Šiandien vis dažniau kalbama apie tai, kas yra psichologinis smurtas ir kodėl jis gali būti ne mažiau pavojingas nei fizinis. Nors nėra matomų mėlynių ar randų, emocinis poveikis gali palikti ilgalaikių žymių žmogaus savivertėje, santykiuose ir net sveikatoje. Išėjimas su draugais ir baimė, kad neįleis į namus. Pastovūs partnerio užgauliojimai dėl išvaizdos. Nuolatinė įtampa, kad reikės išgyventi vieną tėvų pykčio protrūkių. Tai - psichologinio smurto apraiškos.
Psichologinis smurtas gali pasireikšti šeimoje, poroje, draugų rate ar net darbo aplinkoje. Psichologinis smurtas kas tai? Tai pasikartojantys veiksmai, kurie menkina, žemina, kontroliuoja arba manipuliuoja kitu žmogumi. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo nuolatinių priekaištų, ignoravimo, grasinimų iki emocinio šantažo. Vienas didžiausių pavojų slypi tame, kad toks elgesys dažnai pateikiamas kaip „meilės“ ar „rūpesčio“ išraiška. Smurtautojas gali sakyti, jog nori tik gero, nors iš tikrųjų siekia visiškos kontrolės.
Psichologinio smurto kriminalizavimas yra viena iš kompleksinių kovos prieš smurtą priemonių. Šio smurto nepripažinimas kaip pavojingos ir nusikalstamos veikos daro neigiamą poveikį visuomenei. Tai gali lemti psichinės prievartos masto sumenkinimą ir nepakankamą dėmesį šiai problemai, negebėjimą atpažinti ir identifikuoti psichologinį smurtą. Nekriminalizavus psichologinio smurto sudėtinga užtikrinti pakankamą nukentėjusiųjų apsaugą bei smurtautojų atsakomybę. Straipsnyje bus nagrinėjama psichologinio smurto sąvoka, mastas, analizuojamas šios smurto rūšies teisinis reguliavimas bei tolimesnės perspektyvos.
EMOCINIAI SMURTO APSKRITIMŲ ATPAŽINIMAS || psichologijos faktai
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas - pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių.“ [1]. Psichologiniu smurtu siekiama paveikti asmenį, kad šis pasiduotų smurtautojo įtakai, manipuliacijoms, paklustų ir atliktų tam tikrus veiksmus ar susilaikytų nuo jų įvykdymo. Smurtas gali pasireikšti įžeidžiandžiais ir žeminančiais žodžiais bei „juokeliais“, psichologiniu spaudimu, izoliacija nuo žmonių, ignoravimu, nepagrįstais kaltinimais ir kt.
Psichologinio smurto formos
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
Psichologinio smurto apibrėžime svarbu atkreipti dėmesį į baimę dėl ateities, atsirandančią dėl smurtautojo grasinimų. Veikos pavojingumas pasireiškia ne tik smurto metu sukeltomis intensyviomis neigiamomis emocijomis, bet ir tolimesne baime dėl to, kas vyks nepaklusus smurtautojo reikalavimams. Aptariama smurto rūšis gali būti naudojama tam tikram smurtautojo tikslui pasiekti, kuris paprastai yra susijęs su aukos kontrole. Asmens kontrolė gali pasireikšti draudimu išeiti iš namų, būti su tam tikrais žmonėmis, užsiimti mėgstamomis veiklomis. Kontrolei pasiekti dažnai pasitelkiamos manipuliacijos ir grasinimai, kurie naudojami siekiant apriboti žmogaus veiksmų ir pasirinkimo laisvę.
Ypatingai daug diskusijų kelia psichologinis smurtas šeimoje. Tokiais atvejais partneris ar kitas šeimos narys sistemingai žemina, kontroliuoja ir kuria baimės atmosferą. Dažnai to iniciatoriumi tampa psichologinis smurtautojas, kuris savo elgesiu siekia dominuoti. Jis gali kaltinti auką dėl visų nesėkmių, kelti nepagrįstą pavydą ar nuolat kontroliuoti kasdienes smulkmenas.
Dažnai manoma, kad psichologinis smurtas egzistuoja tik poroje, tačiau jis gali vykti ir tarp tėvų bei vaikų, draugų ar kolegų. Psichologinis smurtas namie arba psichologinis smurtas namuose dažnai lieka nepastebėtas. Iš šalies tai gali atrodyti kaip paprasti konfliktai, tačiau nuolatinė kritika, tylos bausmės ar menkinimas ilgainiui sukelia rimtą emocinę žalą.
Sisteminis psichologinis smurtas
Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, neigiamai paveikia žmogaus psichiką. Pažeidžiamas asmenybės vystymasis, sutrikdomas normalios savivertės, pasitikėjimo savimi formavimąsis, išugdomas negatyvus požiūris į save ir pasaulį. Tai taip pat gali sukelti kompleksinį potrauminio streso sutrikimą, kuris neigiamai paveikia emocijų reguliavimą, gebėjimą megzti sveikus santykius, savęs suvokimą ir kt. Neigiamų psichikos sveikatos padarinių šalinimas yra ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, kurio metu stengiamasi pakeisti suformuotus elgesio modelius.
Psichologinio smurto požymiai
Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie tėvystės pašalpą
- Žeminimas, neigimas ir kritikavimas
- Kontrolė ir gėdos sukėlimas
- Siekis suversti kaltę, kaltinimas ir nuvertinimas
Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių:
- Įtikinėjimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
- Suvaikinimą: smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
- Izoliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius.
- Tylėjimą: smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
- Manipuliavimą: smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
- Kontroliavimą: smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
Jei jauti, kad tave žemina, kontroliuoja ar menkina - tai nėra normalu.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą?
Atpažinti psichologinį smurtą gali būti sudėtinga, nes jis dažnai prasideda subtiliai. Patyrus tokį elgesį, svarbiausia suprasti, kad tai nėra normali santykių dalis. Pagalbos galima ieškoti pas psichologą, teisininką ar specializuotus centrus, skirtus smurto aukoms. Psichologinio smurto pasekmės neretai išlieka ilgam - jos gali lemti depresiją, nerimo sutrikimus, miego problemas ir net fizinius sveikatos negalavimus. Dažnai psichologinis smurtas palieka gilias emocines žaizdas, kurias sunku užgydyti vienam. Tokiu atveju verta kreiptis į santykių specialistę, kuri padeda atpažinti žalingus modelius, stiprinti savivertę ir kurti sveikus santykius.
Psichologinį smurtą dažnai sunku atpažinti, nes jis slepiasi po kasdienėmis situacijomis ar net tariamu rūpesčiu. Kad būtų lengviau suprasti, ar jūsų patirtis gali būti priskirta smurtinei aplinkai, atsakykite į šiuos klausimus.
Psichologinio smurto paplitimas
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad visuomenės žinių lygis apie psichologinį smurtą bei gebėjimą jį atpažinti skiriasi. Požiūrių įvairovę lemia žinių apie psichologinį smurtą skirtumai, problemos (ne)suvokimas ir psichologinio smurto patyrimo faktas. Asmuo gali nesuprasti, jog patiria smurtą, nes, pripratus prie tokio elgesio, jis galimai atrodys normalus. Visgi, galima teigti, jog psichologinio smurto atpažįstamumas Lietuvoje didėja.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs būdai įveikti kopriklausomybę
Alytaus, Jonavos ir Ukmergės savivaldybių gyventojų smurto ir lyčių stereotipų tyrimo (2021 m.) rezultatai parodė, jog:
- Situaciją „vyras draudžia žmonai eiti į darbą , teigdamas, kad jis pinigų uždirba pakankamai, o jos pareiga yra prižiūrėti namus ir vaikus“ smurtu laikė 63 proc. (2020 m. sausį - 50 proc.).
- Situaciją „draugų būryje vyras vis pabrėžia, kokia nevykusi jo žmona: tai kažką sugadina ar nesupranta, tai neturi humoro jausmo ir pan.“ smurtu laikė 90 proc. apklaustųjų (2020 m. sausį - 77 proc.).
2014 metais Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra pasidalino tyrimu „Smurtas prieš moteris. ES masto apklausa. Apibendrinti rezultatai“, kurio duomenys buvo suformuoti iš 42 tūkst. pokalbių su moterimis, atliktų 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Apibendrinti rezultatai parodė, kad dvi iš penkių moterų (43 proc.) yra patyrusios kokį nors dabartinio ar buvusio partnerio psichologinį smurtą. 25 proc. moterų buvo menkinamos ar žeminamos savo partnerio privačioje aplinkoje, 14 proc. moterų patyrė partnerio grasinimus fiziniu smurtu ir 5 proc. moterų partneris buvo uždraudęs išeiti iš namų, atimti automobilio raktai arba buvo užrakintos [3]. Taigi, psichologinis smurtas pasireiškia įvairiai: menkinimu, grasinimu, draudimais, noru kontroliuoti kitą asmenį.
Lietuvoje 2020 metais smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai pasireiškė fiziniu smurtu (4796 atvejai), o psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą (172 atvejai) [4]. Iš pateiktų statistinių duomenų akivaizdu, kad psichologinis smurtas yra viena labiausiai paplitusių smurto rūšių, tačiau realus šios smurto rūšies paplitimas yra kur kas didesnis. Psichologinio smurto pavojingumo nuvertinimas, negebėjimas jo identifikuoti ir daugelio apraiškų nebaudžiamumas lemia tai, kad oficialiai užfiksuoti psichologinio smurto atvejai yra žymiai mažesni nei realus šio smurto paplitimas. Tokioms tendencijoms įtakos taip pat turi ir latentinis nusikalstamumas - neregistruota ir į oficialiąją statistiką neįtraukta nusikalstamumo dalis.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad psichologinį smurtą kriminalizavus, ir užregistruotų atvejų skaičius turėtų išaugti. Tokią tendenciją lemia tai, kad kriminalizavimo atveju užtikrinamos geresnės teisinės gynybos priemonės, o smurtautojams - atsakomybė. Atitinkamai, nuo smurto nukentėję asmenys turėtų galimybę kreiptis į policiją dėl patirto smurto ir apginti savo teises.
Kibernetinis smurtas
Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.
Psichologinio smurto teisinis reguliavimas
Tarptautinėje praktikoje psichologinio smurto reglamentavimo pagrindai pateikiami Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau - Konvencija), kuria įpareigojama kriminalizuoti psichologinį smurtą. Pagal Konvencijos 33 straipsnį psichologinis smurtas yra tyčiniai veiksmai, kai prievarta ar grasinimais sunkiai sutrikdomas asmens psichologinis vientisumas. Pagal 33 ir 45 straipsnį psichologinis smurtas kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, už kurią skiriamos sankcijos, apimančios ir laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinio smurto teisinio reguliavimo vis dar yra mažai. Psichologinis smurtas, kaip viena iš smurto formų, minimas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje. Įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.
Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse (toliau - BK), požymis. „Psichinė prievarta gali būti apibrėžta kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Pripažįstant veiką psichine prievarta, būtina turėti omenyje, kad ji gali būti išreikšta ne vien tik žodžiu ar raštu, bet įvairiais kitais bauginamojo pobūdžio atvirais ir užmaskuotais būdais.“ [5]
Naudojant psichinę prievartą gali būti įvykdomas privertimas neteisėtai darytis abortą (BK 143 str.), grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (145 str.), žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148 str.), privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.) ir kitos baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos. Vis dėlto, BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota.
Psichinė prievarta paprastai yra tik vienas iš kvalifikuojančių (griežtinančių atsakomybę) nusikalstamos veikos požymių, t.y. šios normos yra nukreiptos ne konkrečiai į psichologinį smurtą, o tik nustato griežtesnes bausmes, kaltininkui panaudojus psichinę prievartą.
Taip pat 2021 m. buvo įtvirtinta nauja nusikalstama veika - neteisėtas žmogaus persekiojimas (148(1) str). Kadangi persekiojimas neretai sukelia nerimą, nesaugumo jausmą, nuolatinę įtampą, baimę ir kitus psichologinius sunkumus, nuo šio nusikaltimo nukentėję asmenys gali kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tokiu būdu užkertamas kelias tolimesniems nepageidaujamiems emociniams išgyvenimams ir prisidedama prie psichologinio smurto formų kriminalizavimo bei prevencijos.
Psichologinis smurtas - nusikalstama veika
Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies, o tai yra nepakankama, atsižvelgiant į jo daromą žalą smurto aukoms ir visuomenei. Dabartinis teisinis reguliavimas neatitinka tarptautinės praktikos bei rekomendacijų, todėl neužtikrina pakankamos nukentėjusiųjų apsaugos nuo smurto ir teisingumo vykdymo. Psichologinis smurtas turėtų būti kriminalizuotas vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į veikos padarytą žalą, pavojingumą ir kitas aplinkybes.
Taip pat būtina vis daugiau dėmesio ir resursų skirti švietimui bei visuomenės informavimui - edukuoti apie lyčių lygybę, nesmurtinę komunikaciją, psichologinio smurto pavojingumą, žalą, atpažinimą ir kaip elgtis patyrus smurtą. Psichologinio smurto suvokimui būtinas praktinis žinių pritaikymas gyvenimiškose situacijose, kuomet asmuo gali pastebėti smurto atvejus ir atitinkamai reaguoti.
Straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje - kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.
Šaltiniai:
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Smurto artimoje aplinkoje prevencija, 2021.
- ES masto apklausa. Apibendrinti rezultatai“, 2014.
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: Statistiniai duomenys apie smurtą artimoje aplinkoje ir smurtą prieš moteris, 2021.
- Psichinės prievartos samprata baudžiamojoje teisėje. Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2001.
tags: #kito #zmogaus #psichologinis #smurtas