Kopriklausomybė yra išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus ir mintis, kuriam būdinga atviros jausmų raiškos ir veiksmų autonomijos stoka. Kopriklausomybė apima nesveikus santykius, kai vienas žmogus nuolat aukoja savo poreikius ir gerovę dėl kito žmogaus. Tas kitas žmogus dažniausiai turi savų problemų, tokių kaip priklausomybės, psichinė ligos, nebrandumas, neatsakingumas arba nepasiekiamumas.
Kopriklausomas žmogus dažnai savo tapatumą ir savivertę grindžia kitų žmonių patenkinimu ir patvirtinimu, o ne savo vidiniais siekiais ir vertybėmis. Todėl labai svarbu atpažinti šią problemą ir imtis priemonių jai spręsti.
#8 Apie priklausomybę nuo kitų žmonių
Kopriklausomybės požymiai
Kaip jau minėjome aukščiau, kopriklausomybė yra nesveikų santykių forma, kai vienas žmogus nuolat aukoja savo poreikius ir gerovę dėl kito žmogaus, kuris turi savo problemų.
- Jūs dažnai pamirštate ar ignoruojate savo interesus, norus, nuotaikas ir kt., nes jūsų dėmesys yra nukreiptas į kitą žmogų.
- Jūs stengiatės patenkinti jo lūkesčius, poreikius ir jausmus, net jei tai prieštarauja jūsų vertybėms, nuostatoms ar principams.
- Jūs dažnai atidedate ar atsisakote savo planų, užsiėmimų, tikslų ir kt., nes jūsų prioritetas yra kitas žmogus.
- Jūs taip pat dažnai skolinate ar duodate jam pinigus, kitus resursus, daiktus ir kt., net jei tai kenkia jūsų finansinei ar materialinei padėčiai.
- Jūs dažnai elgiatės taip, kaip manote, kad kitas žmogus nori, o ne taip, kaip jūs norite ar jaučiate. Meluojate kitiems žmonėms, kad apsaugotumėte jį.
- Jūs dažnai kišatės į jo gyvenimą, sprendimus, veiksmus ir kt., nes manote, kad žinote kas jam geriausia ar kaip jis turėtų elgtis. Jūs taip pat dažnai bandote jį pakeisti, taisyti, pagerinti ar išgydyti, net jei jis to nenori.
- Dažnai pritariate, sutinkate ar paklūstate kitam žmogui, net jei nesutinkate ar esate nepatenkinti jo elgesiu ar sprendimais. Jūs taip pat dažnai vengiate sakyti „ne”, net jei negalite ar nenorite padaryti to, ko jis prašo.
- Vengiate konfliktų, diskusijų ar ginčų su juo, nes bijote, kad jis jus paliks, nustos mylėti ar pyks ant jūsų. Pavyzdžiui, nežinote ko norite, ko eikia ar kaip jaučiatės, nes jūsų dėmesys yra nukreiptas į kitą.
- Dažnai ignoruojate savo poreikius ir jausmus, nes manote, kad jie yra nesvarbūs. Jaučiatės kalti, jei kitas žmogus nėra laimingas ar sėkmingas. Manote, kad jūs turite daryti viską, jog viskas būtų kitaip. Jūs taip pat dažnai jaučiatės atsakingi už jo problemas. Manote, kad jūs turite būti jo gelbėtojas. Jaučiatės atsakingi už jo elgesį, sprendimus ar veiksmus.
Kopriklausomybė yra itin glaudžiai susijusi su priklausomybe. Didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų pasekmių nugula ne ant jo pečių, o ant artimųjų. Kopriklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų.
Taip pat Positivepsychology.com pateikia 20 požymių ir simptomų, kurie gali rodyti, kad esate priklausomas:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
- Per didelis rūpinimasis kitais, nepaisant savo poreikių.
- Jausmas, kad esi nevertas ar nepakankamas.
- Nuolatinis noras įtikti kitiems, siekiant pritarimo ir vengiant konfliktų.
- Ribų nejautimas ir per didelis įsitraukimas į kitų gyvenimą.
- Emocijų slopinimas.
- Pernelyg didelis pasitikėjimas kitų nuomone, kad jaustųsi vertingas.
- Bandymas kontroliuoti kitų elgesį, kad jaustųsi reikalingas ir saugus.
- Baimė būti paliktam.
- Sunkumai užmezgant ir išlaikant artimus santykius.
- Nuolatinis stresas ir nerimas.
- Pernelyg didelė atsakomybė už kitą žmogų.
- Bandymas išspręsti kitų problemas.
- Darymas už kitus to, ką jie galėtų padaryti patys.
- Atrodo griežtas ir linkęs smerkti kitus.
- Jaučiasi kaltas, kai gina savo ribas.
- Sunku priimti gerumą iš kitų.
- Stengiasi būti tobulas, kad išvengtų kritikos.
- Nuolat siekia kitų pritarimo.
- Traukia emociškai priklausomus ir silpnus žmones.
- Jaučiasi nuolat emociškai išsekęs.
Labiausiai priklausomybę nurodo kontrolės kriterijus - kiek aš pats galiu kontroliuoti situaciją, o kiek esu kontroliuojamas vidinių ar išorinių aplinkybių. Pavyzdžiui, kiek galiu atsispirti pagundai išgerti nusiraminimui ar nuovargiui „nuimti”? Ar galiu rasti kitų nusiraminimo būdų? Kitaip sakant, ar galiu laisvai rinktis? Arba, kiek esu pajėgus pasakyti ne, kai kiti siūlo išgerti, o išgerti neplanuoju ir vartojimas man visai nepatogus. Tai byloja apie asmeninę atsakomybę.
Emocinės priklausomybės priežastys
Emocinė priklausomybė - tai žmogaus būsena, kai visos mintys ir veiksmai sutelkti išskirtinai į „meilės objektą“, kenkiant savo pačių interesams ir poreikiams. Tokiu atveju žmogus nemato nieko ir nieko, išskyrus partnerį, visiškai atsiduoda kitam ir praranda savo individualumą.
Santykių, grįstų priklausomybe, požymiai:
- Nesąžiningumas.
- Nerealūs lūkesčiai.
- Neatidėliotinas norų patenkintas.
- Neįveikiama kontrolė.
- Pasitikėjimo stoka.
- Socialinis uždarumas.
- Skausmo ciklas.
Pagrindinės emocinės priklausomybės priežastys:
- Vaikystės patirtys. Traumuojančios patirtys vaikystėje, tokios kaip apleistumas, smurtas ar tėvų alkoholizmas, gali padidinti riziką tapti emociškai priklausomu.
- Žema savivertė. Žmonės, kurie nepasitiki savimi ir jaučiasi nevertais meilės, dažniau tampa emociškai priklausomi.
- Baimė būti vienam. Baimė likti vienam gali paskatinti žmones toleruoti nesveikus santykius.
- Netikrumas dėl savo identiteto. Žmonės, kurie nėra tikri dėl savo identiteto, gali ieškoti patvirtinimo iš kitų.
- Socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Kartais visuomenė skatina priklausomybę nuo santykių, ypač moterų atžvilgiu.
Emocinės priklausomybės pasekmės
Tokia priklausomybė nuo kito žmogaus gali turėti neigiamų pasekmių tiek kopriklausomybe pasižyminčiam žmogui, tiek jo partneriui. Priklausomas žmogus gali patirti stresą, nerimą, kaltę, pyktį, depresiją, izoliaciją, savęs nuvertinimą, pasitikėjimo savimi stoką. Jis taip pat gali jausti priklausomybę nuo kitų nuomonės, veltis į konfliktus su kitais žmonėmis, patirti sveikatos sutrikimus ir kt. Jo partneris gali nejausti motyvacijos keistis ar spręsti savo problemas. Jis jaučia, kad visada turi žmogų kuris jam padeda ir atleidžia.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Pagrindinės emocinės priklausomybės pasekmės:
- Depresija ir nerimas. Nuolatinis stresas ir baimė dėl santykių gali sukelti depresiją ir nerimą.
- Sveikatos problemos. Ilgalaikis stresas gali paveikti fizinę sveikatą, sukelti galvos skausmus, virškinimo problemas ir kitus negalavimus.
- Santykių problemos. Emocinė priklausomybė gali sugriauti santykius, nes vienas partneris jaučiasi prislėgtas ir kontroliuojamas.
- Finansinės problemos. Kartais emociškai priklausomi žmonės gali išlaidauti, siekdami įtikti kitam asmeniui.
- Izoliacija. Atsisakymas savo interesų ir draugų gali sukelti socialinę izoliaciją.
Kaip įveikti emocinę priklausomybę?
Kadangi kopriklausomybė yra išmoktas elgesys, galima išmokti jį pakeisti ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, pasirūpinti savo emocine sveikata.
Norint atsikratyti emocinės priklausomybės, pirmiausia reikia pripažinti jos buvimą. Dažnai žmonės nenori net prisipažinti sau, kad jie turi rimtų problemų. Jie mano, kad nuotaikų svyravimai, staigūs negatyvūs protrūkiai - tai normalu. Dėl to kenčia jie patys, jų partneriai ir aplinkiniai.
Pagrindiniai žingsniai, kaip įveikti emocinę priklausomybę:
- Atsiskyrimas nuo kito žmogaus. Norint įveikti emocinę priklausomybę, reikia suvokti, kad jūs - individualybė. Jūs nesate susiję su niekuo. Net jei turite panašių bruožų su partneriu, tai nereiškia, kad turi įvykti sielos susiliejimas. Jūsų norai ir tikslai gali skirtis, galite turėti savo nuomonę.
- Savo norų ir poreikių pažinimas. Pasikalbėkite su savimi, paklauskite, ko iš tikrųjų norite, kas jums patinka, o kas ne. Turite išmokti patenkinti daugumą savo poreikių nepriklausomai nuo partnerio. Turite turėti draugų, su kuriais gausite abipusę šiltą emociją, taip pat hobius, kuriuose galėsite realizuoti savo kūrybiškumą. Supraskite, kad įkvėpimą, meilę ir palaikymą galite gauti ne tik iš vieno žmogaus - tam yra daug kitų šaltinių.
- Įkvėpimo paieška. Jums nebūtina nuolat semtis energijos iš išorės, kad jaustumėtės mylimi ir priimti. Viduje yra šaltiniai, kurie padės būti stabiliais ir ramiais bet kokioje situacijoje. Tai jūsų pomėgiai, bet kokia veikla - kalbų mokymasis, tapyba, muzika, siuvinėjimas. Bet kuris hobis gali tapti jūsų įkvėpimu, ir jūsų džiaugsmas nepriklausys nuo to, ar jus priima žmonės.
- Dėmesys kitiems žmonėms. Kiti žmonės gali rodyti jums simpatiją, bet jūs atkakliai jos nepastebite, nes jums reikia dėmesio tik iš vieno žmogaus. Laikas išmokti matyti šiuos dėmesio ženklus iš aplinkinių ir akcentuoti juos, kad nustotumėte priklausyti nuo partnerio santykių su jumis. Įsiminkite jausmus, kuriuos patiriate, kai kiti artimi žmonės jus myli ir džiugina.
- Asmeninės erdvės kūrimas. Priimkite faktą, kad žmogus negali būti su jumis visą parą. Jam reikia laiko pabūti vienam, susitikti su kitais, užsiimti savo hobiu arba tiesiog pailsėti nuo visų. Jei sukursite savo asmeninę erdvę, apibrėšite ribas, išmoksime jausti kito ribas. Taip auga pagarbą artimam žmogui.
Kiti patarimai, kaip įveikti emocinę priklausomybę:
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
- Pripažinkite problemą.
- Kreipkitės į specialistą.
- Stiprinkite savivertę.
- Nustatykite ribas.
- Plėskite socialinį ratą.
- Būkite savarankiški.
- Praktikuokite savęs atjautą.
- Rūpinkitės savimi.
- Būkite kantrūs.
Šie žingsniai - tai kelias į asmeninį augimą, savęs kūrimą, visišką atsikratymą priklausomybės. Jeigu suvokėte, kad pateko į emocinę priklausomybę ir norite tai pakeisti, kreipkitės į specialistą.
Kur kreiptis pagalbos?
Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas, ar daryti tą pačia veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai. Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu.
Artimiesiems reikėtų vengti kankinio pozos, vengti moralizavimo. Priklausomybių ir kopriklausomybių terapijoje mokomasi prisiimti atsakomybę už save, atpažinti įvairias manipuliacijas, saviapgaulę, nustatyti, apginti įvairias ribas, konfrontuoti nesugadinant tarpasmeninių santykių, toleruoti vis didesnį emocinį artumą. Kaltinimai, grasinimai, skyrybos nėra tinkama išeitis spręsti priklausomybės ir kopriklausomybės problemas. Disfunkcinei šeimai gali padėti šeimos psichoterapija.
Svarbu prisiminti, kad kopriklausomybė nėra nei liga, nei bausmė, nei kaltė. Tai yra mokymasis ir augimas, kuris gali padėti atrasti ir išreikšti savo tikrąjį aš ir gyventi pilnavertį ir laimingą gyvenimą.