Ateitis kelia daug klausimų. Kaip keisis mūsų gyvenimas? Kokie socialiniai ir psichologiniai iššūkiai mūsų laukia? Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausias problemas, kurios gali paveikti mūsų santykius, bendravimą ir kasdienybę. Ypatingą dėmesį skirsime raktažodžiui „namai“, nes tai - mūsų saugumo ir stabilumo pagrindas.
Kaip ateitis pakeis mūsų namus?
Namai jau nebėra vien tik vieta, kur valgome ar miegame. Jie tampa mūsų darbo, mokymosi ir net pramogų centrais. Technologijų pažanga keičia namų funkcijas, tačiau tai taip pat sukelia naujus iššūkius.
Pagrindiniai iššūkiai ir galimi sprendimai
| Iššūkis | Priežastis | Galimas sprendimas |
|---|---|---|
| Perteklinė technologijų įtaka | Darbas ir laisvalaikis namuose susilieja | Tikslios darbo ir poilsio ribos |
| Vienišumo jausmas | Mažėjantis gyvas bendravimas | Organizuoti gyvus susitikimus su draugais |
| Augančios energijos sąnaudos | Namų technologijų priklausomybė nuo energijos | Saulės energijos ar kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimas |
Socialiniai ir psichologiniai iššūkiai ateityje
Socialiniai iššūkiai: nauji bendravimo būdai
Vis labiau dominuoja virtualus bendravimas. Tai leidžia bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, tačiau ar nepamirštame realių pokalbių svarbos? Virtuali erdvė sukuria naujas problemas:
- Netikras artumas. Socialiniuose tinkluose atrodo, kad pažįstame daug žmonių, tačiau gilus ryšys nyksta.
- Priklausomybė nuo ekranų. Ar iš tiesų kontroliuojame, kiek laiko praleidžiame žiūrėdami į ekranus?
Sprendimas: skatinti šeimos narių bendravimą namuose be technologijų - žaidimai ar diskusijos prie vakarienės stalo.
Psichologiniai iššūkiai: kaip jausimės?
Nuolatinis informacijos srautas gali tapti emocinio išsekimo priežastimi. Ateities žmogus susidurs su:
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
- Stresu dėl greitėjančio gyvenimo tempo.
- Nepasitikėjimu savimi dėl socialinių tinklų lyginimo kultūros.
- Prasmės paieškomis. Ar technologijos atima iš mūsų laiko savęs atradimui?
Klausimai ir atsakymai apie ateitį
Klausimas: Kaip technologijos paveiks mūsų psichinę sveikatą?
Atsakymas: Technologijos gali padėti spręsti problemas, pavyzdžiui, virtualios terapijos paslaugos. Tačiau per didelis naudojimas gali padidinti nerimą ir stresą.
Klausimas: Ar ateityje namai vis dar išliks mūsų saugumo zona?
Atsakymas: Taip, tačiau turime įdėti pastangų, kad namai netaptų tik darbo vieta. Reikia išlaikyti jų emocinę reikšmę.
Klausimas: Kaip galime užtikrinti, kad socialiniai tinklai nesugriautų realių santykių?
Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai
Atsakymas: Ribojant laiką socialiniuose tinkluose ir vertinant kokybišką bendravimą su artimaisiais.
Namų reikšmė ateities pasaulyje
Nepaisant visų technologinių ir socialinių pokyčių, namai išliks mūsų emocinio komforto vieta. Svarbu:
- Kurti jaukią aplinką.
- Investuoti į šilumą ir privatumo jausmą.
- Skirti laiko artimiems žmonėms, kurie dalijasi mūsų erdve.
Kaip pasiruošti ateičiai?
- Mokykimės gyventi su technologijomis. Jos neišvengiamai keis mūsų kasdienybę. Svarbiausia - išlaikyti pusiausvyrą tarp jų naudojimo ir poilsio.
- Stiprinkime realius ryšius. Pasitikėjimas artimaisiais yra esminis dalykas.
- Išlaikykime emocinį stabilumą. Meditacija, hobiai ir laikas su šeima padeda atsipalaiduoti.
Socialinis verslas Lietuvoje: galimybės ir iššūkiai
Minint tarptautinę socialinio verslo dieną, dėmesys Lietuvoje buvo sutelktas į regionų stiprinimą per socialinio verslo galimybes. Lapkričio 20 d. Salų dvaro kultūros ir laisvalaikio rezidencijoje, Rokiškio rajone, įvyko Regioninis socialinio verslumo forumas „Poveikis, kuris keičia“, subūręs ekspertus iš Lietuvos ir Latvijos.
Forumo dalyvius pasveikino garbingi svečiai ir partneriai, atstovaujantys skirtingus socialinio verslumo ekosistemos lygmenis iš Lietuvos ir Latvijos. Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas pabrėžė, kad susirinkome kalbėti ne tik apie verslą, bet ir apie prasmę, poveikį bendruomenėms, žmonėms. Ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Jonas Jarutis pabrėžė, kad reikšminga, jog toks forumas vyksta regione, tai atspindi ir jo atstovaujamos ministerijos požiūrį, ateities viziją - kuo didesnis dėmesys regionams, įsipareigojant jiems skirti 30 proc. investicijų.
„Dabartinė Lietuvos vyriausybė laikosi požiūrio, kad mūsų šalis - ne tik du didieji miestai, bet 60-ties savivaldybių valstybė ir dėmesys proporcingai turi būti padalintas visiems. Socialinis verslas yra toks pat verslas, tik su socialinio teisingumo siekimo prieskoniu.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Rytinėje forumo dalyje buvo gilinamasi į socialinio verslo politikos ir strategijų plėtrą nacionaliniu bei regioniniu lygmeniu. Siekdama keisti šią situaciją, LISVA kartu su Rokiškio rajono savivaldybe žengė pirmuosius žingsnius - dvejus metus veikianti komanda įgyvendino mokymus, parengė Vietos veiksmų planą, o LISVA teikia ekspertinę pagalbą, rengia politinę apžvalgą ir rekomendacijas.
E. Jokužytė taip pat atkreipė dėmesį, kad bendraujant su socialiniais verslais - tiek augančiais, tiek tik pradedančiais veikti - nuolat girdima žinutė: „mūsų nemato“. Kad dialogas įvyktų tarp socialinių verslų ir savivaldybės atstovų, reikia, kad savivaldybėse atsirastų kompetentingi specialistai, galintys koordinuoti šią sritį ir suprasti jos poreikius.
Socialinio verslo unikalumą ir bendradarbiavimo svarbą akcentavo ir Regita Zeila, Latvijos socialinio verslo asociacijos projektų vadovė: „Tikime, kad socialinis verslas yra kažkas unikalaus, ir džiugu matyti, kad Latvijoje jau seniai ieškoma pusiausvyros tarp pasiūlos ir paklausos. Siekiame didinti socialinių verslų pajėgumus, populiarinti juos šalies mastu ir suburti visus veikėjus. Vis dažniau kalbame apie socialinio verslo inovacijas, o visus socialinius verslus vienija tai, kad žmonės geriausiai supranta kitus bendrapiliečius. Tai mus jungia, nes svarbiausia - žmonės, bendruomenė ir siekis paversti pasaulį geresne vieta gyventi. Tai yra mūsų misija.
Iš Latvijos buvo pristatyti socialiniai verslai „Mājas TUVU“ (Zane Dreismane), teikiantis pagalbą pažeidžiamoms bendruomenėms, ir „4 vēji“ (Kristers Vējš), skatinantis jaunimo įtrauktį per kultūrinius bei edukacinius projektus.
Forumo baigiamojoje sesijoje vyko daugiasluoksnė diskusija, jungianti nacionalinės politikos, savivaldybių ir tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas. „Socialinio verslo apibrėžimas yra labai aiškus - tai darbas žmogaus labui, siekiant ilgalaikio teigiamo pokyčio visuomenei. Oficialiai taip pat pabrėžiama, kad socialiniai verslai turi reinvestuoti gautą pelną į socialinės misijos įgyvendinimą, veikti darniai ir atsakingai. Tačiau dabar, po septynerių metų nuo šios sąvokos įvedimo, pereiname prie savo - latviškojo - modelio: svarstome galimybę tobulinti apibrėžimą, leidžiant dalį uždirbto pelno pasilikti ir verslo reikmėms.
Socialinio verslo plėtros vizija ir teisinis aiškumas buvo svarbus aspektas ir Lietuvos politikų akiratyje. Pasak J. Jaručio, sunku prognozuoti dešimtmečiais į priekį: „Bet manau, kad socialinis verslas turi ateitį, tiesiog reikia teisingai reglamentuoti politiškai, kad būtų aiškios taisyklės, kuriomis remiantis žmonės galėtų užsiimti ta veikla. Vienareikšmiškai socialiniai verslai neišnyks, o tik plėsis.
Diskusijoje aptarti socialinio verslo iššūkiai ir galimybės nacionaliniu bei vietos lygmeniu - nuo teisinės aplinkos ir finansavimo iki savivaldybių vaidmens. Pabrėžta, kad bendradarbiavimas ir inovacijos gali paskatinti tvarius pokyčius Baltijos regione.
Socialinio verslo iššūkiai Lietuvoje
- Nežinomumas: Ši verslo kategorija yra pakankamai nežinoma, dažnai painiojama su socialinėmis įmonėmis.
- Apibrėžimo trūkumas: Įvairios institucijos skirtingai apibrėžia, kas yra socialinis verslas.
- Politikos stoka: Jau yra trys valdžios kadencijos, kurios nepasiekia proveržio socialinio verslo srityje.
Gerieji socialinio verslo pavyzdžiai Lietuvoje
- „Miesto laboratorija“: Buria Antakalnio bendruomenę ir propaguoja tvarų, ekologišką vartojimą.
- „Lobių dirbtuvės“: Žmones, turinčius intelekto negalią, įtraukia į visuomenę.
- Restoranas „Mano Guru“: Pelnytas tarptautinių apdovanojimų.
- „Textale“: Žiedinės mados startuolis.
Kaip pradėti socialinį verslą?
- Suburti stiprią komandą, skirtingų sričių specialistų.
- Kreiptis į Inovacijų agentūrą arba Lietuvos socialinio verslo asociaciją.
- Dalyvauti mokymuose ir renginiuose.
tags: #kas #yra #socialiniai #issukiai