Lietuva, kaip ir daugelis pasaulio valstybių, išgyvena socialines ir ekonomines permainas. Šie pokyčiai sukelia naujus rizikos veiksnius, kurie sąlygoja socialinės rizikos šeimų socialinės atskirties tendencijas. Socialinės rizikos šeimos yra veikiamos įvairių rizikų: skurdo, nedarbo, ribotų galimybių dalyvauti darbo rinkoje, alkoholizmo, nusikalstamumo, daugiavaikių šeimų reiškinio, vaikų nepriežiūros ir kt. Todėl, siekiant užtikrinti efektyvesnį darbą su socialinės rizikos šeimomis, svarbu ieškoti naujų darbo formų ir metodų.
Socialiniais darbuotojais dirbantys specialistai turi lavinti šeimos situacijos vertinimo įgūdžius, kūrybiškai dirbti su kiekviena šeima (Johnson, 2003 ). Socialinis darbuotojas turi užmegzti pradinį kontaktą su klientu, kuris vyksta interviu pagalba. Pokalbio metu jis turi pasinaudoti daugeliu įgūdžių. Galima teigti, kad interviu yra pagrindinis socialinio darbuotojo įrankis. Juo įgyvendinama socialinio darbuotojo ir kliento sąveika. Interviu - tai ir menas, ir įgūdis. Kiekvienas interviu turi turėti konkretų tikslą arba uždavinį. Bendras tikslas gali būti gauti informacijos, kuri vėliau padės atlikti kokią užduotį ar funkciją, arba ji reikalinga, kad galima būtų dirbti kartu, siekiant patenkinti kliento poreikius ir išspręsti problemas.
Socialiniais darbuotojais dirbantys specialistai turi turėti ne tik darbą atitinkantį išsilavinimą. Jiems turi būti būdingos ir asmeninės šiam darbui būtinos savybės (geranoriškumas, savitvarda, meilė, užuojauta kitam žmogui, nuoširdus noras padėti išspręsti šeimos problemas).
Pažymėtina, kad komandinis darbas yra svarbus socialiniame darbe, nes sprendžiant sudėtingas situacijas, geriausių sprendimų galima rasti, kai skirtingų sričių specialistai dirba kartu. Socialiniai darbuotojai turi bendradarbiauti su psichologais, pedagogais, teisininkais ir kitais specialistais.
Tyrimai rodo, kad dauguma socialinių darbuotojų teigiamai vertina komandinį darbą ir jį taiko savo kasdieniame darbe. Šioje pagalbos komandinio darbo principus vyrauja palanki darbo aplinka ir draugiški santykiai, bet socialiniams darbuotojams tenka per didelis darbo krūvis ir atsakomybė.
Taip pat skaitykite: Socialinė pašalpa: ką reikia žinoti
Komandinio darbo aktualumas ir reikšmingumas pabrėžiamas daugelyje Lietuvos ir užsienio mokslininkų darbuose. Teisingai pritaikant socialiniame darbe su socialinės rizikos šeimomis darbo metodus, pagalbos sprendimo būdus, bus suteikiama efektyvesnė pagalba, vaikai patirs mažesnį diskomfortą.
Socialinė rizika gali atsirasti nepalankiomis ekonominėmis ir psichologinėmis sąlygomis, dėl sunkumų auklėjant vaikus, kylant šeimos narių konfliktams, girtuokliaujant, dėl priklausomybės narkotikams, žiauraus elgesio šeimoje, pirmiausia - vaikų atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos teisės aktai apibrėžia, kad socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
2009 m. pradžioje vaiko teisių apsaugos tarnybų apskaitoje buvo įrašyta 11,4 tūkst. socialinės rizikos šeimų, jose augo 25,5 tūkst. vaikų ir, palyginti su 2008 m., šis skaičius augo. Po nepriklausomybės atgavimo iki 2002 m. soc. rizikos šeimų skaičius augo, nuo 2002 m. šis skaičius po truputį mažėja. Todėl galima daryti išvadą, kad Lietuvoje socialiniam darbui su socialinės rizikos šeimomis yra skiriama vis daugiau dėmesio. Tam įtakos turėjo ir socialinės politikos strategija.
Socialinės rizikos šeimose suaugusiųjų elgsena kelia rimtą grėsmę vaiko saugumui. Šiose šeimose vaikai labai dažnai tampa beglobiais, pažeidžia visuomenės elgesio normas, tampa nusikaltėliais. Šios šeimos - visuomenės našta, jose vaikams tenka kęsti skurdą ar alkį.
Taip pat skaitykite: Socialinio būsto dokumentai
Daugelis šeimų, su kuriomis tenka dirbti socialiniams darbuotojams, turi daugiau problemų ar tiesiog yra chaotiškos. Šios šeimos į institucijos akiratį patenka dėl vaikų nepriežiūros ir smurto prieš juos.
Tokiomis sunkiomis situacijomis labai svarbu užmegzti tokius santykius, kad darbuotoju būtų pasitikima. To siekdamas darbuotojas turi būti nuoseklus, lankstus, vengti keršto. Socialinis darbuotojas turi būti atviras, sąžiningas šeimai, paaiškinti galimus padarinius. Darbuotojo tikslas - padėti socialinės rizikos šeimai išsiaiškinti problemas ir priimti bendrą sprendimą. Labai svarbu pasikalbėti su šeimos nariais ne tik apie problemos esmę, bet ir tikslus ir darbo kartu strategiją, jų vaidmenį. Nekaltindamas, gerbdamas visų šeimos narių teises, darbuotojas juos supažindina su metodu, kurį taikant galima pradėti dirbti kartu sprendžiant šeimos problemas.
Apibendrinant sąvoką „socialinės rizikos šeima“, galima teigti, kad tai yra šeima, kurios gyvenimo būdas dažnai prasilenkia su visuomenės požiūriu į šeimos vertybes. Tokios šeimos materialinė padėtis yra sunki, dažniausiai tokia šeima yra nepilna arba joje tėvai gyvena nesusituokę. Vaikai tokiose šeimose yra emociškai, teisiškai pažeidžiami, yra sutrikę vaikų komunikaciniai ryšiai, nėra minimalių sąlygų jiems tinkamai socializuotis šeimoje.
Teikdamas pagalbą socialinis darbuotojas naudoja žinias, kurios jam padeda suprasti žmones įvairiomis situacijomis. Tai žinios apie pagalbos metodus ir jų taikymo būdus, patirtis, įgyta iš kitų pagalbos situacijų. Darbuotojas pasitelkia tam tikrą vertybių sistemą, kuri pagrįsta profesinėmis, organizacijos, bendruomenės ir savo asmeninėmis vertybėmis.
Egzistuoja nemažai teorijų, kuriomis remiantis galimas darbas su šeima. Kaip teigia Johnson (2001) šeima, kaip klientas, ypatinga tuo, jog jos nariai turi labai stiprų ryšį ir praleidžia daug laiko kartu, be to, šeima daro didelę įtaką savo nariams. Taigi šeima sudaro savotišką socialinę sistemą. Darbuotojo tikslas - padėti šeimai išsiaiškinti problemas ir priimti bendrą sprendimą; atsakomybę prisiima visi šeimos nariai.
Taip pat skaitykite: Saulės elektrinės: ką reikia žinoti?
Tokioms šeimoms dažnai reikia pagalbos nustatyti prioritetus ir įgyti socialinio funkcionavimo įgūdžių, nes jų bendravimo įgūdžiai gali būti labai riboti. Būtina atidžiai ištirti tikrąją šeimos problemą, kurią sutuoktiniai dažniausiai suvokia netinkamai. Taip pat būtina susipažinti su jų požiūriu į šeimą ir santuoką kaip vertybę.
Esant dideliam darbo krūviui, ne visas šeimas spėjama aplankyti, įsigilinti į jų problemas. Darbuotojas, dirbdamas su šeimomis ir grupėmis, turi padėti klientams konfliktus spręsti pagarbiai, pripažįstant, kad kiekvienas turi teisę į galutinį apsisprendimą.
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios socialinės paslaugos yra atskiros, be nuolatinės specialistų priežiūros teikiamos paslaugos. Socialinės rizikos šeimai gali būti teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Specialiosios socialinės paslaugos yra visuma paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), kurio gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniui (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ugdyti ir kompensuoti bendrąsias socialines paslaugas nepakanka.
Šiame kontekste svarbu paminėti komandinio darbo principą: bendradarbiaujant įvairių profesijų atstovams, bus vis labiau plėtojamas ir šioje srityje. Tai pat siekiama nustatyti, kaip socialinis darbuotojas vertina komandinio darbo veiksmingumą, dirbant su socialinės rizikos šeimomis.
4 dalykai, kurių išmokstame dirbdami komandoje
Socialinės rizikos šeimų palaikymo schema
tags: #dokumentai #reglamentuojantys #socialines #rizikos #seima