Šeimos politika socialinės gerovės valstybėse

Šeima ir darbo rinka yra tos sferos, kurios geriausiai atspindi moterų problemas. Šių sferų santykį atskleidžia lyčių politikos modeliai, kurie išryškina šeimos politikos priemones, leidžiančias moterims derinti šeimą ir karjerą. Straipsnyje šeimos politika yra analizuojama Esping-Anderseno socialinės gerovės ir Korpi lyčių politikos modelių kontekste, ieškoma stipriųjų ir silpnųjų modelių pusių siekiant išryškinti efektyviausią šeimos politikos priemonių sistemą, kurią būtų galima taikyti plėtojant Lietuvos šeimos politiką.

LTRinkos-valstybės-šeimos santykiai yra mechanizmas, skirtingai veikiantis liberaliame, socialdemokratiniame, konservatyvame-korporatistiniame gerovės valstybių modeliuose. Skirtingiems modeliams priklausančios šalys nevienodai akcentuoja šeimos politikos svarbą, nevienodai dėmesio skiria šeimos problemų sprendimui.

Gerovės valstybė ir šeima: ar gali valstybė nustelbti šeimą?

Ar besiplėtojanti gerovės valstybė gali nustelbti šeimą, jos socialinės paramos funkcijas? Visuomenės „išsisklaidymo" teorija 1999 metais sociologiniais tyrimais buvo paneigta. Šeimos sociologai nustatė, kad didesnė valstybės parama kaip tik sustiprino šeimų savitarpio paramą. Kita vertus, apžvelgiant Vakarų Europos valstybių demografinius duomenis, galima daryti prielaidą, kad gerovės valstybės atneštas visuomenės turtėjimas yra vienas iš pagrindinių gimstamumą mažinančių veiksnių.

Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų pasaulyje gimstamumas pasiekė rekordines žemumas ir, panašu, kad kirto kritinę ribą, o valstybių socialinės paramos sistemos sulaukė dar didesnių iššūkių. Gimstamumo didinimas, atrodo, yra neįveikiamas iššūkis gerovės valstybei.

2011 metais, įvertinus Australijos investicijas į gimstamumo didinimą socialinių paslaugų ir išmokų būdu, buvo nustatyta, kad gimstamumą padidinti vienu vaiku kainavo apie 130 tūkst. Australijos dolerių. Kita vertus, teigiami gimstamumo didėjimo aspektai, tokie, kaip vidinės paklausos didėjimas, didesnis talentų kiekis šalyje, auganti darbo jėgos pasiūla, bendras darbo jėgos kiekio didėjimas ir su tuo susijęs didesnis ekonominis aktyvumas, mažesni socialinio draudimo sistemos išlaikymo kaštai per capita, gali būti juntami tik ilguoju laikotarpiu.

Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?

Valstybės vaidmuo geriausiai apibrėžtinas žodžiu „remti". Valstybė gali remti gimstamumo didėjimo tendencijas šalyje, tačiau tokias tendencijas sukurti vien tik per socialinės paramos sistemas yra labai brangu ir itin neefektyvu. Valstybė turi užtikrinti socialinių paslaugų prieinamumą, tačiau pilnam ir kokybiškam sistemos funkcionavimui užtikrinti reikalingi šeimos ryšiais saistomi individai.

Šeimos politika Lietuvoje

Ką gi skelbia Lietuvos visuomenė? O ji skelbia, kad yra mažinamos vaiko priežiūros išmokos, ir tėvai yra skatinami kuo greičiau grįžti į darbo rinką. Akivaizdu, kad tai nėra demografinį valstybės išlikimą užtikrinanti politika - kaip tik atvirkščiai. Skatinamas trumpalaikis darbo jėgos pasiūlos padidėjimas tam, kad galima būtų išlaikyti mažesnius darbo jėgos kaštus verslui. Kuo mažesnis gimstamumas, tuo mažesnė darbo jėgos pasiūla, o į darbo rinką reikia grįžti kuo anksčiau - tai mažina gimstamumą, ir taip toliau... Susiformuoja atitinkama bendra visuomenės kultūra, diskursas.

Šeimos politika? Lietuva yra tarp penkių Europos Sąjungos šalių, kuriose yra mažiausiai šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, o gimstamumas, skaičiuojant vienai moteriai, Lietuvoje tesiekia 1,63 vaiko. Specialistų teigimu gimstamumas toliau mažėja. Pagal Jungtinių Tautų ir kitų organizacijų duomenis, Lietuva yra tarp sparčiausiai pasaulyje nykstančių tautų. Lietuvių tauta miršta, valstybei nesugebant sudaryti sąlygų ir motyvacijos kurti šeimas ir auginti vaikus. Žiūrint į ateitį, tai yra didžiausia Lietuvos valstybės problema.

Tad svarbiausias ilgalaikis valstybės tikslas - atkurti tautos ir valstybės išlikimą laiduojančią visuomenės sanklodą, kurioje didesnę visuomenės dalį sudarytų jaunesnio amžiaus gyventojai. Šeimų stiprinimui Lietuvoje reikalingos ir praktinės priemonės, ir aiški valstybės nuostata dėl to, kas yra šeima.

Pagal įvairias apklausas daugiau nei 75 procentai piliečių aiškiai sutaria, jog šeimą sudaro tik vyras ir moteris, o jai sudaryti reikalinga santuoka arba vaikai. Šeimos esamai būklei pagerinti būtina imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama trijų svarbiausių tikslų: 1) apginti prigimtinę šeimos sampratą; 2) sugrąžinti vaikus tėvams, t. y.

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"

• Konstitucija numato teisę riboti viešuosius susirinkimus, kurie prieštarauja visuomenės sveikatai ir dorovei.
• Priešintis privalomam tėvystės / motinystės atostogų trukmės padalijimui tarp tėvo ir motinos.
• Geriausios sąlygos vaikams augti sudaromos tada, kai jie gali kuo daugiau laiko praleisti su savo tėvais ir kasdien iš jų mokytis.
• Siekti, kad darbdaviams, sudarantiems nepilnamečių, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikų turintiems darbuotojams galimybę bent vieną dieną per savaitę dirbti iš namų, būtų taikomos mokestinės paskatos.

Šeimos, kurios pačios prisiima atsakomybę ugdyti savo vaikus jų formavimuisi svarbiausiu laiku - iki 7 metų - negali būti valstybės vertinamos blogiau, nei tos, kurios nusprendžia jų ugdymą perduoti ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Valstybės interesas yra sudaryti galimybes vaikams kuo ilgiau augti su tėvais.

• Grąžinti vaiko teisių apsaugos sistemos kaip šeimoms padedančios, o ne jas kontroliuojančios institucijos sampratą, visiškai atšaukiant Dovilės Šakalienės ir Mykolo Majausko inicijuotą vaiko teisių sistemos pertvarką ir panaikinant centralizuotą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
• Lietuvoje išaugus raidos ir socializacijos problemų turinčių vaikų skaičiui, didėja ir socialinių pedagogų bei kitų ugdymo procesui padedančių specialistų poreikis. Tuo pačiu metu vis labiau ideologizuojamos visos su psichologija susijusių specialistų studijos, o „naująja dvasia“ parengti socialiniai pedagogai laiko savo teise ir pareiga kištis į vertybinį vaikų auklėjimą.
• Tėvai, konsultuojami sveikatos sistemos darbuotojų, turi priimti svarbiausius sprendimus dėl vaikų sveikatos ir fizinės gerovės užtikrinimo. Tėvai priims jų vaikams geriausiai tinkančius sprendimus, jei jiems bus teikiama objektyvi, naujausiomis mokslo žiniomis pagrįsta informacija ir bus objektyviai atsakoma į visus jiems kylančius klausimus.

Šeima, augindama vaikus, dirba ne tik savo, bet ir visos visuomenės labui, todėl yra teisinga atitinkamai sumažinti jai tenkančią mokestinę naštą.

Ilgalaikis valstybės ekonominės politikos tikslas yra užtikrinti, kad pajamų už kokybiškai atliekamą kvalifikuotą darbą turi pakakti šeimai išlaikyti.

Šeima, turinti savo pastogę, yra stabilesnė ir laimingesnė, o vaikams sudaromos geresnės sąlygos augti. Todėl imsimės priemonių, padėsiančių visoms to norinčioms šeimoms turėti nuosavą būstą, o ne jį nuomotis. Vaikus auginančioms šeimoms turi būti sudarytos sąlygos turėti tikrus namus, o ne gyventi beveidžiuose masinės statybos daugiabučiuose.

Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis

tags: #seimos #politika #socialines #geroves #valstybese