietimai, seksualinio turinio nemalonūs komentarai apie išvaizdą, juokeliai, replikos, žinutės, laiškai. Tačiau svarbu suprasti - smurtas internete ar kitoje elektroninėje erdvėje gali skaudinti ir žaloti lygiai taip pat stipriai. Stebėjimas, persekiojimas - viena tokių smurto formų.
Virtualus išprievartavimas. Tai nutinka virtualioje realybėje, tarkime, žaidžiant video žaidimus. Žaidėjai susikuria savo avatarą - savo asmenybės modelį virtualioje erdvėje, ir šis avataras gyvena visavertį virtualų gyvenimą, kurį kai kurie žaidėjai priima labai rimtai. Pasitaiko tikrai brutalių atvejų, kai toks avataras yra išprievartaujamas. Kadangi avataras yra dalis žaidėjo asmenybės, identiteto, išprievartavimą žmogus jaučia kaip realią agresiją prieš jį.
Pagalba Ir Parama Nukentėjusiesiems
Pagalbos ieškojimas ir kreipimasis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus gali būti itin svarbūs norint įveikti smurto padarinius. Tačiau svarbu užtikrinti, kad aukoms būtų suteikta galimybė saugiai ir anonimiškai kreiptis pagalbos, jei jos to nori. Tinkama pagalba gali padėti nukentėjusiems atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Pagalbos nukentėjusiems nuo smurto ekspertė Vilija Žukauskaitė yra ir žmogus, su nukentėjusiais ir nukentėjusiomis bendraujantis telefonu NISSC pagalbos linijoje. „Kreiptis pagalbos niekada nėra per vėlu,“ - sako ji. Šia linija skambinti kviečiami ne tik tie, kuriems reikalinga teisinė, medikų ar kita pagalba, bet ir tie, kurie jaučia, kad tiesiog nori pasikalbėti. Labai dažnai nutinka taip, kad žmogus apie ypač skaudžią patirtį primą kartą papasakoja būtent NISSC konsultantui.
Specialistai vienbalsiai sako - papasakoti apie tokią patirtį reikia labai daug drąsos, tačiau pasipasakojus galima sulaukti pagalbos, kuri padės jaustis geriau, palengvinti traumos keliamą skausmą ir grįžti į visavertį gyvenimą. Jokia istorija nėra per maža ir nesvarbi.
Prevencinės Priemonės Ir Švietimas
Siekiant mažinti seksualinio smurto mąstą, nuo mažų dienų reikia mokyti atpažinti netinkamus veiksmus ir jiems pasipriešinti. Jau net darželinukas turėtų mokėti pasakyti: „Ne, nenoriu, kad mane dabar apkabintum, pabučiuotum į žandą ar prisėstum šalia”. Paaugliai turi žinoti, kad gali ir turi pasakyti „ne“ ar „stop“ bet kuriuo metu, kai nenori turėti romantinių santykių.
Pasak doc. I. Laurinaitytės, tai išties dideli skaičiai, liudijantys apie vaikystėje patirtus sunkius įvykius, kurie visą gyvenimą smarkiai veikia tiek santykius, tiek elgesį, tiek gyvenimo kokybę.
Statistika Ir Tyrimų Rezultatai
Apibendrinant 2019, 2020 ir 2022 m. Visuomenės nuomonės tyrimas „Smurtas artimoje aplinkoje“ parodė:
- 77% apklaustųjų patartų artimam žmogui, patyrusiam smurtą artimoje aplinkoje, kreiptis į policiją.
- Padidėjo nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje: 2019 m. smurto artimoje aplinkoje nepateisino 79% gyventojų, 2020 m. - 89%, o 2022 m. - 92%.
- Padidėjo pasitikėjimas policija: 2019 m. kad kreipėsi į policiją pasisakė 14% nukentėjusių, 2020 - 15%, 2022 - 17%.
- Padidėjo SKPC žinomumas: 2019 m.
Yra galimybė palyginti, kiek moterų kreipėsi pagalbos, su 1997 m. atlikto kito (viktimologinio) tyrimo rezultatais. 1997 m. į policiją buvo kreipusios 10,6% nukentėjusių moterų, o 2022 m. - 21% (2019 ir 2020 - 18%). Taigi, per 25 m. besikreipiančių į policiją nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių moterų dalis padvigubėjo.
ES šalių tyrimas (2020-2024 m.)
ES šalių tyrimas, kurį 2020-2024 m. atliko Eurostatas (ES statistikos tarnyba), ES pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos lyčių lygybės institutas (EIGE), parodė, kad smurtas gali būti įvairių formų - ekonominis, psichologinis, fizinis ar seksualinis. Nors smurtas daro žalą visiems, moterys ir mergaitės išlieka labiausiai pažeidžiamos - net 32 proc. jų per savo gyvenimą yra patyrusios psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.
| Rodiklis | 2019 m. | 2020 m. | 2022 m. |
|---|---|---|---|
| Patartų kreiptis į policiją | 70% | 77% | |
| Nepateisina smurto | 79% | 89% | 92% |
| Kreipėsi į policiją | 14% | 15% | 17% |
Šis straipsnis yra tik dalis didesnio paveikslo, kuris reikalauja nuolatinio dėmesio ir veiksmų. Tik bendromis pastangomis galime sukurti saugesnę ir teisingesnę visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus jaustųsi gerbiamas ir apsaugotas.